|
|
Elektronika.lt portalo forumas
Jūs esate neprisijungęs lankytojas. Norint dalyvauti diskusijose, būtina užsiregistruoti ir prisijungti prie forumo.
Prisijungę galėsite kurti naujas temas, atsakyti į kitų užduotus klausimus, balsuoti forumo apklausose.
Administracija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus bei dalyvius,
kurie nesilaiko forumo taisyklių.
Pastebėjus nusižengimus, prašome pranešti.
Dabar yra 2024 10 06, 08:00. Visos datos yra GMT + 2 valandos.
|
|
|
|
Forumas » Akustika » Su MICHAILU LEONTJEVU (Filosofas apie GAS)
|
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
|
|
|
Puslapis 5 iš 5 Pereiti prie Atgal 1, 2, 3, 4, 5 |
|
|
Su MICHAILU LEONTJEVU (Filosofas apie GAS) |
Parašytas: 2014 08 18, 17:27 |
|
|
|
Nei raudu nei ka o uzdaviau klausima,neskaitot postu-nidas klausiau asmeniskai,eargazmo nebuvo ai bet ka cia inzinierium nebudamas gali ismanyti apie garsa+Tik kad tokias sistemas daugelis ju puoseleja jog belieka tiktai kad virkauti ir tada galvoji koks ten pasikaustymas praktinis ar tik teorinis |
|
|
|
|
|
|
Su MICHAILU LEONTJEVU (Filosofas apie GAS) |
Parašytas: 2014 08 18, 22:04 |
|
|
|
KVARKAS25:
Citata: |
Itariu kad progresuoja liga ar taip ir neparduotas ne vienas komplektas,kai asmeniskai bendravau su M L avataro sav.sis priesingai papeike Nidas ir pagyre kazkuri Gsp gamini😏
Jau nekalbant kad mano paties ispudziai neerotizuoti paliko |
Mano paklausimas M.L.:
"Elektronikoje" parašė Arūnas, kurį tikriausiai pažįsti. Postas štai čia, o man būtų įdomi M.L. nuomonė.
http://forum.elektronika.lt/viewtopic.php?p=1029834&sid=d1e19aad95b56a29cee218745306144b#1029834
M.L. atsakymas:
Nepažįstu Kvarko, niekada niekam nekritikavau Nidų ir niekam nesu privačiai diskutavęs apie GSP produktus (kurių neišmanau).
Kvarkas parašė pagiežingą ir melagingą žinutę.
Vėl dėkoju oponentui už reklamą, o sekantį kartą galėsiu plačiau parašyti apie mudviejų pabendravimą. |
|
|
|
|
|
|
Su MICHAILU LEONTJEVU (Filosofas apie GAS) |
Parašytas: 2014 08 19, 06:49 |
|
|
|
Su Antanu maciausi/sveciavausi gana ilgai -klausemes keleto modeliu gas ir isejus kalbai apie nidas ir man paciam dar tada ju negirdejus paklausiau kas kaip ir mano nuostabai(tuomet dar tikejau piarais) issake kritika ir puikiai pamenu ka,man absoliuciai dzin as nesuinteresuotas tik beskaitydamas tema ir nebudamas aklas -parasiau ka parasiau,jokiu emociju tik sveikas protas |
|
|
|
|
|
|
Su MICHAILU LEONTJEVU (Filosofas apie GAS) |
Parašytas: 2014 08 19, 12:53 |
|
|
|
kvarkas25 rašo: |
Nei raudu nei ka o uzdaviau klausima,neskaitot postu-nidas klausiau asmeniskai,eargazmo nebuvo ai bet ka cia inzinierium nebudamas gali ismanyti apie garsa |
Ką jūs tikėjotės išgirsti? Kad instrumentai ir vokalas gros/dainuos geriau už "gyvo garso" atlikėjus?
Ši sistema neskirta "pagražinti" muziką, o ją atkurti su kuo mažesne intervencija, panašiai kaip ir studijiniai monitoriai. |
|
_________________ Pati geriausia radiolempa - nebūtinai yra MOSFET tranzistorius.
Tel. Nr. 86045396penki |
|
|
|
|
Su MICHAILU LEONTJEVU (Filosofas apie GAS) |
Parašytas: 2014 08 19, 18:36 |
|
|
|
Citata: |
"šlykščiais asmeniniais Gedimino įžeidimais" buvo tai, kad viename tekstų GSP pavadinau "Gediminas Gaidelis" |
pasikrapstyk plika galva, gal prisiminsi koks ten įžeidimas buvo |
|
|
|
|
|
Su MICHAILU LEONTJEVU (Filosofas apie GAS) |
Parašytas: 2014 08 20, 09:30 |
|
|
|
GSP rašo: |
pasikrapstyk plika galva, gal prisiminsi koks ten įžeidimas buvo |
Kam čia įdomūs mano asmeniniai dalykai - praplikimas ir progresuojančios ligos, bičiuliai KVARKAS25 ir GSP?
Dabar turime užterštą temą, kurią vėl reiktų pravalyti... |
|
|
|
|
|
|
Su MICHAILU LEONTJEVU (Filosofas apie GAS) |
Parašytas: 2015 09 07, 11:55 |
|
|
|
To paties filosofo šiandieninis laiškas kitam kolegai-filosofui, audiofilui ir melomanui Kasma Gu:
Kas yra daugiau vienas euras ar vienas alaus butelis? Jei nusipirkai butelį alaus už vieną eurą, reiškia tau butelis yra daugiau už eurą. Mainų teorija sako, kad lygių mainų nebūna. Jei mainomi daiktai būtų lygūs, mainai nevyktų, juose nebūtų jokios prasmės. Laisvuose mainuose visada gauni daugiau, negu atiduodi.
Neturiu tikslo užduoti gilių teorinių klausimų, nes mano klausimas yra praktinis ką gauna žmogus nusipirkęs brangią audio sistemą, sakykim, už 100 000 eurų ar daugiau. Ką jis gauna daugiau negu tie pinigai, kurių jis neteko šioje tranzakcijoje?
Klausimas liečia mus, Kasma Gu, nes mes esame Česlovo paskirti regioniniais GAS (garso atkūrimo sistemos) Nida pardavimo menedžeriais. Mes dirbame visuomeniniais pagrindais ir mūsų užduotis parduoti vieną GAS Nida savo regione Vilniuje, priemiesčiuose ir rajone į kvartalą.
Todėl mes turime duoti aiškų atsakymą potencialiam pirkėjui, kad pirkdamas audio sistemą jis kažką gaus daugiau, negu sumokės pinigų.
