 |
|
|
Elektronika.lt portalo forumas
Jūs esate neprisijungęs lankytojas. Norint dalyvauti diskusijose, būtina užsiregistruoti ir prisijungti prie forumo.
Prisijungę galėsite kurti naujas temas, atsakyti į kitų užduotus klausimus, balsuoti forumo apklausose.
Administracija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus bei dalyvius,
kurie nesilaiko forumo taisyklių.
Pastebėjus nusižengimus, prašome pranešti.
Dabar yra 2024 11 10, 23:41. Visos datos yra GMT + 2 valandos.
|
|
|
 |
Forumas » Žinantiems ir klausiantiems. Ar žinai, kad... » zinojimo apimtys (diapazonas)
|
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
|
|
|
|
|
 |
zinojimo apimtys (diapazonas) |
 Parašytas: 2009 07 03, 23:32 |
  |
|
|
|
| Skunkas rašo: |
Tu pats davei pavyzdį: ar logiška, kad susitrenkus mašinoms išsilakstys sunkvežimiai ir lokomotyvai. Makro pasaulyje taip nėra, nes dažnai tenka matyt susiduriančias mašinas ir niekas ten neišsilaksto. O jei aš "nuspręsiu" kad kituose lygmenyse būtent taip ir vyksta: susiduria Dalelė X su Dalele Y ir gaunasi vyšnių pyragas, tai moksliškai tai paneigti gali būti ne taip ir lengva  Visa fizikos esmė kurti teorijas, o paskui jas griauti ir kurti naujas. Tai reziumuojant savo sapaliones, manau, kad šiuolaikinės teorijos tikrai nėra tos "galutinės". Nekonkretizuoju ar tai stygų teorija ar manų košės.... |
mano duotas pavyzdys parodo ne tai kad teorija yra klaidinga bet tai kad pats principas yra blogas.
terorijos tai yra skirtos skaiciavimams o ne kam nors ka nors aiskinti. o zinai ir klaidingas metodas labai nesunkiai gali duoti teisingus rezultatus.
jei tu sukursi kazkokia nesamone kuri kazkam bus naudinga tai nieko itikineti nereikes, kam reikes ja naudos ir toliau tobulins patys.
blogiausia tik tai kad mokykloje fizika tampa religija, pateikia atseit kokia formule ir visi lenkitės visažiniam Niutonui. Bet ta jo formule tik vienas is variantu tam procesui aprasyti, visai imanoma sugalvoti ir alternatyva kuri duos toki pat rezultata.
toprija tai ne kokia tai tiesa, bet tik matematinis modelis padedantis apskaiciuoti ateiti, kas bus jeigu...
teoriju bus gana daug, bet mums cia daugiau idomu bendras principas. arba kitaip sakant viena teorija kuri apreptu visa pasauli ir paiskintu viska nuo atomo sandaros iki galaktiku judejimo.
kolkas tokios neturime, va kai tuesime tai ir bus fizikos pagbaiga.
