 |

|
Elektronika.lt portalo forumas
Jūs esate neprisijungęs lankytojas. Norint dalyvauti diskusijose, būtina užsiregistruoti ir prisijungti prie forumo.
Prisijungę galėsite kurti naujas temas, atsakyti į kitų užduotus klausimus, balsuoti forumo apklausose.
Administracija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus bei dalyvius,
kurie nesilaiko forumo taisyklių.
Pastebėjus nusižengimus, prašome pranešti.
Dabar yra 2025 05 20, 06:45. Visos datos yra GMT + 2 valandos.
|
|
|
 |
Forumas » Mokslai » Elektros srovės tekėjimo greitis laidininke
|
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
|
|
|
 |
 |
Elektros srovės tekėjimo greitis laidininke |
Parašytas: 2025 02 23, 00:02 |
|
|
|
Paaishkinu populiariai.
Kas yra sakysim elektros kruvio 1C kulono atejimas ish tasko kur Vladivostoke i laido gala Lisabonoje.
Tai reiskia, kad is tasko Vladivostoke 1C kruvio iskeliaus, o po milisekundziu 1C atkeliaus i taska Lisabonoje. Tai yra kruviu judejimo greitis.
Jis mazai ka turi bendro su ielektrintu daleliu fiziniu judejimu. Beveik NIEKO BENDRO..
Per kiek laiko 100 doleriu nukeliauja is Vilniaus i koki Los angela. Tam visai nereikia banknotu ar monetu skraidinti. Pinigai yra abstraktus vertes vienetai. Jei pinigu abstrakcia verte perkeli momentu, tai kitoje vietoje paprastai atsiras ir banknotu ar kazkoki kita piniga analogiska zmogus gaus is karto. O ten ka bankai vezios menesiais ar ilgiau tai NIEKO NEDOMINA |
|
|
|
|
 |
 |
Re: Elektros srovės tekėjimo greitis laidininke |
Parašytas: 2025 02 23, 00:27 |
|
|
|
SG rašo: |
Yra ir kitokių nuomonių:
https://epmc.vpma.lt/mod/page/view.php?id=7307
epmc.vpma.lt rašo: |
Absoliutaus nulio temperatūroje puslaidininkiai yra nelaidūs izoliatoriai. Laisvųjų elektronų nėra, nes atomų valentiniai elektronai yra susiję kovalentiniais ryšiais. |
|
kiek skaiciau - tai superlaidumas yra busena absoliuciai bet kokioms medziagoms
skiriasi tik temperaturinis slenkstis - ten netoli absoliutaus nulio. o kitos medziagos anksciau.
atsiranda ir kitoks reiskinys - supertakumas.
as manau butent saltyje tie visokie "valentiniai", "vandeniliniai", ir galimai dar kokie neatrasti normaliai rysiai (kokie nors kur chemijoje ten tipo kokia nors energija is molekuliniu junginiu atsipalaiduoja) ir sutrukineja - lieka tik tarpatominiai. o va gravitacijai tas greiciausia pofig - nes ji toliau veikia
ir del to - visos tos debilines einsteinines ir panasios teorijos ir lieka teorijomis. ar irgi sakykim debiline ideja "apjungt" matematiskai visas fundamentaliasias fizines jegas i "bendra teorija" tipo neatradus ekspermentiskai desningumu. nes tokie glusai kaip einstainai ir sekejai visokie tebuvo siaurakakciai matematikai. o matematika nera mokslas pats is saves. tai tiesiog standartizuota universaliais simboliais - "moksline" kalba. nu rasmenys ir tiek. griezto standarto.
---------
as manau tas "absoliutus nulis" - tiesiog energetine busena - kuri tinka tik sakykim atomu lygyje, o ne siaip fizine temperaturine riba - skaiciukas.