Kalbant apie pinigus. Prisimenu seną mūsų pokalbį, kiek kainuoja audiofilo klausymo minutė. Aparatūra gana brangi ir laikui bėgant praranda vertę (su retomis išimtimis pvz. Sennheiser Orpheus ausinės tik brangsta). Taigi aparatūros nuvertėjimą reikia padalinti iš klausomų minučių kiekio ir gausime mūsų hobby kainą. Neskaičiavau aš tos kainos, bet manau high end aparatūrą klausyti kainuoja nemažai. Apie dideles audiofilines kainas sklando daug kalbų, gandų ir legendų, bet toms legendoms aš galiu priešpastatyti kita audiofilnę legendą apie paslaptingą nakties valandą ypač tinkančią muzikos klausymui. Yra toks nakties laikas, kuris ateina antrą, o gal trečia, o gal ketvirtą valandą, niekad nežinia iš anksto. Tada galų gale sumažėja foninis dienos gaudesys, o be to teigiama, kad tada tinklai tiekia švariausią elektros energiją mat kaimynai išjungia savo kavamales ir dreles, o dauguma fabrikų išjungia savo stakles ir pan. sunkią elektra varomą įrangą. Legenda gal ir neatspindi tiesos, bet ji nurodo vieną svarbų faktą naktimis audiofilai klausydami muziką patiria neįtikėtinų potyrių. Jie peržengia savo kūno ribas, susilieja su muzika ir keliauja per žaižaruojančius kosminius pasaulius. Už tokias klausymo minutes tikrai verta mokėti didelius pinigus, faktiškai verta mokėti tiek, kiek prašo.
Be to muzikos klausymas prailgina gyvenimą. Per radiją/televizorių girdėjau teiginį: Muzika sulaiko žmogų laiko momente. Jei žmogus užsilaiko momente ilgiau negu paprastai, reiškia momentas prailgėja ir žmogus šiame pasaulyje praleidžia daugiau laiko, negu be muzikos. Už tai irgi verta mokėti didelius pinigus, ypač jei jų turi.
Bet ką aš čia vis apie pinigus. Noriu pakalbėti apie kitką apie turtą. Įsivaizduokim kad perkamos brangios kolonėlės yra nuotaką. Ir tada paklauskim savęs, kokį kraitį, kokį turtą tos nuotakos-kolonėlės atsineša į naujus namus?
Kai žimomas audiofilų žurnalas Stereophile teigia, kad jie išpopuliarino subjektyvų audio aparatūros vertinimą. Jie sako, kad svarbiausia ne aparatūros techniniai duomenys (nors juos žinoti yra svarbu), bet svarbiausia yra kaip kokybiška garso atkūrimo sistema veikia klausytoją. Svarbu žinoti, suprasti ir aprašyti, kaip geras garsas veikia klausytoją. Tam buvo sukurta terminija ir žodynėlis apibūdinti gerą ir blogą garso poveikį. Iš pradžių užteko 70 žodžių, o dabar jau reikia visų 300 ir tai, matyti, ne pabaiga. Tai va, šie žodžiai, atspindintys gero garso poveikį subjektui-klausytojui ir aprašo tą kraitį ir turtą, kurį nuotaka garso sistema atneša į naujus namus. Ir tai tik garso poveikis, muzikos poveikio aš čia neliečiau.
Dėl pavyzdžio pacituosiu tipinį XXXX high end kolonėlių aprašyma (angliškai):
Manufacturer of XXXX had added a new chapter to the annals of music reproduction history - destined to become the loudspeaker against which all others will be judged, the XXXX transcends the boundaries of believability. The presentation of the XXXX is as music itself, delicate yet expressive, raucous and unassailable, while full complex harmonic textures and breathing with life. Vocalists and instruments have a "walk - around" dimensionality and solidity as they are projected onto a lifesized soundstage with a sense of realism that is unmatched by any loudspeaker. The utter command and ease of its presentation is unprecendented, coupled to a full range dynamic supremacy that is undeniable.
Tai yra kvapą gniaužiantis garso kolonėlių aprašymas, kurį gana sunku išversti. Turiu pastebėti, kad XXXX kolonėlės techniškai mažiau tobulos negu GAS Nida kolonėlės, nes jos ne aktyvinės ir ne ruporinės.
Svaigūs pojūčiai ir gilūs pergyvenimai, ekstazės ir pakylėti susijaudinimai, ramybės ir kilnaus nerimo kaita toks ir kitoks panašus subjektyvus turtas yra gaunamas nusipirkus perbrangią high end audio sistemą.
Tokia vaga tekėtų mano argumentacija, kad apsimoka pirkti GAS Nida. Bet jei paklausi apie mano asmeninius įspūdžius, vėl turėsiu prisipažinti, kad mano įspūdžiai yra susivėlę ir migloti. Mat aš buvau, buvau verklempt didžiai susijaudinęs. Žinau GAS Nida nuo idėjos atsiradimo iki įgyvendinimo ir labai boliejinu už šitą baisiai svarbų projektą. Todėl perklausos metu buvau kaip girtas viskas liko kaip migloje ir beveik nieko neatsimenu. Tik atsimenu, kad labai gerai girdėjosi. Iš pradžių nustebau, kaip gerai girdisi tyli muzika, o po to nustebau, kaip gerai girdisi garsi muzika. Kai kurie ekspertai sako, kad tylios muzikos, tylių pasažų girdėjimasis yra vos ne svarbiausia geros garso sistemos savybė. Tyli muzika, ypač kai ji gerai girdisi, labai jaudina ir sukelia seksovus pojūčius. O garsi muzika pribloškia. Dvigubai pribloškia jei girdi iš ko ta garsi muzika susideda ir viskas nesusivelia į sunkiai perprantamą triukšmą. Tokia būtų mano sausa asmenukė iš GAS Nida perklausos.
Taip, čia buvo aprašyti įspūdžiai iš GAS Nida perklausos, kuri įvyko prieš 4 mėn., gegužės pirmą.
Iš šito nerišlaus ir perdėm abstraktaus, pavėluoto rašinio matyti, kad audio apžvalgininku aš negimiau. |
|
|
|
|
|
|
Su MICHAILU LEONTJEVU (Filosofas apie GAS) |
Parašytas: 2015 10 18, 17:07 |
|
|
|
Kitas filosofo laiškas jo bičiuliui Kasma Gu:
Ar ateis Jėzus Kristus į lietuvišką audio parodą? (Skiriama parodai Audiogourmet 2015)
Noriu pasakyti, Kasma Gu, kad techniškai kalbant Jėzus gali pasirodyti bet kur ir bet kurį momentą dabar. Biblija pažadėjo antrą Jėzaus atėjimą, bet, kaip suprantu, nenurodė nei tikslios vietos, nei tikslaus laiko.
