 |
|
|
Elektronika.lt portalo forumas
Jūs esate neprisijungęs lankytojas. Norint dalyvauti diskusijose, būtina užsiregistruoti ir prisijungti prie forumo.
Prisijungę galėsite kurti naujas temas, atsakyti į kitų užduotus klausimus, balsuoti forumo apklausose.
Administracija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus bei dalyvius,
kurie nesilaiko forumo taisyklių.
Pastebėjus nusižengimus, prašome pranešti.
Dabar yra 2024 11 16, 13:39. Visos datos yra GMT + 2 valandos.
|
|
|
 |
Forumas » Elektronika žaliems » Kas cia per rezistorius, kad atlaiko 20kV itampa?
|
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
|
|
|
Puslapis 1 iš 2
Pereiti prie 1, 2 Toliau |
|
|
|
|
 |
Kas cia per rezistorius, kad atlaiko 20kV itampa? |
 Parašytas: 2006 12 28, 02:08 |
  |
|
|
|
| Digix rašo: |
oho 500kv tai ant vieno iseina po 20 kV
nieko nebus netalaikus 500kv, geriasu atveju 50 kv
kas beje puslapyje ir parasyta, kad laiko 40kv |
tas 40kV ten kaip supratau tik siap uzsiminta..
kaip del sito sakinio?:
"The voltage divider circuit contains 25, 1 watt, 400 MW, high voltage resistors and one 1.0 MW high voltage resistor connected in series with crimp style butt connectors. This gives a 10,000:1 division ratio and a voltage limit of 500,000 volts" 
P.S.: "In this photo, you can see the ribbed handle of the probe and the read-out of 80,400 (8.04 X 10,000) volts from the C-W" taigi tikrai kalba eina ne apie 40kV... paskaityk atidziau  |
|
Paskutinį kartą redagavo Bronteo, 2006 12 28, 02:18. Redaguota 1 kartą |
|
|
|
|
|
Kas cia per rezistorius, kad atlaiko 20kV itampa? |
| Parašytas: 2006 12 28, 02:10 |
|
|
|
|
| Gediminas rašo: |
| Ko tu cia nesupranti? |
tai to ir nesuprantu.. jei su tokiu itampos dalikliu galima matuoti itampa iki 500kV, tai paaiskink kaip paprastas (kad ir aukstai itampai skirtas) rezistorius gali atlaikyti 20kV ? |
|
|
|
|
|
|
|
Kas cia per rezistorius, kad atlaiko 20kV itampa? |
| Parašytas: 2006 12 28, 03:09 |
|
|
|
|
aha nedaskaiciau iki galo
| Citata: |
| I bought was a high voltage probe (Fluke model 80K-40) good to 40,000 volts |
bet 500kv tai nerealu, su tokia itampa puse metro kibirsktis bus pramusama.
tos kelios varzeles neatlaikys nes manau ju ilgis maziau kaip puse metro.
| Citata: |
| This gives a 10,000:1 division ratio and a voltage limit of 500,000 volts (to dissipate 25 watts). |
va to tu ir nesupratai kad ten tik siaip parase kad 500kv pagal varzu galinguma apskaiciuota kas gana absurdiska. varzos po 1w is visos 25 varzos.
bet autorius taip ir neparase kiek su juo praktiskai galima matuoti.