ir beje norejau pasakyti kad esame gane netoli tokios teorijos sukurimo. siuo metu jau yra isgalvotos stygu teroijos, kursios relaiai nieko naujo nepasako, tik tiek kad matematinemis gudrybemis sujungia visas zinomas teorijas i veina. jei visa tai dar pavyktu is matematikos perkelti i logiskai suprantama dalyka tai jau butu ir beveik pabaiga. |
|
|
|
|
|
|
|
zinojimo apimtys (diapazonas) |
| Parašytas: 2009 07 04, 08:26 |
|
|
|
|
| Citata: |
| ir beje norejau pasakyti kad esame gane netoli tokios teorijos sukurimo. siuo metu jau yra isgalvotos stygu teroijos, kursios relaiai nieko naujo nepasako, tik tiek kad matematinemis gudrybemis sujungia visas zinomas teorijas i veina. jei visa tai dar pavyktu is matematikos perkelti i logiskai suprantama dalyka tai jau butu ir beveik pabaiga. |
Kažkodėl atrodo, kad stygų teorija tik didina atotrūkį tarp realybės ir suteikia galimybes dėsniams, kurie praktiškai negali egzistuoti. Juk niekas dar nebuvo kituose matavimuose ir negali teigti, kiek jų iš tiesų yra, ar nėra. Jei ten nebus galimybės patekti, tai iš jų nebus jokios praktinės naudos, o tik eilinė teorija. Netgi sprendžiant uždavinį, pagal ją gausi tiek rezultatų, kiek priimsi esant matavimų. |
|
|
|
|
|
|
|
zinojimo apimtys (diapazonas) |
| Parašytas: 2009 07 04, 14:51 |
|
|
|
|
| xina rašo: |
| Citata: |
| ir beje norejau pasakyti kad esame gane netoli tokios teorijos sukurimo. siuo metu jau yra isgalvotos stygu teroijos, kursios relaiai nieko naujo nepasako, tik tiek kad matematinemis gudrybemis sujungia visas zinomas teorijas i veina. jei visa tai dar pavyktu is matematikos perkelti i logiskai suprantama dalyka tai jau butu ir beveik pabaiga. |
Kažkodėl atrodo, kad stygų teorija tik didina atotrūkį tarp realybės ir suteikia galimybes dėsniams, kurie praktiškai negali egzistuoti. Juk niekas dar nebuvo kituose matavimuose ir negali teigti, kiek jų iš tiesų yra, ar nėra. Jei ten nebus galimybės patekti, tai iš jų nebus jokios praktinės naudos, o tik eilinė teorija. Netgi sprendžiant uždavinį, pagal ją gausi tiek rezultatų, kiek priimsi esant matavimų. |
nu tai man ta teorija del to nerealistiskumo irgi labai nepatinka, bet jinai kaip ir atitinka eksperimentinius duomenis. o ko daugiau bereikia?
deja fizikai dabar baisiai megsta matematika, ir i sveiku protu daugiau nelabai naudojasi.
tie kiti matavimai ti irgi tik toks pavadinimas kazkam kas gal net neegzistuoja. nes ta pati rezultata galima pasiekti kitais budais |
|
|
|
|
|
|
|
zinojimo apimtys (diapazonas) |
| Parašytas: 2009 07 08, 08:30 |
|
|
|
|
| Digix rašo: |
| Skunkas rašo: |
Tu pats davei pavyzdį: ar logiška, kad susitrenkus mašinoms išsilakstys sunkvežimiai ir lokomotyvai. Makro pasaulyje taip nėra, nes dažnai tenka matyt susiduriančias mašinas ir niekas ten neišsilaksto. O jei aš "nuspręsiu" kad kituose lygmenyse būtent taip ir vyksta: susiduria Dalelė X su Dalele Y ir gaunasi vyšnių pyragas, tai moksliškai tai paneigti gali būti ne taip ir lengva Visa fizikos esmė kurti teorijas, o paskui jas griauti ir kurti naujas. Tai reziumuojant savo sapaliones, manau, kad šiuolaikinės teorijos tikrai nėra tos "galutinės". Nekonkretizuoju ar tai stygų teorija ar manų košės.... |
mano duotas pavyzdys parodo ne tai kad teorija yra klaidinga bet tai kad pats principas yra blogas.
terorijos tai yra skirtos skaiciavimams o ne kam nors ka nors aiskinti. o zinai ir klaidingas metodas labai nesunkiai gali duoti teisingus rezultatus.
jei tu sukursi kazkokia nesamone kuri kazkam bus naudinga tai nieko itikineti nereikes, kam reikes ja naudos ir toliau tobulins patys.
blogiausia tik tai kad mokykloje fizika tampa religija, pateikia atseit kokia formule ir visi lenkitės visažiniam Niutonui. Bet ta jo formule tik vienas is variantu tam procesui aprasyti, visai imanoma sugalvoti ir alternatyva kuri duos toki pat rezultata.
toprija tai ne kokia tai tiesa, bet tik matematinis modelis padedantis apskaiciuoti ateiti, kas bus jeigu...
teoriju bus gana daug, bet mums cia daugiau idomu bendras principas. arba kitaip sakant viena teorija kuri apreptu visa pasauli ir paiskintu viska nuo atomo sandaros iki galaktiku judejimo.
kolkas tokios neturime, va kai tuesime tai ir bus fizikos pagbaiga.