Paklausi ar aš, gimęs ateistinėje epochoje ir ateizmą įsisavinęs su mamos pienu, laukiu Jėzaus antrojo atėjimo (pasirodymo) taip aš laukiu. Mes gi Jėzų visų pirma vertiname ne už jo dieviškas galias daryti stebuklus, o už jo gerumą, atjautą, gailestingumą, supratingumą, meilę ir atlaidumą, išmintį. Šias Jėzaus savybes lygiai taip pat vertina ir ateistai. Yra net tokia bendruomenė ateistai už Jėzų
( http://www.atheists-for-jesus.com/about.php ).
Netikslu sakyti, kad ateistai netiki. Aš tikiu į mokslo progresą, žmonijos kūrybines galias ir gėrio pergalę ne mažiau, negu koks Jonaitis ar Petraitis tiki Šventąją Trejybe. Todėl tęsiu savo jėzologiją.
Jėzus būna įvairių rušių. Depeche Mode dainuoja apie personalinį Jėzų, o Tom Waits dainuoją apie šokolado Jėzų ( https://www.youtube.com/watch?v=1wfamPW3Eaw ). Aš gi kalbėsiu apie mums be galo svarbų audio Jėzų. Kokios gi prielaidos yra kad audio Jėzus pasirodys lietuviškoje parodoje AudioGourmet 2015?
1. Pirma prielaida Biblija. Lietuvos audiofilai turi savo bibliją Gramofono forumą. Kaip ir originalioje Biblijoje Gramofono forume galima rasti visokių istorijų, aistrų ir dramų. Ten yra savi abraomai, kainai, abeliai ir onanai. Originalioje Biblijoje yra 783137 žodžių, įdomu būtų, jei Gramofono forumo knygų saugotojas ir vyr. žynys Mindaugas suskaičiuotų kiek žodžių yra forume?
2. Antra prielaida piligrimystė. Kiekvieną pavasarį grupės lietuvių audiofilų traukia į Miuncheno High End mugę. Dalis jų turi patenkinamą audioapratūrą, bet vistiek traukia aplankyti šventas vietas. Tai įrodo, kad mūsų audiofilui nesvetima šventumo sąvoką. Taip pat yra lankomos ir kitos parodos įvairiuose kontinentuose. Taip pat puiki vieta piligrimystei yra mūsų kalbama paroda AudioGourmet, kuri gausiai lankoma.
3. Trečia prielaida tikėjimas. Paroda AudioGourmet būtų neįmanoma be audio aparatūros prekybininkų. Ir jie turi labai tikėti, kad tas savo prekes sugebės parduoti. Juk pats, Kasma Gu, sakei, kad Lietuvoje faktiškai neįmanoma parduoti stiprintuvo už 1000 dolerių per brangu. O parodoje mes matysime daug brangesnių aparatų. Reiškia žmonės tiki, kad yra garso mėgėjų, kurie už aukštą garso kokybę sumokės aukštą kainą.
Prielaidų yra pakankamai, kad AudioGourmet 2015 parodoje netikėtai pastebėtume žmogų ilgais plaukai, smaila barzdele ir drabužiais iki žemės tai gali būti mūsų audio Jėzus. Kas tada pasikeistų, kitaip sakant kokia mums visiems būtų nauda ir antrojo Jėzaus pasirodymo?
Visų pirma nauda būtų mūsų pardavėjams taptų žymiai lengviau pardavinėti kokybišką audio aparatūrą. Pagal vieną iš versijų po antrojo Jėzaus pasirodymo prasidėtų Jėzaus Tūkstantmetis. Jo metų velnias/šėtonas būtų uždarytas gilios bačkos dugne ir tūkstantį metų negalėtų vilioti, gundyti ir apgaudinėti žmonių. Įsivyrautų tiesos epocha ir tarp pardavėjų ir pirkėjų nusistovėtų nematyti pasitikėjimo santykiai ir pirkėjai noriai pirktų siūlomas prekes ir stengtųsi pirkti ne kuo pigesnes, kaip dabar, o kuo brangesnes. Nes toje epochoje kaina reikštų tiesą.
O kokia nauda iš audio Jėzaus vargšui audiofilui? Taip, audiofilas yra vargšas, nes jį bet kas gali sumenkinti, sukritikuoti ir išjuokti. Audiofilas perka brangius laidus aparatūrai sujungti, norėdamas pagerinti skambesį. O po to akluose testuose negali atskirti brangių ir pigių laidų skambesio. Dabar internete paplito naujas testas, kur audiofilams siūloma atskirti muziką grojamą iš prastos kokybės MP3 failų ir iš žymiai kokybiškesnių failų (Flac ir pan.). Pasirodo kad ir šitų kokybinių skirtumų adiofilai neatskiria akluose testuose (apie tai įdomus straipsnis čia: http://thenewinquiry.com/essays/the-lossless-self )
Nuo savęs pasakysiu, kad aklas testas nėra geras dalykas, ypač jei kalba eina apie nedidelius skirtumus. Žmogus nėra elektroninis prietaisas, objektyviai vertinantis garsą. Žmogus turi psichiką dėmesį, susikaupimą, nuotaika, lūkesčius ir pan. Psichika veikia kaip efektyvus ekvalaizeris kuris gali garsą pagražinti ar pabloginti. Aklo testo metu psichinis stovis gali keistis greitai ir daug kartų, turint omenyje kad pati aklo testo situacija yra gana stresinė.
Nežinau ko gali tikėtis audiofilas iš audio Jėzaus gal supratimo ir atjautos. Supratimas yra svarbu, nes audiofilinės kelionės vienas svarbiausių elementų yra suprasti save ko gi tu iš tikrųjų nori. Malonumo ar tiesos? Ar kad muzika skambėtų maloniai, kaip senoviškas radijo imtuvas pas močiutę kaime (plačiajuosčiai popieriniai garsiakalbiai), ar labai tiksliai atkurtų įrašą (o tada tik labai geri įrašai skamba gerai, blogi ir vidutiniai blogai). Atjauta reikalinga todėl, kad audiofilas turi savo kelią iki tiesos nueiti pats (ir už savo pinigus). Klausyti ir girdėti reikia išmokti pačiam (su draugų pagalba), nemanau kad net Jėzus gali į smegenis implantuoti teisingą supratimą ir sugebėjimą. Net Dievas nejuokauja su žmogaus laisva valia (citata iš filmo Briusas visagalis)
Būtų įdomu, Kasma Gu, sužinoti ką religijos klausimais mano mūsų draugas Česlovas, kuris parodai AudioGourmet 2015 ruošia nuostabų stendą, vertą audio Jėzaus pasirodymo. |
|
|
|
|
|
|
Su MICHAILU LEONTJEVU (Filosofas apie GAS) |
Parašytas: 2015 11 10, 07:00 |
|
|
|
Paskutinysis ir proginis. Šįkart apie Audiofilo teises. Labai palankus bet kuriam ir... toks taikingas.