beje su tokiom itampos ira paprastesnis budas: talpumins daliklis arba elektrostatinis matuoklis, kokius naudoja per fizikos pamokas. sitaip matuojant galima apsieiti be jokiu galios nuostoliu. |
|
|
|
|
|
|
|
Kas cia per rezistorius, kad atlaiko 20kV itampa? |
| Parašytas: 2006 12 28, 16:39 |
|
|
|
|
| Puslapio autorius 500 kV paminejo tik skaiciuodamas varzu isklaidoma galinguma. Kokia itampa realiai gali matuoti tas prietaisas nenurodyta. Be to ten panaudoti aukstai itampai skirti rezistoriai. Kazkada turejau prietaisa skirta matuoti itampa televizoriu aukstos itampos grandinese iki 25 kV.Ten idetas varzinis daliklis is penkiu nuosekliai sujungtu 100 Momu varzu. |
|
|
|
|
|
|
|
Kas cia per rezistorius, kad atlaiko 20kV itampa? |
| Parašytas: 2006 12 28, 21:05 |
|
|
|
|
| Digix rašo: |
beje su tokiom itampos ira paprastesnis budas: talpumins daliklis arba elektrostatinis matuoklis, kokius naudoja per fizikos pamokas. sitaip matuojant galima apsieiti be jokiu galios nuostoliu. |
vat vakar isjunges kompa kaip tik ir masciau, kad galima sujungti daug kondensatoriu nuosekliai ir pamatavus ant vieno kondensatoriaus esancia itampa, pasiskaiciuoti realia itampa.
tie galios nuostoliai, tai kai pajungus prie labai siplnos sroves salyginai mazos varzos matavimo prietaisa, gauname neteisingus parodymus del to pasekoje kritusios itampos?
papasakok issamiau apie viska ka zinai susijusio su sia tema. aukstos itampos indikatoriu kazkada vistiek teks susimeistrauti, noretusi parinkti salyginai gera ir pigia schema ir gauti optimaliausia rezultata. |
|
|
|
|
|
|
|
Kas cia per rezistorius, kad atlaiko 20kV itampa? |
| Parašytas: 2006 12 28, 21:17 |
|
|
|
|
| Gediminas rašo: |
| Puslapio autorius 500 kV paminejo tik skaiciuodamas varzu isklaidoma galinguma. Kokia itampa realiai gali matuoti tas prietaisas nenurodyta. Be to ten panaudoti aukstai itampai skirti rezistoriai. Kazkada turejau prietaisa skirta matuoti itampa televizoriu aukstos itampos grandinese iki 25 kV.Ten idetas varzinis daliklis is penkiu nuosekliai sujungtu 100 Momu varzu. |
as irgi toki viena rusiska turiu, padarytas is 8,2MΩ (15 vnt) + 7,35MΩ (1vnt) zaliu rezistoriu. matuoja iki 6kV
o koks taviskio ilgis buvo? siaip jei gaminsiu aukstos itampos indikatoriu, tai stengsiuosi kad matavimo ribu uztektu bet kokiam atvejui. tiksliai nezinau iki kiek pasiryzes zaisti su auksta itampa, bet iki kokiu 50kV manau pradziai uzteks
kazkur buvau rades viena toki projektuka, bet paskaiciavus labai nepigiai gavosi, nes varzu labai daug buvo.
tas tavo kur iki 25 matavo, tai manau is 10 varzu ir iki 50 tiktu. kokios ten varzos gal tiksliai prisimeni (marke)
beje, tikslinga manau butu paskutine (matavimo) varza deti mazesnio omažo |
|
|
|
|
|
|
|
Kas cia per rezistorius, kad atlaiko 20kV itampa? |
| Parašytas: 2006 12 28, 22:52 |
|
|
|
|
| BeveikElektronikas rašo: |
| Digix rašo: |
beje su tokiom itampos ira paprastesnis budas: talpumins daliklis arba elektrostatinis matuoklis, kokius naudoja per fizikos pamokas. sitaip matuojant galima apsieiti be jokiu galios nuostoliu. |
vat vakar isjunges kompa kaip tik ir masciau, kad galima sujungti daug kondensatoriu nuosekliai ir pamatavus ant vieno kondensatoriaus esancia itampa, pasiskaiciuoti realia itampa.
tie galios nuostoliai, tai kai pajungus prie labai siplnos sroves salyginai mazos varzos matavimo prietaisa, gauname neteisingus parodymus del to pasekoje kritusios itampos?