ir beje norejau pasakyti kad esame gane netoli tokios teorijos sukurimo. siuo metu jau yra isgalvotos stygu teroijos, kursios relaiai nieko naujo nepasako, tik tiek kad matematinemis gudrybemis sujungia visas zinomas teorijas i veina. jei visa tai dar pavyktu is matematikos perkelti i logiskai suprantama dalyka tai jau butu ir beveik pabaiga. |
Cia ir buvo diskusijos esme. Jeigu sakai, kad imanoma sukurti bendra teorija, tai reiskia, kad mes suprantam nuo 7 iki 84 skaleje 1-100, bet as tikrai tuom netikiu, matai digix, tu pats gal tos stringu teorijos, kuri yra paskutinis mados klyksmas nestudijavai arba mazai susipazinai. Tai pasirodo, dalomi ir kvarkai. Bet dar irgi neaisku ar jau iskart i tuos stringus ar dar yra kazkokia tarpine grandis? Taigi, toliau bandoma isivaizduot pacius stringus - energijos elementariasias daleles. Ir ka? Vel nebedaloma? Tai turetu but tada kazkas panasaus i informacijos bita 1 arba 0, nes tuos pacius laukus siaip irgi dalinti galima, vienoje vietoje jie tankesni, kitoje ne. Lauku saveika aiskinant irgi pasitelkiamos daleles, kaip antai gravitonai, o atome taip pat daleles atsakingos uz visas jegas, kurios islaiko branduoli ir t.t. Taigi, jei stringas kazkokia energijos bangele, tai gali ja dalinti i periodus kaip sinusoide ir vel pasaka be galo. O kalbant apie visatos dydi, tai butu idomu suzinoti ar gal tu zinai nuoroda kokia kur yra uzfiksuotas jos krastas? |
|
|
|
|
|
|
|
zinojimo apimtys (diapazonas) |
| Parašytas: 2009 07 08, 15:49 |
|
|
|
|
su stringu teorija nesu labai stipriai susipazines, zinau tik jos apytiksli principa.
matai, fizikai pati principa blogai pasirinke yra, nes kiekvienas bangu derinys pas juos vadinamas nauja dalele.
o kadangi tokiu deriniu labai daug gali buti tai ir daleliu zinoma galima galybe prigalvoti.
lauku dalinti negalima nes tai nedalomas dalykas.
ir beje gravitonai fotonai ir fononai tai ne daleles o kvantai.
kaip jaum bebutu del tos dabartines fizikos tai siuoalikine daleliu teorija nors ir akivsizdzia klaidinga, bet savo srityje kaip ir tinkama naudoti.
kvarku jau nelabai kam padalinti imanoma, vadinasi jie lieka nedalomi.
siaip net ir i kvarkus jug nieko padalinti nepavyko tai jie lieka tik matematine abstrakcija.
ar nemanai kad biski kvaila dalinti tai ko neturi? jug niekas neturi palaidu kvarku, tai kaip juos galima dalinti i kazka ?
dabar pagrindine problema fizikoje ne tai i ka dalinti kvarkus o kaip suderinti kad kvantine teroija nepriestarautu reliatyvumui.
nes kolkas gaunasi tokia problema jog daleles laikomos nulinio dydzio, ir jei pritaikysime reliatyvimo teorija tai ten bus didesne gravitacija nei juodojoje skyleje. bet ta gravitacija visai ignoruojama nes nepasieskia.
va stringu teroija butent ta ir bando daryti. o ne atradineti kazka naujo.
del visatos dydzio tai jinai iseina kad begalinio dydzio kokie dar krastai?