Dar vienas vidinio naudojimo laiškas, besiruošiant parodai.
Audiofilo teisės (Acusticus legalis tractatum circa AudioGourmet 2015)
Labai erzina ir nuvilia, kai teisės yra siejamos su pareigomis. Tokio tiesioginio ryšio nėra ir tuo galima įsitikinti iš kelių pavyzdžių. Ką tik gimęs vaikelis neturi dar jokių pareigų, bet turi visas žmogaus teises. Ir atvirkščiai vergas ar konclagerio kalinys gali neturėti jokių teisių, bet turėti daug sunkių pareigų. Jei užmesim akį į ateitį, pamatysim, kad tenai žmonės turės labai daug teisių ir mažai pareigų visas pareigas, matyt, atliks robotai. Teigti, kad teises gali turėti tik tie kurie turi pareigų yra tas pats kaip sakyti, kad reikalinga teisė turėti teises, o tai būtų ontologinė (būties) nesąmonė ir loginis perteklius. Žmogaus teisės yra dovana, kuri ateina kartu su prigimtimi iš kur ji ( žmogiška prigimtis) bebūtų iš dievo(ų) ar iš gamtos.
Šitą lengvesnį žmogaus teisių supratimą bandysiu pritaikyti nagrinėdamas audiofilo prigimtį ir iš jos plaukiančias audiofilo teises.
1. Audiofilas turi teisę KLAUSYTI. Svarbiausia teisė. Adiofilai nenuilsdami tobulina savo audio aparatūrą ir klauso kokį poveikį tie patobulinimai turi atkuriamo garso kokybei. Galima plienines grotuvo kojeles pakeisti į titanines, o po to kojeles pakeisti specialaus medžio kaladėlėmis, galima stiprintuvą apdengti elektromagnetinį spinduliavimą sugeriančiais popieriaus lakštais, galima po grotuvu padėti vibracijas sugeriantį kilimėlį, galima specialiomis staklytėmis apdrožti kompaktinio disko kraštus ir po to nuspalvinti tuos kraštus žaliu markeriu, galima prieš klausantis kompaktinių diskų juos šaldyti virtuvės šaldytuve,o po to juos demagnetizuoti specialiam aparate arba specialiu skysčiu, galima pakelti kolonėlių laidus nuo grindų ant keraminių ar medinių stovelių, galimą stiprintuvus padėti ant specialių brangių platformų, likusią aparatūra padėti ant dar brangesnio stovo. Daug mažiau ar daugiau absurdiškų pagerinimų yra prigalvota. Galime didžiuotis, kad vienas iš absurdiškiausių pasaulyje audiofilinių patobulinimų yra gaminamas Lietuvoje tai Blackbody (http://www.lessloss.com/blackbody-p-200.html). Tai dėžutė, kuria padėjus kažkur netoli audio aparatūros pagerėja garsas. Juokas juokais, bet aš ginu audiofilo teises daryti kad ir absurdiškiausius moksline prasme audio patobulinimus ir po to KLAUSYTI ir bandyti išgirsti, kokį poveikį tie patobulinimai daro garso kokybei. Tam yra dvi priežastys: a) jei padaroma 10 iš pirmo žvilgsnio absurdiškų patobulinimų, kažkuris vienas iš jų gali būti ne toks jau absurdiškas. Juk mokslas ne visada turi laiko ir resursų išnagrinėti visas gan smulkias audiofilines problemas ir situacijas. Galioja visu pirma taisyklė tiems patobulinimams, kurie nieko nekainuoja, ar kainuoja mažai, pvz., nieko nekainuoja ant popierinių puodelių pakelti kolonėlių laidus nuo grindų (tai vieną kartą padarė žymus užsienio audio apžvalgininkas), taip pat nieko nekainuoja laikyti kompaktinius diskus prieš klausymą šaldytuve (tai yra daręs mano draugas). Nebūtinai šių patobulinimų poveikį išgirsime, bet gal būt jie visgi daro didelį teigiamą poveikį labai mažai girdimame lygyje
b) pagrindinė priežastis dėl ko vertą daryti kad ir absurdiškus audiofilinius tobulinimus ir bandyti išgirsti jų poveikį garso kokybei yra ta, kad tada audiofilas yra priverstas iš visų jėgų įtempti savo klausymo aparatą. Kaip tik tokiu būdų audiofilas atsiduria savo stichijoje kai jis bando išgirsti tai, kas nesigirdi arba girdisi labai mažai. Tada audiofilas stengiasi įsigilinti į smulkiausius garso niuansus, išnarstyti garsą i ploniausias gysleles. Iš audiofilų juokiasi, kad jie girdį to ko nėra ir pasiduoda sugestijai, bet audiofilo stichija yra klausymas ir jis turi teisę klausyti bet ką pvz. kuo skiriasi ąžuolinė lentyna nuo beržinės lentynos aparatūrai. Kuo skiriasi vieni jungiamieji laidai nuo kitų. Tose klausymo sesijose audiofilas lavina savo svarbiausią sugebėjimą klausyti, patirią audiofilinę pilnatvę ir, nereikia užmiršti, labai įdėmiai prisiklauso daug geros muzikos
2. Audiofilas turi teisę GIRDĖTI. Sakoma, kad muzikos mylėtojas naudoja audio aparatūrą muzikos klausymui, o audiofilas naudoja muziką, kad galėtų išgirsti, kaip gerai atkuria garso įrašus jo aparatūra. Dalis tiesos tame pasakyme yra, bet kita dalis tiesos yra ta, kad audiofilai taip pat yra dideli melomanai. Savo hobio dėka audiofilai labai daug laiko praleidžia klausydami muzikos, turi dideles muzikos kolekcijas ir jų sielos yra stipriai paveiktos muzikos galių. Tačiau palyginti su paprastu melomanu audiofilas GIRDI tris kart daugiau. Pirma - jis girdi muzika. Antra jis girdi kokybiškai atkuriamą muziką, nes audiofilas paprastai yra jau įsigijęs gerą grotuvą, stiprintuvą ir kolonėles. Trečia audiofilas girdi ne tik kokybiško garso visumą, bet ir atskirus jo elementus. Audiofilas girdi žemus dažnius, kokie jie įtaigus ir informatyvūs, vidurinius dažnius kokie jie takūs ir turtingi, aukštus dažnius kokie jie žaižaruojantys ir įkvepiantys gyvybę. Audiofilas girdi, koks garsas yra skaidrus ir detalus, koks garsas (ne muzika, muzika savo ruožtu) yra dramatiškas ir autoritetingas, koks aiškus yra natos priekinis kraštas ir kaip garsas gražiai slopsta. Audiofilas girdi net tokį keistą dalyką kaip PRaT ( pace, rhythm, and timing) garso (ne muzikos, muzika savo ruožtu) tempą, ritmą ir savalaikiškumą. Daug metų klausydami ir aptarinėdami garso kokybę, audiofilai girdi daug garso savybių ir naudoja daugelį žodžių joms apibūdinti, kurių visų toli gražu aš čia neišvardinau. Taigi audiofilai girdi daugiau, negu paprastas muzikos mylėtojas ir tai jų neišblaško, o kaip tik padaro muzikos suvokimą malonesnį, sodresnį, betarpiškesnį, informatyvesnį ir pilnesnį.