papasakok issamiau apie viska ka zinai susijusio su sia tema. aukstos itampos indikatoriu kazkada vistiek teks susimeistrauti, noretusi parinkti salyginai gera ir pigia schema ir gauti optimaliausia rezultata. |
su kondensatoriais nera viskas taip baisiai lengva, nes matavimo prietaisai turi nuotekio varzas. tai sakykim tu sujungi nuosekliai 2 iskrautus vienodus kondensatorius. ir pajungi prie 10v. je talpumai vienodi jie pasikraus kikvienas po 5v. Jei manysime kad musu matavimo prietaiso varza beveik begaline , kas nelabai skiriasi nuo praktikos, tai galime nesunkiai matuoti bet kokia itampa visai nenaudodami sroves. Su varzomis prie dideliu itampu gauname labai didelisu nuostolius. o su talpuminiu dalikliu nebus dideles problemos net osilografa pajunti.
bet deja igla laika matuojant tokia pacia itampa del prietaiso nuotekio varzos kondensatorinis daliklis isiderins ir prades rodyti nesamones
tada ji teikes atjungti iskrauti abu kondensatorius ir vel prijungti. trumpalaikui pamatavimui tai menka problema. bet netinka laikyti po kelias dienas pajungta ir stebeti itampa.
kitas dalykas kaip sakiau matuoti eletostatine jega, o kaip ja paskui paversti i skaitmenine forma tai jau kitas reikalas. |
|
|
|
|
|
|
|
Kas cia per rezistorius, kad atlaiko 20kV itampa? |
| Parašytas: 2006 12 28, 23:35 |
|
|
|
|
| Digix rašo: |
su kondensatoriais nera viskas taip baisiai lengva, nes matavimo prietaisai turi nuotekio varzas. tai sakykim tu sujungi nuosekliai 2 iskrautus vienodus kondensatorius. ir pajungi prie 10v. je talpumai vienodi jie pasikraus kikvienas po 5v. Jei manysime kad musu matavimo prietaiso varza beveik begaline , kas nelabai skiriasi nuo praktikos, tai galime nesunkiai matuoti bet kokia itampa visai nenaudodami sroves. Su varzomis prie dideliu itampu gauname labai didelisu nuostolius. o su talpuminiu dalikliu nebus dideles problemos net osilografa pajunti.
bet deja igla laika matuojant tokia pacia itampa del prietaiso nuotekio varzos kondensatorinis daliklis isiderins ir prades rodyti nesamones
tada ji teikes atjungti iskrauti abu kondensatorius ir vel prijungti. trumpalaikui pamatavimui tai menka problema. bet netinka laikyti po kelias dienas pajungta ir stebeti itampa.
kitas dalykas kaip sakiau matuoti eletostatine jega, o kaip ja paskui paversti i skaitmenine forma tai jau kitas reikalas. |
zodziu kaip ir supratau, kaip ir ne. cia del tos talpumines varzos. sakykim imkim supaprastinta varianta, kai turim lygiagreciai pajungta kondika ir varza (matavimo prietaiso). pajungiam darbine itampa, kondensatorius pasikrauna, matavimo prietaisas rodo matavimo itampa. del matavimo prietaiso varzos, kondensatorius po truputi issikraudines, itampa matavimo prietaise kris. kadangi varza labai didele, tai kondensatorius issikraudines labai letai, kaip ir tu sakei gali praeiti diena ar dvi.. bet tik tuo atveju, jei ikraunam kondensatoriu ir paskui atjungiam darbine itampa. o jei sakykim itampos neatjungiam, tai kaip gali kondensatorius issikrauti? ta prasme tas kondensatorius isvis negali issikrauti, nes prie jo pastoviai pajungta darbine itampa..
na nebent turi itakos tai, kad bendra grandine bus sudaryta ne is vieno bet is desimciu nuosekliai sujungtu kondensatoriu. bet vistiek kruvis manau turetu pasiskirstyti vienodai.
beje, su tokiu talpuminiu itampos dalikliu be problemu turetu sektis pamatuoti nuolatine itampa, o kaip del kintamos?
mini kad itampos daliklis "atsigautu", reikia atjungti ji nuo matuojamosios itampos, iskrauti kondensatorius ir tada vel ji gali jungti.. iskrauti visus nuosekliai sujungtus uztrumpinant tik du visos grandines galus, ar kiekviena atskirai iskraudineti?