mes tik nedidele jos dali galime matyti del jos pletimosi |
|
|
|
|
|
|
|
zinojimo apimtys (diapazonas) |
| Parašytas: 2009 07 08, 18:30 |
|
|
|
|
| visa elektronine teorija yra gryna abstrakcija... Ji paremta eksperimentais is kuriu keliamos tam tikros hipotezes... Juk niekas nemate nei elektrono, nei skyles, nei kitu daleliu... o kiek dar ju bus natrasta? o antimaterijos teorija? cia yra kur pasireiksti minciai... Na kas nori gauti nobelio premija? |
|
|
|
|
|
|
|
zinojimo apimtys (diapazonas) |
| Parašytas: 2009 07 08, 18:42 |
|
|
|
|
| caca rašo: |
| visa elektronine teorija yra gryna abstrakcija... Ji paremta eksperimentais is kuriu keliamos tam tikros hipotezes... Juk niekas nemate nei elektrono, nei skyles, nei kitu daleliu... o kiek dar ju bus natrasta? o antimaterijos teorija? cia yra kur pasireiksti minciai... Na kas nori gauti nobelio premija? |
skirtingai nuo kvarku eketronus mes labai gerai matome, galime juos po viena kilnoti ir daryti su jais ta pati ka su akmenukais ir dar daugiau.
tu nesunkiai gali paimti viena eketrona pasukti ji norima kryptimi ir tada iji igreitinus trenkti i siena
antimaterija irgi nesudaro problemu islaikyti arba ja siek tiek manipuliuoti.
zinoma niekas nesako kad atrasta viskas, bet liko neipatingai daug.
(tacisu labai daug vertinant pagal bendra mase visatoje) nes mes vis dar net neturie hipotezes is ko padaryta 50 arba 80% visos visatos mases ivertinant kad musu elektronai ir protonai sudaro tik kazkut maziau nei 1% visos visatos |
|
|
|
|
|
|
|
zinojimo apimtys (diapazonas) |
| Parašytas: 2009 07 08, 22:09 |
|
|
|
|
| caca rašo: |
| man tai sudaro problemu... |
nesuprantu kokios tau problemos paimti sakykim 1 elektrona?
zinoma namuose tai padaryti sunkoka ir neturi prasmes.
bet jei turime gana jautru mosfeta tai tu nesunkiai galetum is jo bazes paimti arba ten padeti atskirus elektronus. o ju kieki lengvai uzfiksuotum pagal mosfeto srove
kazkiek panasiu budu buvo nustatytas elektrono kruvis.
dabar netgi yra planu daryti kvantonius kompiuterisu kur specialiuose mazuose kondensatoriouse bus laikoma po viena tiksliai orientuota elektrona. |
|
|
|
|
|
|
|
zinojimo apimtys (diapazonas) |
| Parašytas: 2009 07 09, 08:27 |
|
|
|
|
na visu pirma, tai digix priestarauji sau. Sakai, kad visata gal ir begaline, bet mes viska jau beveik atrade. Tai ir norejau pasakyt, kad atrade tik tiek kokius irankius turim. Jeigu isivaizduotum zeme kaip atskaitos taska ir breztum apie ja koncentrius ratus, tokio dydzio, kad po kokio penkto rato jis apimtu musu regima visatos dali, tai visai imanomas dalykas, kad kokiam 8 rate jau prasidetu nauji fizikos desniai naujas materiju mastelis ir t.t. ir pan. Mazdaug tokiu principu, kaip atomas. Nes lyginant kvantinius dalykus su iprastine fizika, tai esme tokia ir gaunasi, kai mastelis sumazeja iki atomo, prasideda naujoves ir preistaravimai loginiui mastymui. Cia jau gali filosofuot ar aplamai logika yra teisingas dalykas, tiesiog logika tinka zmogaus aplinkai ir ji issivyste . tokiame mastelyje, kuriame mes gyvenam, o imant super mazus dydzius (na teisingiau issireiskus, tai gal ten tinka kvantine logika) ir super didelius, viskas keiciasi ir mum naturaliai ju nereiketu zinot ir stengtis suprast, bet cia zmogus pranoko pats save ir manau pirmas luzis buvo kaip pradejo narpliot butent kavantines suptilybes, nes kol seke stebejimas teleskopais, tol dideliu priestaravimu nekildavo. Taigi naturalus suvokimas yra, kad mum reiktu gyvent savam o ne kvantiniam pasaulyje, bet jei sugebesim, kazkiek pazabot tai tik pliusai mum.
O del elektrono paemimo, tai cia visiem butu problemu, kaip tu ji gali paimt, kai tas elektronas, tai tikimybiu mokslas. gal galima ji daugiau mazaiau koncentruot i kazkoki turi, bet paimt?...