3. Audiofilai turi teisę į savo atskirą muzikos perklausų KAMBARĮ. Šiais laikais žmonių būstas praranda sakrališkumą,. Vis sekuliariau nusiteikę žmonės nebekabina religinių simbolių ant sienų ir nekuria namuose altorių, kaip tai daro pietryčių Azijos gyventojai. Ne visi turi net židinius, o jei turi, prie židinio nebesusėda. Televizorius irgi nebevaidina dvasinio šaltinio vaidmens, kai šeimynines laidas daro vis labiau pavargstantys nuo savo cinizmo prodiuseriai, o žinios ir naujienos vėl vyniojamos į storą propagandos ir manipuliavimo žiūrovų protais apvalkalą. Taigi vienintelė vieta, per kurią į jūsų namus gali patekti aukštesnis dvasingumas ir gilios egzistencinės prasmės yra dedikuotas, specialiai įrengtas muzikos perklausų kambarys.
Kambario tema yra gana skaudi audiofilui, nes jis žino, kad kambarys daro didelę ir kaip taisyklė labai neigiamą įtaką garso kokybei. Jūs grojate savo muziką, o kambario sienos, grindys ir lubos, kambaryje esantys daiktai groja savo muziką - juk viskas jūsų kambaryje vibruoja ir ne pagal jūsų grojamos Bethoveno simfonijos natas, o kiekvienas daiktas vibruoja pagal jam būdingus rezonansinius dažnius, priklausančios nuo to daikto medžiagos ir geometrijos. Todėl šeima turi suteikti audiofilui kambarį su teise jį modifikuoti ant sienų kur reikia pakabinti garsą sugeriančius kilimus, o kur reikia garsą išsklaidančius bareljefus, kampuose pakabinti storas pagalves ir pastatyti didelius storalapius augalus (kad sutrukdytų kampuose atsispindėjusioms žemo garso bangoms persikloti ir sudaryti stovinčias bangas, kurios vartotojui virsta tiesiog baubimu). Grindis reikia taip pat padengti tinkamu sugeriančiu kilimu, o lubas nukabinėti tinkamomis įstrižomis arba pusapvalėmis plokštėmis. Tinkamai paruoštas muzikos perklausų kambarys pakelia muzikos klausymą į žymiai aukštesnį ir tyresnį lygmenį, o dažnas kokybiškos muzikos klausymas gražina mūsų namams prarandamą dvasingumą. Win win situation, kaip sako anglakalbiai.
4. Audiofilas turi teise turėti VAIKŲ. Ne visi audiofilai turi vaikų, bet tokią teisę jie visi turi. Nes audiofilas savo augančiam vaikui gali sukomplektuoti mielą audio sistemą, kurios turėjimas padarys vaiko vystymuisi didelę teigiama įtaką. Paminėti šia audiofilo teisę mane įkvėpė neseniai skaitytas straipsnis, kuriame aprašoma, kaip atsakinga žinomos kompanijos Audioquest darbuotoja sukomplektavo audio sistemą savo 11 metų dukteriai. Ten buvo labai fainos lentyninės kolonėlės, fainas integrinis stiprintuvas, gan brangus fonokorektorius ir patefonas iš tų naujų gerų. Vaikas nuo ankstyvų metu turėdamas savo nuosava audio aparatūrą išmoksta kas tai yra kokybė, išmoksta rūpintis savo aparatūra, išmoksta rūpintis, kolekcionuoti ir prižiūrėti savo muzikos įrašus. Nebūtinai jis taps audiofilų, bet tikrai jis bus neblogas melomanas, turės gilesnį negu vidutinis muzikos supratimą ir pajautimą ir nereikia būti Nyče, kad suprastum , kiek yra svarbi muzika žmogui.
5. Audiofilas turi teisę klausyti muzikos įrašus iš VINILINIŲ plokštelių. Vinilinė plokštelė yra atsilikęs muzikos įrašų formatas. Jos techniniai duomenys yra prasti, o akluose testuose klausytojai visada renkasi muziką grojamą iš kokybiškų skaitmeninių laikmenų, o ne iš vinilo. Obettačiau reikia suprasti dar viena principinį svarbų dalyką. Daug kalbėdami apie įrašo atkūrimo kokybę audiofilai užmiršta pasakyti, kas jiems svarbiausia. O svarbiausia yra ne įrašo kokybė, o pats įrašo buvimo faktas. Galimybė įrašyti ir atkurti garsą yra civilizacijos dovana mums ir stebuklas, kurį mes, audiofilai, garbiname kiekvieną dieną. Be galimybės įrašyti ir atkurti garsą gyvenimas būtų visai kitoks. Kai paimi į rankas vinilinę plokštelę su įrėžtais grioveliais iš kurių gali atkurti sudėtingiausią garsais prisodrintą Brucknerio simfoniją tada aštriai ir labai apčiuopiamai pajauti, koks stebuklas yra garso įrašymas ir atkūrimas. Kai nuleidi patefono galvute ant vinilo plokštelės ir matai kaip plonutė adatėlė išdainuoja pragarišką roką vėl jautiesi fiziškai prisilietęs prie šito stebuklo. Taigi gali būti tam tikros aukštesnės priežastys, dėl ko audiofilas gali pasirinkti savo perklausoms mažiau kokybišką vinilinės plokštelės formatą. Taip pat perspėju, kad čia išsakyta yra tik mano hipotezė ir dabartinis nepaaiškinamas vinilo populiarumas lieka neatspėta mįsle.