"sviesos greitis" irgi.
arba ten koks nors "absoliutus vakumas" - tai tepasalinta tik stambieji elementai - atomu lygyje. o va kur visokie "eletromagnetiniai laukai" - kazkokie "pernesejai" ar bbz kas ten juos strukturizuoja - visa sita lieka ir vakume
neturim tiesiog prietaisu - tematom "poveiki" tik is planetu stebejimo ir pan.
ta prasme - pastatyt/isgrynint pati ekspermenta - kainuoja nerealiai. kaip su tuo hadronu greitintuvu i kosmosa vos ne vos siaip taip paskraidom... o tu isivaizduok - galbut hadronu greitintuva reikia statyt kosmose... del ekspermento aplinkos "grynumo". ir pacia kaina ivertink - kai zemeje state - ir kainavo milijardus... |
|
|
|
|
 |
 |
Re: Elektros srovės tekėjimo greitis laidininke |
Parašytas: 2025 02 23, 00:59 |
|
|
|
SG rašo: |
rammas rašo: |
Laidininkuose nėra laisvų elektronų. |
Ar tikrai?
https://www.vle.lt/straipsnis/kruvininkai/
www.vle.lt rašo: |
Metaluose krūvininkai yra laisvieji elektronai, dielektrikuose jonai, puslaidininkiuose elektronai ir skylės, dujose elektronai ir jonai, skysčiuose priemaišų jonai, joniniuose kristaluose laisvieji jonai. |
|
zodi "skyles" reikia manau ismest pakeist i kazka tokio "nera priristu kazkokiais rysiais elektronu".
ir ten rammo sapaliones - kaip ten viskas "veikia" - nu as irgi panasiai manau.
kazka kazkas kazka raso - ypac lietuviskai - cia dar nera etalonas galima prirasyt 99% ne sudo, ir itraukt komponenta - kuris nera irodytas. ir viskas tampa tiesiog "beveik sistematizuoti" sudu. o tai tera tik buitine matematika - eisnteinizmas kazkoks... nu kai prirasineja debilai daug "cituojamo" teksto ir gauna uz tai mokslini laipsni ... ar ten kokius visokiu debilu prilaikinimo bonusus...
cia tas pats... ivelka i kazkokia "aplinka" - bet paaiskinimo tai NERA. |
|
|
|
|
 |
 |
Elektros srovės tekėjimo greitis laidininke |
Parašytas: 2025 02 23, 01:08 |
|
|
|
a1girdas rašo: |
skirtingos mokyklos skirtingai aiškina. Taip ir pasiskirsto į profesines mokyklas, koledžus, universitetus ir akademijas.
Jeigu laikyti, kad elektros krūvis juda šviesos greičiu, tai prisieda masė dar sąlygų. Tada bet koks laidininkas turi talpumą ir induktyvumą ( paskirstytoji kompleksinė varža ) na ir ribotą laidumą, o kaip krūvis pernešamas izoliacinėse medžiagose išvis gausis džiunglės.
Vienok, nagrinėjant klausimą tuo požiūriu, kad yra krūvininkai - elektronai ir "skylutės" yra ir paaiškinama ir prognozuojama ir ypatingai sėkmingai pagaminama daugybė puslaidininkinių prietaisų.
Elektros lauko judėjimo greitis tai išvis mistika. Aš sakyčiau, kad jis juda kartu su krūvio pernešimu, t.y. elektros srove. Nes kitaip gautųsi, kad ilgo tiesaus laidininko skirtingose nutolusiose atkarpose yra elektros laukas ir dar nėra srovės o kitoje atkarpoje tas pats elektros laukas ir srovė teka.
Manau, kad elektros srovės greitis negali būti lygus šviesos greičiui. Nes nėra taip, kad vienas elektronas nuo laidininko pradžios iki pabaigos visiškai tiesiai nukeliautų. Tai branduolinio sprogimo metu panašiai vyksta, bet ne laidininke. Laidininke įtampos poveikyje tie laisvai atitrūksantys elektronai juda tendencinga kryptimi, daužosi vieni į kitus ir į atomus, taip perduodami krūvį - energiją ne visai padrikai. Kiek tas nepadrikai, priklauso nuo įtampos ir kitų salygų. Daugumos metalų laidumas mažėja kaistant - nes daugiau netvarkingo atomų judėjimo išmušinėja tuos tendencigai judančius elektronus iš tiesaus kelio.