Tu aisku vel pradesi irodinet kad ir zirnio negalim paimt, nes jis irgi turi savo bangos ilgi ir nera 100% stabilus
O bangas, gi sakau, irgi gali dalint i periodus, pusperiodzius, bangose uzkoduota informacija, kuria gali is jos nuskaityt, tai kaip ir dalomas reikalas. Jei tu paimsi ir nupiesi sinusoide ant balto lapo, tai ji daug informacijos netures, bet jei paimsi erdvine banga, tai kaip isauga jos info kodavimas, o jei paimti banga, kuri varijuoja 27erdvese? tai kiek info ji nes ir kiek ja dar galima bus skaldyt? |
|
|
|
|
|
|
|
zinojimo apimtys (diapazonas) |
| Parašytas: 2009 07 09, 11:10 |
|
|
|
|
Kaip Sokratas pasakė: Kuo daugiau žinai - tuo daugiau nežinai.
Ir šis teiginys yra labai teisingas, nesvarbu iš kurios pusės į jį pažiūrėtume.
Atsakius į vieną klausimą visada iškyla dar du ir t.t. |
|
|
|
|
|
|
|
zinojimo apimtys (diapazonas) |
| Parašytas: 2009 07 09, 11:33 |
|
|
|
|
| Shpeega rašo: |
Kaip Sokratas pasakė: Kuo daugiau žinai - tuo daugiau nežinai.
Ir šis teiginys yra labai teisingas, nesvarbu iš kurios pusės į jį pažiūrėtume.
Atsakius į vieną klausimą visada iškyla dar du ir t.t. |
teisingai, tik man paradoksiskai atrodo statyti LHC, juk uz tuos pinigus galima buvo super mega hublle2 pastatyt, su kuriuo matytume kitas planetas artimiausiose galaktikose. Nustitaikai, surandi zemes ekvivalenta ir pirmyn be bilieto atgal. Nu bet cia jau skonio reikalas. Kam kas idomiau. Man jau butu idomiau gyvent andromedoje, su vietines kilmes latviu genties atitikmenimi, nei zinoti ar stringas 17 dimensijoje rezonuoja su savim paciu 18 dimensijoje. Cai aisku siaip pasvaiciojimai, bet esme gal suprasit.
O kas liecia laukus, tai kodel ju negalima dalint, jei vienoje vietoje jis intensyvesnis, tai gali atskirt ta vieta, kitoje jis gal nevienalytis ir t.t. |
|
|
|
|
|
|
|
zinojimo apimtys (diapazonas) |
| Parašytas: 2009 07 09, 12:15 |
|
|
|
|
| Citata: |
| nesuprantu kokios tau problemos paimti sakykim 1 elektrona? |
Įdomu kaip vienur kalbama apie elektronus kaip tikrai apie diskrečias daleles,o kitur -kaip apie tankų debesėli besisukantį apie branduolį,kurį sudaro elektronai turintys tarpinią būseną tarp bangos ir dalelės ir galintys būti daugelyje vietų vienu metu  |
|
|
|
|
|
|
|
zinojimo apimtys (diapazonas) |
| Parašytas: 2009 07 09, 12:42 |
|
|
|
|
| Thrill Kill rašo: |
| Citata: |
| nesuprantu kokios tau problemos paimti sakykim 1 elektrona? |
Įdomu kaip vienur kalbama apie elektronus kaip tikrai apie diskrečias daleles,o kitur -kaip apie tankų debesėli besisukantį apie branduolį,kurį sudaro elektronai turintys tarpinią būseną tarp bangos ir dalelės ir galintys būti daugelyje vietų vienu metu |
tai esme ir yra, kad tai tankus debeselis, bet cia kaip ensteinas sake yra viskas realiatyvu, jis debeselis zmogaus atzvilgiu, o jei imtume, kad milijardines sekundes dalys yra pakankamai mazas laiko tarpas, tai galim skaityt, kaip dalele. Tas pats jei tu isivaizduotum, kad esi musu aprepiamos visatos dydzio ir egzistuoji tiek pat laiko, tai tau zmogus irgi turetu panasiai atrodyt |
|
|
|
|
|
|
|
zinojimo apimtys (diapazonas) |
| Parašytas: 2009 07 09, 15:54 |
|
|
|
|
| Citata: |
na visu pirma, tai digix priestarauji sau. Sakai, kad visata gal ir begaline, bet mes viska jau beveik atrade. |
nematau cia prietaravimu. visata begaline bet ji kartojasi.