6. Adiofilas turi teise nusipirkti AUSINES. Ausinės yra labai specifinis žaislas, jos dedamos tiesiogiai ant to organo, kuris audiofilui atnešą tiek malonumo ant ausų. Ausinės turi savo privalumų (nėra kambario atspindžių), bet turi savo trūkumus žemų dažnių per ausines neišgirsime taip, kaip galim išgirsti per kolonėles, nes žemus dažnius mes klausom ne tik ausimis, bet visa oda, visu kūnu. Kam audiofilui ausinės, jei jis jau turi susikūręs, susikomplektavęs gera aparatūrą ir įsirengęs tinkamą perklausų kambarį? Reikalas tas kad audiofilas labai privargsta tobulindamas savo pagrindinę sistemą. Įsivaizduokite, kiek reikia pastangų, kad palygintumėme, pvz., McIntosh ir Accuphase stiprintuvus? Mission impossible. McIntoshų turit važiuoti į Rygą, o Accuphase į Kauną. Sakykim paklausėm, bet ar palyginom grotuvai skirtingi, kolonėlės skirtingos, kambariai skirtingi. O kaip atsiminti ką klausei vakar, kad palygintum su tuo ką klausai šiandien garsinė žmogaus atmintis yra visiškai nepatikima. Tada reikia remtis recenzijomis turtingesnių šalių žurnaluose, bet tam, kad atsirinktum patikimus recenzentus, turi perskaityti kalnus žurnalų. Todėl audiofilas kartais nori pailsėti užsidėjęs ausines ir paklausyti skirtingą skambesį, negu jo pagrindinė sistema. Ausinės taip pat brangios audiofilui, nes tai paskutinis bastionas jei viskas nesiseks ir viską prarasit, vis tiek galit išsaugoti savo ausines. Geros AKG ar Beyerdynamic ausinės kainuoja apie 300 eur tiek gali sutaupyti ir benamis. Jei trokštat, bet neturit pinigų super aukšto lygio superbrangiai audiosistemai bičiulis Česlovas atskleis jums vieną gerai saugomą paslaptį už 1000 eur internetuose galima įsigyti naudotas STAX ausines ir tai jus momentaliai perkels į aukščiausia audiofilinę lygą. Tam, kad susiorganizuoti 1000 eur nereikia imti paskolos 30čiai metų. Ausinės jėga.
P.S. Štai tiek prirašiau, kiek širdis priskaudėjo audiofiliniu klausimu. Ar dar kas nori tapti audiofilu? Jei nori, reikia paruošti specialią programą: 5 lengvi žingsniai tapti audiofilu.
P.P.S. Kokie tie 5 lengvi žingsniai aš dar nesugalvojau, bet labai tikiuosi kad visus juos galima bus atlikti parodoje AudioGourmet 2015. |
|
|
|
|
|
|
Su MICHAILU LEONTJEVU (Filosofas apie GAS) |
Parašytas: 2015 12 04, 23:00 |
|
|
|
To paties filosofo-audiofilo tekstas iš kito forumo
Apie triukšmą
Jei aš turiu auksinį raktelį, ar galiu panaudoti jį trenkdamas kaimynui per galvą? Mano kuklia nuomone (mkn) visi iki vieno mūsų forumų dalyviai (skaičiuojant ne tik gramofoną, bet ir elektroniką.lt) turi po auksinį raktelį. Tas raktas yra nuo vartų, ant kurių užrašytą Gero garso magija. Už tų vartų yra laiptai į dangų (Stairway to Heaven), kuriais nors porą laiptelių palipus galima pajausti tą gero garso magiją. Su kuo mes visi susiduriame? Su tuo kad kokybiškas garsas turi stebėtiną teigiamą poveikį žmogui ne tik emocinį, bet ir fizinį ir intelektualinį. Rimtu veidu sakau visi alei vieno tą esame patyrę ir tai, atrodo, yra geras dalykas. Tai kodėl turėdami tą auksinį raktelį, mes vis kartais bandome užvožti su juo kaimynui per galvą? (Klausimas retorinis).
Šiandie aš labai noriu pakalbėti apie triukšmą. Nes apie triukšmą aš galvojau sėdėdamas perklausose GAS Nida parodos kambaryje. Triukšmas yra tokia gožianti, muilinanti, mozojanti, slepianti, niveliuojanti, iškreipianti, slegianti, varginanti ir erzinanti terpė, į kurią mes patenkame dar motinos pilve ir kuri mus neišvengiamai lydi nuo gyvenimo pradžios iki galo. Kai mes klausome savo mylimą muziką, ji yra įpinta į ta triukšmo kontinuumą ir dėlto garsai kuriuos mes girdime praranda savo unikalumą, autentiškumą, išskirtinumą jie didele dalimi yra beveidžio triukšmo dalis, tarp jų ir triukšmo paprastai nėra pakankamo atsiskyrimo. Mūsų hobyje visur yra gaminamas triukšmas: jau įraše yra triukšmo, grotuvas gamina triukšmą (cd gamina džiterį, patefonas duoda paviršiaus triukšmus), kažkokį triukšmą gamina stiprintuvas, visi garso atkūrimo etapai gamina iškraipymus, o iškraipymai didesne ar mažesne dalimi paverčia muziką/garsą triukšmu; kolonėlių sienelės virpą, garsiakalbių membranos išsilenkia, stovinčios bangos baubia, pirmi kambario atspindžiai mūsų ausyse suvelia garsus ir jų ribas, dar yra paslaptingi faziniai iškraipymai etc. Taip pat yra triukšmai kurie ateina iki mūsų per elektros tinklus, nuo kaimyno baliaus, automobilių, lėktuvų, lietaus ir vėjo už lango. Kai pagalvoji, tai geriausia būtų klausytis muzikos Mėnulyje; aišku ten vakuumas (žinau tą anekdotą, kad mėnulyje gerai įrengtas restoranas turėjo užsidaryti, nes nebuvo geros atmosferos Šypsena ), bet aš tikrai ir nuoširdžiai vertinu Mėnulio tylą.
Taip pat aš tikrai ir nuoširdžiai vertinu inžinierių darbą, kai jie techninėmis priemonėmis stengiasi sumažinti triukšmo (aka iškraipymai) lygį mūsų aparatūroje. Kai mažiau triukšmo, grojamas garsas atsiranda, gimsta, materializuojasi santykinėje tyloje, todėl jis yra autentiškesnis, individualesnis, tarp jo ir aplinkos yra riba, todėl jis unikalus ir nesuvienodėjęs. O mes to ir siekiame, mes visi siekiame, kad mūsų muzikos suvokimas ir pajautimas būtų nepakartojamas, autentiškas, unikalus. Ir kai mes galime pergyventi muzika tokiu būdų yra ir atgalinis efektas, mes tuo pat metu pergyvenam savo gyvenimą, savo individualią būtį kaip autentišką, nepakartojamą ir unikalią, todėl prasmingą.