na ir galiausiai kaip ta elektrostatine jega ismatuoti? cia jau kazkas is fantastines ir brangios srities turetu buti... kazkas i tai kaip fotono mase matavo..  kaip suprantu bekontaktis matavimo prietaisas turetu buti.. |
|
|
|
|
|
|
|
Kas cia per rezistorius, kad atlaiko 20kV itampa? |
| Parašytas: 2006 12 28, 23:52 |
|
|
|
|
visdelto nesupratai, sakykime kad matavimo prietaiso varza begaline.
tada sujungiama dabar 1uf ir 99uf kondensatorius ir pajungiame juos prie 100v 1uf pasikraus 99v o 99uf pasikraus 1v itampa kuria mes ir matuosime begalines varzos prietaisu.
jei matuotum tik kintama itampa tai viskas butu lengviau.
elektrostatine jega matuoti labai lengva, paimk popieriaus juostele sulenk per puse ir pakabink ant vielos kuri pajungta prie aukstos itampos, priklausomai nuo itampos dydzio juotele isiples daugiau ar maziau.
tai labai elemntarus bandymas
itampa galima net be prietaiso matuoti nes mes labai gerai jauciame elektrini lauka savo oda. Elektrostatine jega traukia plaukelius, sukedama gana nemalonu jausma. |
|
|
|
|
|
|
|
Kas cia per rezistorius, kad atlaiko 20kV itampa? |
| Parašytas: 2006 12 29, 01:16 |
|
|
|
|
| Digix rašo: |
visdelto nesupratai, sakykime kad matavimo prietaiso varza begaline.
tada sujungiama dabar 1uf ir 99uf kondensatorius ir pajungiame juos prie 100v 1uf pasikraus 99v o 99uf pasikraus 1v itampa kuria mes ir matuosime begalines varzos prietaisu.
jei matuotum tik kintama itampa tai viskas butu lengviau.
elektrostatine jega matuoti labai lengva, paimk popieriaus juostele sulenk per puse ir pakabink ant vielos kuri pajungta prie aukstos itampos, priklausomai nuo itampos dydzio juotele isiples daugiau ar maziau.
tai labai elemntarus bandymas
itampa galima net be prietaiso matuoti nes mes labai gerai jauciame elektrini lauka savo oda. Elektrostatine jega traukia plaukelius, sukedama gana nemalonu jausma. |
viska supratau, tik neaiski man ta tavo vieta: "bet deja igla laika matuojant tokia pacia itampa del prietaiso nuotekio varzos kondensatorinis daliklis isiderins ir prades rodyti nesamones
tada ji teikes atjungti iskrauti abu kondensatorius ir vel prijungti. trumpalaikui pamatavimui tai menka problema. bet netinka laikyti po kelias dienas pajungta ir stebeti itampa"
stai tokia schema:
aukstos itampos saltinis visa laika prijungtas. kas ten gali pasikeisti po paros ar dvieju? issiderint mano manymu ir rodyti nesamones (vis mazejancia itampa) gali tik tada, kai atjungiamas aukstos itampos altinis. tada kuri laika dar rodoma itampa del kondensatoriu pasikrovimo.
tas "begalines" varzos prietaisas yra 10MΩ (tiek AC teik DC). katik paziurejau
beje, dabar taip pagalvojau, kad nuolatines itampos isvis tikriausiai nepamatuosi tokiu dalikliu.
del elektrostatinio matavimo, tai kazkaip atsoko fantazija 
darant kazka mechanisko, labai jau milziniskos paklaidos matavime gautusi... tada jau zymiai tiksliau matuoti itampa pagal kibirksties ilgi
taigi, einant link finalo:
privalumai pries varzini dalikli:
mazesni gabaritai, mazesne paklaida, nera svarbu kad detales butu identiskos, nesvarbi paklaida (isskyrus matuojanciojo kondensatoriaus), galima matuoti mazesnes sroves.