visur tie patys atomai, tos pacios saules tik skirtingai isdetytos.
zinoma nauju planetu ar sauliu rasti tai galime daug, bet tai ne atradimai.
dixis, tu vis dar viska matuoji pagal senovine fizika, bet dabar jug viskas jau kitaip.
fizikos desniai visoje visatoje yra vienodi, nes tai matosi per teleskopa, jei butu nevienodi aplink mus daugisu nieko ir nebutu arba nieko nepatytume, nes neimanoma matyti visatos su kitais desniais.
del kvantines fizikos, jokio mastelio nera i buti negali, tiesiog skiriasi energijos. o kvantine fizika remiasi labai idomia priklausomybe, kuo daiktas turi daugiau energijos tuo jo bangos ilgis mazesnis.
taip kad jei tu kazka labai dalinsi tai tie dalinimo gabalai nuolat dides o ne mazes ta kvantine logika kelia problemu tada kai tu megini ja pritaikyti kietam daiktui turinciam tikslu dydi , bet kodel tau butinai turi to reiketi?
| Citata: |
O del elektrono paemimo, tai cia visiem butu problemu, kaip tu ji gali paimt, kai tas elektronas, tai tikimybiu mokslas. gal galima ji daugiau mazaiau koncentruot i kazkoki turi, bet paimt?...
Tu aisku vel pradesi irodinet kad ir zirnio negalim paimt, nes jis irgi turi savo bangos ilgi ir nera 100% stabilus Smile
|
aciu dieevui elektronas turi kruvi, todel ji galime labai lengvai paimti ismatuoti, ir pasverti
| Citata: |
| O bangas, gi sakau, irgi gali dalint i periodus, pusperiodzius, bangose uzkoduota informacija, kuria gali is jos nuskaityt, tai kaip ir dalomas reikalas. Jei tu paimsi ir nupiesi sinusoide ant balto lapo, tai ji daug informacijos netures, bet jei paimsi erdvine banga, tai kaip isauga jos info kodavimas, o jei paimti banga, kuri varijuoja 27erdvese? tai kiek info ji nes ir kiek ja dar galima bus skaldyt? |
deja kvantines fizikos esmes vistik nesuvoki.
vieno kvanto bangos tu negali ismatuoti jokiu pusperiodziu fazes. ten nelabai yra kokios informacijos nes vieno kvanto padeti tu gali nustatyti tik jo bangos ilgio ribose. ir tai tik apytiskliai. va kai sudedame daug kvantu tai jie jau igauna tiksliai padeti ir faze.
| Citata: |
| O kas liecia laukus, tai kodel ju negalima dalint, jei vienoje vietoje jis intensyvesnis, tai gali atskirt ta vieta, kitoje jis gal nevienalytis ir t.t. |
todel kad nera tokiu vietu nebent del interferencijos, jei mes turime sakykim radobanga tai tuscioje erdveje tu nerasi vietos kur ji butu silpnesne o kur stiprsne. |
|
|
|
|
|
|
|
 |
Google paieška forume |
|
|
|
Naujos temos forume |
|
|
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps,
FS25 Trucks |
|
ETS2 Mods
ETS2 Trucks,
ETS2 Bus,
Euro Truck Simulator 2 Mods
|
|
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods,
FS22 Maps,
FS25 Mods |
|
VAT calculator
VAT number check,
What is VAT,
How much is VAT |
|
LEGO
Mänguköök,
mudelautod,
nukuvanker |
|
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope |
|
FS25 Mods
FS25 Harvesters,
FS25 Tractors Mods,
FS25 Maps Mods |
|
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija |
|
FS25 Mods
FS25 Maps,
FS25 Cheats,
FS25 Install Mods |
|
GTA 6 Weapons
GTA 6 Characters,
GTA 6 Map,
GTA 6 Vehicles |
|
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods |
|
|
 |