Taip aš mąsčiau sėdėdamas Nidos perklausoje, gėrėdamasis kaip gera aparatūra ir įranga savo tyla sukuria kambaryje tą erdvę, kurioje vienas po kito gimsta aiškiai apibrėžti ir savo unikaliu materialumu ir patraukliu grožiu tiesiog rankomis čiuopiami muzikos garsai. (sutinku, reikalingi ir atspindžiai, bet tai turi būti gražūs atspindžiai, o ne triukšmas)
Dabar grįžkim prie auksinių raktelių.
Jei juos mes visi turim, ką su jais veiksime nuo dabar į ateitį? AudioGourmet 2015 buvo labai sėkminga (vis pamirštam padėkoti savo audio komersantams, be jų nuoširdaus ir finansinio dalyvavimo paroda būtų neįmanoma ir Mindaugui Jokubauskui, be kurio psichinio stabilumo paroda irgi būtų neįmanoma). Bet kas toliau? Ar mes vysimės Danijos audio gamintojus (kaip sako Mindaugas), o gal bandysime aplenkti Vietnamo audiofilus? Vietnamo audiofilai tiesiog nuostabūs, dar neseniai JAV laistė juos napalmu, oranžinio agento nuodais ir išmetė ten daugiau bombų, negu išmesta per II pasaulinį, o dabar vidutinis Vietnamo audiofilas turi Accuphase ir Westminster. Suvedus į google audiophile cafe pirmoje vietoje išmeta kavinę Vietnamo Dalato mieste: http://www.tripadvisor.com/Attraction_Review-g293922-d4297574-Reviews-MP_Audiophile_Cafe-Dalat_Lam_Dong_Province.html#photos
Sunku mums konkuruoti, bet reikia ieškoti savo lietuviško kelio ir veido. Mes turim tam tikrą nebloga žinojimo lygį (žiur. gramofonas.lt ir elektronika.lt). Tai reikia toliau vystyti. Šioje šviesoje man yra nesuprantami priekaištai Česlovui/Filtrui. Man atrodo jis svariai prisideda, sistemingai dėstydamas savo žinias. Gal mums lengviau būtų, jei Česlovas dėstytų savo žinias kaip nors nesistemingai, nerišliai ir chaotiškai?
Keli forumo dalyviai ką tik padejavo, kad keliose temose vyksta GAS Nida reklama. Oponuoju. Supraskite tokią fiškę: ne forumas reklamuoja NIDĄ, o NIDA REKLAMUOJA mūsų lietuviškus forumus. NIDA yra gaminys, signalizuojantis kokio lygio ir įtampos diskusijos vyksta mūsų forumuose. Juk tėviškės forumuose Česlovas Paplauskas sėmėsi įkvėpimo ir motyvacijos iš pradžių formuluoti savo idėjas, o po to jas įgyvendinti (!) praktiškai. Jei mes kolektyviai pagimdėme šį vaiką (NIDĄ), tai dabar vėlu piktintis, o reikia jaustis atsakingiems už jį.
Dar kartą grįžtu prie auksinio raktelio. Tikrai mes jį turim ir jau nemažą. Reikia jį naudoti atsakingai ir savanaudiškais, ir visuomeniniais tikslais. (Audiofilai juk baisūs savanaudžiai, valandų valandas leidžia užsidarę savo kambarėlyje klausydami muzikos?)
|
|
|
|
|
|
|
Su MICHAILU LEONTJEVU (Filosofas apie GAS) |
Parašytas: 2016 04 18, 09:56 |
|
|
|
To paties filosofo-audiofilo tekstas iš kito forumo rubrikos "Mano sielos ruporas"
Kaip negirdėti muzikos
Ar galima išgirsti muziką vien kaip garsą, be muzikinės prasmės?
Galima, bet tam reikia susirgti rimta depresija. Tada žmogus praranda malonumo pojūtį, prasmės pojūtį ir suspaudžia savo emocijas. Kaip tik tokį darbą siela (protas, psichika, individuali dvasia) turi dirbti jausti jausmus, jausti malonumą, prasmę, kad garsus galima būtų paversti muzika.
Kartais blogą dieną aš pats pagalvoju, kam man ta muzika, tos svetimos emocijos ir tada pradedu girdėti tik beprasmius garsus ir jokios muzikos.
Taigi, jei iš muzikos atimsime sielos darbą, ten liks tik garsai.
Ir atvirkščiai, jei mus užvaldo gera nuotaika ir siela turi entuziazmo dirbti savo darbą, net nemuzikiniai garsai gali įgauti muzikinę prasme. Majakovskis giriasi, kad gerą dieną jam ir lietvamzdžiai groja:
А вы смогли бы?
Я сразу смазал карту будня,
плеснувши краску из стакана;
я показал на блюде студня
косые скулы океана.
На чешуе жестяной рыбы
прочел я зовы новых губ.
А вы
ноктюрн сыграть
могли бы
на флейте водосточных труб?
Nuo mūsų pozityvaus nusiteikimo keičiasi riba tarp triukšmo ir muzikos. Gera nuotaika kai kurį triukšmą gali paversti muzika.
Siela turi tą stebuklinga savybę garsus paversti muzika. Tai fundamentali savybė mes gimstame ir pradedame bendrauti su savo motina nesuprasdami dar jos žodžių, bet priimdami juos kaip muziką. Stebuklingai sugebame garsams ir jų deriniams priduoti emocinę prasmę (o be emocijų gyvenimas beprasmis, teigia mūsų kolega Artašezas Gazarianas). Sako, muzika mums labai patinka, nes garsai sukelia emocijas tiesiogiai, apeidami racionalų mūsų asmenybės sluoksnį. Muzikoje, kad suprastume, nereikia suprasti, o reikia tik girdėti.
Tadu klausiu, ar audio aparatūra turi atlikti sielos darbą ir interpretuoti garsinius ir elektrinius signalus? Gal palikim sielos darbą sielai?
Muzikinė aparatūra į atkuriamą garsą neišvengimai įneša iškraipymus. Gaunasi, kad pati aparatūra kažkaip interpretuoja garsą dar iki to, kol mes jį išgirstam (patenka į mūsų sielą).
Koks yra moralinis audiofilo imperatyvas mėgautis iškraipymais (o mes mėgaujamės tam tikrais iškraipymais) ar siekti, kad iškraipymų būtų kuo mažiau (todėl reikia remtis ne pomėgiais, o mokslu, kaip pasakytų Česlovas)?