trukumai lyginant su varziniu dalikliu:
liekamoji itampos verte (po matavimo reikia iskrauti)
beje, kokio talpumo geriau rinkti kondikus (nekalbu apie matuojamaji). kuo mazesnes talpos? ar salyginai kuo didesnes. ar cia itakos tam neturi (nors manau kad turi, mazesne talpa geriau bent tuo, kad ne taip skaudziai per nagus gausi apsizioplines ) |
|
|
|
|
|
|
|
Kas cia per rezistorius, kad atlaiko 20kV itampa? |
| Parašytas: 2006 12 29, 02:17 |
|
|
|
|
is kur ta 10M prietaiso varza istraukei?
zinoma negalima matuoti paprastu multimetru nes jame jau idetas varzinis daliklis. mikroshemos iejimo varza yra keli gigaomai. raso kad daugiau sroves teka per platos nesvarumus negu i mikroshemos iejima.
tavo shemoje aiskiai matosi jei pretaisas tures zymia varza, pirmas kondensatorius per ta R varza isikraus, ir jo itampa taps lygi nuliui. tai realiai ivyks po keliu dienu
kuo mazesnis talpumas tuo maziau apkrausi tai ka matuoji, bet tada greciau issikraus tas kondensatorius del prietaiso nuotekio, manau kad kokie 0.1uf ir 1 pf dalikliui 1:100 000 visai tinka |
|
|
|
|
|
|
|
Kas cia per rezistorius, kad atlaiko 20kV itampa? |
| Parašytas: 2006 12 29, 12:20 |
|
|
|
|
| Digix rašo: |
is kur ta 10M prietaiso varza istraukei?
zinoma negalima matuoti paprastu multimetru nes jame jau idetas varzinis daliklis. mikroshemos iejimo varza yra keli gigaomai. raso kad daugiau sroves teka per platos nesvarumus negu i mikroshemos iejima.
tavo shemoje aiskiai matosi jei pretaisas tures zymia varza, pirmas kondensatorius per ta R varza isikraus, ir jo itampa taps lygi nuliui. tai realiai ivyks po keliu dienu
kuo mazesnis talpumas tuo maziau apkrausi tai ka matuoji, bet tada greciau issikraus tas kondensatorius del prietaiso nuotekio, manau kad kokie 0.1uf ir 1 pf dalikliui 1:100 000 visai tinka |
na multimetro instrukcijoje parasyta kad varza 10M. tik neaisku kas ten per varza, ar tik ten to vidinio daliklio dalies, ar viso daliklio.
kodel pasidarius toki aukstos itampos dalikli netiktu paprastas multimetras?
"raso kad daugiau sroves teka per platos nesvarumus negu i mikroshemos iejima" kur raso? apie kuria cia schema rasai?
"manau kad kokie 0.1uf ir 1 pf dalikliui 1:100 000 visai tinka"
visi kondikai 0,1uF o matavimo 1pF? kiek kondiku mazdaug butu? speju su nebloga atsarga turetu buti. pvz jei kondikas atlaiko 3kV tai ant jo maksimali itampa saugi apie 1kV ? ar galima ir plest maksimaliai 3kV
P.S 0,1uF tai nera taip ir mazai jau :/ |
|
|
|
|
|
|
|
 |
Google paieška forume |
|
|
|
Naujos temos forume |
|
|
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps,
FS25 Trucks |
|
ETS2 Mods
ETS2 Trucks,
ETS2 Bus,
Euro Truck Simulator 2 Mods
|
|
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods,
FS22 Maps,
FS25 Mods |
|
VAT calculator
VAT number check,
What is VAT,
How much is VAT |
|
LEGO
Mänguköök,
mudelautod,
nukuvanker |
|
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope |
|
FS25 Mods
FS25 Harvesters,
FS25 Tractors Mods,
FS25 Maps Mods |
|
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija |
|
FS25 Mods
FS25 Maps,
FS25 Cheats,
FS25 Install Mods |
|
GTA 6 Weapons
GTA 6 Characters,
GTA 6 Map,
GTA 6 Vehicles |
|
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps |
|
|
 |