Ne, ne taip? |
tu manau painioji.
yra ne skirtingos mokyklos, o skirtingi pazinimo lygiai.
profesines tiesiog daro akcenta i praktine nauda.
o kur tipo "mokslines" - ten daro i pazinimo lygi. ir yra tie visokie "laipsniai" kur tiesiog veikejai - dalyvaujantys procese - daugiau teoriju zino...
as manau mokslo viena is problemu - kad nedalina laipsniu uz praktines naudos gilinima ir cia takoskyra, praktikai uzkalineja babkes ir atsiranda atsitiktiniu debilu sluoksnis su daug babkiu. ir pradeda kistis paciomis babkemis... |
|
|
|
|
 |
 |
Elektros srovės tekėjimo greitis laidininke |
Parašytas: 2025 02 23, 01:15 |
|
|
|
rammas rašo: |
a1girdas rašo: |
Elektros lauko judėjimo greitis tai išvis mistika. Aš sakyčiau, kad jis juda kartu su krūvio pernešimu, t.y. elektros srove. Nes kitaip gautųsi, kad ilgo tiesaus laidininko skirtingose nutolusiose atkarpose yra elektros laukas ir dar nėra srovės o kitoje atkarpoje tas pats elektros laukas ir srovė teka. |
Mistika tokia, kad srovės tekėjimui reikalingas du atskiri elektriniai laukai ir tų laukų sąveika, t.y. elektrono ir išorinis elektrinis laukas (kažkoks elektros šaltinis) + uždara grandinė. Šaltinio teigiamas polius per visą laidininko ilgį vienodai traukia elektronus ir nėra kokių kažkokių tarpų, kur "biški" srovė teka, "biški" nelabai.
Analogiškai, šaltinio neigiamas polius, per visą laidininko ilgį tolygiai stumia elektronus.
|
nu as cia biski gincyciau
uzdara grandine - reiktu keist tiesiog i dirbtine sroves tekejimo sistema. turint omeny suorganizuota priverstinai arba naturaliai (gamtiskai kaip nors). cikline sistema. ijungi ir ciklus suka... elektronai vat jei nudazyt kazkoki konkretu elektrona zaliai - ir pastatyt detektoriu - pamatytum per kiek laiko apsisuka rata ir temos autorius issikaiciuotu greiti tiesiog matavimu...
o siaip tera polius kur pritraukia - kaip ir rammas aiskina.
bet kur rammas rasineja, kad "stuma" sita vieta gincyciau. as manau cia reikia naudot - "nesugeba islaikyt - palyginus su aplinka". ir yra trecia busena - pasiskirstymo balansas. kuri mazdaug kaip ten aiskina "ielektrinta aplinka" pvz. arba "laidininkas" - nes pasiskirsto jame tolygiai balansas.
magnetas ta gerai iliustruoja manau. magnetas pagal mano "versija" yra iskreipto "ielektrinimo" balanso uzfiksuota medziaga. o ne ten kazkokie poliai ten koncentracijos centrai kur stipriausiai pasireiskia.
o yra magnetu tipas, kai tas padaroma uzdaros "ielektrinimo" grandines ikisimu - pvz perskirta gelezies serdis. ji juok puikus laidininkas. ikisi uzdara kruvi ir "sulimpa". savybe vienoda - bet "magnetizmo suorganizavimo" principas skiriasi is esmes atplesus - nebesulimpa.
as va kazkaip taip aiskinciau viska...
-----------
rammui
ikirstas laidas (sumazinus skerspjuvi) - juk teka "biski" kitaip juk taip "biski" nelabai gerai ten teka  |
|
|
|
|
 |
 |
Elektros srovės tekėjimo greitis laidininke |
Parašytas: 2025 02 23, 11:58 |
|
|
|
Uzhdara grandine elektrai taip pat nebutina. Elektrinio lauko linijos neprivalo buti uzdaros, magnetinio lauko taip.
Sakysim arteja du debesys ikrauti priesingais kruviais. Taip kruviai gali buti tam tikrame kune, visai nebutina priesingi kruviai.
Net gali arteti debesys vienas neikrautas visai be kruvio o kitas su kokiu kruviu.
Jiems priartejus gausis iskrova, tai yra formuosis plazminis zaibo kanalas. Na tas "laidininkas formuosis leciau ne shviesos greiciu, o po to kruviai tekes sviesos greiciu, bet tas faktas, kad juos pernesa daleles tik apribos sroves stipruma o ne kruviu judejimo greiti.