Gal ir užtvenksi upės bėgimą, bet neuždrausi audiofilui klausyti. O mąstyti? Ar mažesnių iškraipymų idėja, net nežinant, kokie tie iškraipymai būna, neatrodo patraukli?
Taigi audiofilo imperatyvas ir tikslas: Mėgautis muzika, kurios garsai atkuriami su kuo mažesniais iškraipymais. Per daug banalu, didaktiška, suvaržo?
(Žinutė parašyta remiantis ir iškraipant Artašezo Gazariano paskaitą AudioGourmet 2015 ) |
|
|
|
|
|
|
Su MICHAILU LEONTJEVU (Filosofas apie GAS) |
Parašytas: 2017 09 15, 10:16 |
|
|
|
Toks šviežias to paties filosofo minčių gurkšnis, kuriuo su jumis, Bičiuliai, noriu šiandien pasidalinti.
Išgėriau aš jau šį rytą kavos savo mėgiamoję kavinėje Huracan (buv. Šviežia Kava) Pirklių namuose Gedo prospekte. Ar žinojote, kad paprasta juoda kava Vilniuje jau kainuoja 1.6 euro? Vilniaus verslas varo tiesiu taikymu į stagfliaciją. Kai kainos augs, pardavimai mažės, o pardavimų mažėjimą bus bandoma kompensuoti dar keliant kainas.
Pagalvojau kavinėje, koks aš laimingas. Ir už tai noriu padėkoti jums, bičiuliai.
Kai pradėjau savo naivią ir kiek autoironišką temą "Mano sielos ruporas", jokiu būdu negalėjau pagalvoti, kad atsibusiu vieną rytą ir mano tema bus trečia (Gramofone) visų laikų su virš pusės milijono peržiūrų. Jaučiuosi gramofonas.lt kaip Monika Šalčiutė, droviai nuleidžiu akis ir dar kartą dėkoju jums, kad skaitote ir neabejingi.
Mano senelis buvo kategoriškai prieš, kad aš studijuočiau filosofiją. Sakė, kad profesiją geriausiai rinktis "prie maisto" (tą padarė mano brolis - jis turi jau du restoranus). Filosofo gyvenimas yra labai neįdomus. Akademinės temos jau seniai išnagrinėtos, tai vienintelį mokslinį darbą kuri originaliai gali parašyti - tik plačia tema "Kanto trečio kojos pirštelio tinimas penktadienio rytą". Dėstyti filosofiją yra kilnu, bet tik kol pasakoji gražias istorijas apie Sokratą arba Pranciškų Asyžieti. Dėstyti apie Haidegerį jau yra žalinga.
Mano draugas parašė pasaulinio istorinio lygio knygą - "Individas ir visuomeninė tvarka". Ją perskaitė penki žmonės ir nė vienas iki galo. Trys geriausi, imho, Lietuvos filosofai Algirdas Degutis, Arūnas Sverdiolas ir Evaldas Nekrašas kartu sudėjus skaitomi mažiau, negu aš šiame forume.
Mano mama klausia, kam aš rašau, jei man nemoka? Aš atsakau - Van Gogo paveikslų absoliučiai nepirko, ar gerai būtų, kad jis būtų nustojęs tapyti? Rašyti ne už pinigus ir ką nori yra prabanga, didesnė už bet kokį didelį namą ir greitą automobilį. Net Zukerbergas negali sau to leisti. Ar aš rašyčiau už pinigus? Kvaila būtų sakyti, kad ne, kai tualeto bakelis leidžia ir reikia naujo. Bet tapčiau nelaimingas.
Reikšdamas jums padėką, bičiuliai, kad suteikiat man laimingų minučių, turiu pasakyti, kad atsilygindamas esu atidaręs keletą gerų temų. Man patiko "Audiofilijos apologija", pavyko atidaryti temą "Shock to the system", kai Česlovas dar buvo persona non grata. Bet tikrai nesitikėjau, kad šokas bus toks didelis ir truks taip ilgai.
Mano mintys, kurias rašiau kitu slapyvardžiu - Michailas Leontjevas - buvo net perkeltos ir Elektroniką.lt kur moderatoriai neskuba jų ištrinti. Mūsų forumo patriotams tai turėtų būti malonu, nes tokiu būdu lyg ir pripažįstami gramofonas.lt filosofiniai nuopelnai. |
|
|
|
|
|
|
Su MICHAILU LEONTJEVU (Filosofas apie GAS) |
Parašytas: 2024 08 11, 11:43 |
|
|
|
Ceslovas raso:....dabartinis nepaaiskinamas vinilo populiarumas lieka neatspeta misle.......
As ir mano draugeliai su tokiu teiginiu nesutinka. Tie, kurie supranta kas yra tikras muzikos garsas - vinilo populiarumas nera jokia misle.
Tai savaime suprantamas dalykas.
Tiesioginis irasymo studijos padarytas muzikinis irasas i vinilo plokstele - visada buvo ir liks pirmoje vietoje del muzikinio garso tikrumo.
Todel neatspeta misle ir neimanoma paaiskinti - kodel CD formatas nesugeba atkurti tikroviskai muzikos garsu?
Tiesa, cia kalba eina apie akustiniu instrumentu sukurta muzikini irasa. Kai muzikos kurinys sukurtas naudojant elektroninius muzikos instrumentus - skirtumo tarp vinilo ir CD formato jau nebelieka.
Su draugeliais mes daznai per gimtadienius diskutuojame apie tai - kodel vinilas akustiniu instrumentu sukurtas muzikinis kurinys skamba tikroviskai?
Tuo tarpu CD formatas kazkodel to nesugeba.
Todel lieka mums neatsakytas klausimas. |
|
|
|
|
|
|
|
Google paieška forume |
|
|
Naujos temos forume |
|
|
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps,
FS25 Trucks |
|
ETS2 Mods
ETS2 Trucks,
ETS2 Bus,
Euro Truck Simulator 2 Mods
|
|
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods,
FS22 Maps,
FS25 Mods |
|
VAT calculator
VAT number check,
What is VAT,
How much is VAT |
|
LEGO
Mänguköök,
mudelautod,
nukuvanker |
|
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope |
|
FS25 Mods
FS25 Harvesters,
FS25 Tractors Mods,
FS25 Maps Mods |
|
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija |
|
FS25 Mods
FS25 Maps,
FS25 Cheats,
FS25 Install Mods |
|
GTA 6 Weapons
GTA 6 Characters,
GTA 6 Map,
GTA 6 Vehicles |
|
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods |
|
|
|