Saksyim jei bankas i kita banka per menesi gali pervezhti 30 milijonu doleriu, tai kitas bankas toliau mokes pervedimus per sekundes bet suma - ribosis jei pasieks ribas..
Nepakankamai kruvio nesheju ir ju fizinio greicio sandaugai pasekme bus apribotas kruvio skaicius.
Ka vadinate greiciu?
Prijungus elektromobili krovimas prasideda ish karto, cia greitis sviesos, bet jei matuojame galimybe pakrauti, tai jau cia gali buti ilgas laikas nes jei srove sakysim 100 A, tai per sekunde 100C atkeliauja.
Tai vartant "greitis" reikshmes skirtingi atsakymai..
bet niekas nenagrineja elektronu judejimo, zhinom kad varis - varzha, aliumas - kita varzha ir viskas.
Kam tie rebusai i niekur? |
|
|
|
|
 |
 |
Elektros srovės tekėjimo greitis laidininke |
Parašytas: 2025 02 23, 16:40 |
|
|
|
Mari, va čia ir yra profkės lygis. Jeigu nematai iš karto praktinės naudos, tai nematai ir tų žinių prasmės. O tas praktinės naudos nematymas taip pat sąlygotas išsilavinimo.
Gali dar ir dabar rasti straipsnių, formulių, įrodymų ir netgi disertacijų teigiančių, kad dviejų laidų kabeliu ryšys virš 56kBps neįmanomas. Tas aišku, turėjo teigiamą poveikį optinių ryšio kabelių technologijos vystymui.
Reikia pakelti nuoseklaus laidinio ryšio kanalo patikimumą. Gerai būtų pradžioje įvertinti teorines ribas. Juk yra ir geležinkeliams technologijos ir elektros perdavimo linijoms, gal nereikia savo konstruoti, o imti jau esamus sprendimus. |
|
|
|
|
 |
 |
Elektros srovės tekėjimo greitis laidininke |
Parašytas: 2025 02 23, 17:33 |
|
|
|
a1girdas rašo: |
Mari, va čia ir yra profkės lygis. Jeigu nematai iš karto praktinės naudos, |
As nematau jokios teorines naudos elektronikai. Tamstos iskelta tema neturi jokio rysio su elektronika, tai teorines fizikos problemos.
Nusivaret iki laisvu elektronu nelaisvu.
Tada reikejo paziuret kas vyksta radio lempose, kai katodas sukuria debeseli tikrai laisvu elektronu irjie kartais juda link anodo. Ne sviesos greiciu.
Tai ten idomus reiskiniai gaunasi sakysim lempas naudojant ant simtu MHz. Daug teorijos. Kazkada net reikejo egza laikyti. Prisimenu - nesigauna stiprinimo del to leto elektronu judejimo.
Tik kad lempu jau nelabai naudoja, nebent radiomegejai |
|
|
|
|
 |
 |
Elektros srovės tekėjimo greitis laidininke |
Parašytas: 2025 02 24, 11:09 |
|
|
|
Mari rašo: |
Tai ten idomus reiskiniai gaunasi sakysim lempas naudojant ant simtu MHz. Daug teorijos. Kazkada net reikejo egza laikyti. Prisimenu - nesigauna stiprinimo del to leto elektronu judejimo. |
Brežnevo laikais viskas lėtai judėjo .. nu kiek su žiguliuku ar moskvičium galėjai išspausti?
Tas pats buvo ir su elektronais, lempose buvo kirviu tašyti elektronai, gremezdiški, prastos konstrukcijos, todėl ir jų greitis buvo toks. O kai sukūrė mikroschemas, tai kartu ir joms elektronus patobulino, elektronai tapo preciziški, nupoliruoti, labai vikrūs ir landūs. Jei lempoms su lėtais elektronais prie 100-tų MHz būdavo problemų, tai dabar mikroschemos dirba .. va kompo pagrindinė mikroschema, atsipūtusi pusantro-du GHz varto ir vargo nemato, o paturbinus vos ne 6 GHz įvynioja ... modernumas viską daro, modernumas.
zamolskis rašo: |
-----------
rammui
ikirstas laidas (sumazinus skerspjuvi) - juk teka "biski" kitaip juk taip "biski" nelabai gerai ten teka  |
Tenai teka #,14zdaboslkiškai - teka 2-jų amperu srovė laidu, laidas nesukapotas, srovė taip ramiai teka, tik pyst pritekėjo iki įkirstos vietos ir elektros srovę ištiko panikos priepuolis, kaip čia dabar reikės pratekėti .. nu ir sugalvojo, kad pro įkirstą vietą pratekės 1A, o po to vėl galės ramiai tekėti 2A.
Srovė sugalvojo #,14zdabolskišką sprendimą, kaip pro įkirstą vietą pratekėti.
Ar ne vidurinėje jau moko, kad visoje grandinėje ir bet kurioje jos dalyje, kuri gali būti: įkirsta, sumazgyta, plokščia, trikampa, užkaitusi ar peršalusi, mėlyna ar raudona, srovei vienodai, jos dydis nekinta ...jei laidu teka 2A, tie patys 2A ir per įkirstą vietą, per elektros variklį, per transformatorių, per elektrinį šildytuvą, per šviečiančią lempą ... |
|
|
|
|
 |
 |
Elektros srovės tekėjimo greitis laidininke |
Parašytas: 2025 02 25, 19:48 |
|
|
|
rammas rašo: |
Tenai teka #,14zdaboslkiškai - teka 2-jų amperu srovė laidu, laidas nesukapotas, srovė taip ramiai teka, tik pyst pritekėjo iki įkirstos vietos ir elektros srovę ištiko panikos priepuolis, kaip čia dabar reikės pratekėti .. nu ir sugalvojo, kad pro įkirstą vietą pratekės 1A, o po to vėl galės ramiai tekėti 2A.
Srovė sugalvojo #,14zdabolskišką sprendimą, kaip pro įkirstą vietą pratekėti.
Ar ne vidurinėje jau moko, kad visoje grandinėje ir bet kurioje jos dalyje, kuri gali būti: įkirsta, sumazgyta, plokščia, trikampa, užkaitusi ar peršalusi, mėlyna ar raudona, srovei vienodai, jos dydis nekinta ...jei laidu teka 2A, tie patys 2A ir per įkirstą vietą, per elektros variklį, per transformatorių, per elektrinį šildytuvą, per šviečiančią lempą ... |
tau asmeniskai, kaip patyrusiam 2A tekejimo specialistui reiketu padaryt eksperimenta. du rammiskus pirstus i rozete sukist ir patikrint tu savo 2A sroves tekejima visoje grandineje - kaip tave ismoke pirstai gali but bet kurie. pasirinktinai is rammo 21 - jei dar nors kur isikisa ziuriu duamperisto zvaizde suzibo elektronikojos forume... ziauru  |
|
|
|
|
 |
 |
Elektros srovės tekėjimo greitis laidininke |
Parašytas: 2025 02 26, 18:35 |
|
|
|
Į elektros srovės tekėjimą galima žiūrėti kaip į elektromagnetinės bangos sklidimą linijose. Kiekvienas įtampos šuolis gali būti perskaičiujamas į plataus spektro signalą. Kuo staigesnis šuolis, tuo didesni dažniai. Oro linijoje elektros pokytis sklinda šviesos greičiu. Koaksialinėse ar kitose linijose bangos sklidimo greitis mažesnis už šviesos greitį kvadratinė šaknis iš "epsilon" (kabelio dialektriko dialektrinė skverbtis) kartų. Pavyzdžiui stiklotekstolito FR4 epsilon yra 4,2-4,6, todėl stiklotekstolito linijose banga sklinda apie du kartus mažesniu nei šviesos greičiu.Elektromagnetinės bangos sklidimą aprašo Maksvelo lygtys. |
|
|
|
|
 |
 |
Elektros srovės tekėjimo greitis laidininke |
Parašytas: 2025 02 26, 19:56 |
|
|
|
sadivas rašo: |
Į elektros srovės tekėjimą galima žiūrėti kaip į elektromagnetinės bangos sklidimą linijose. Kiekvienas įtampos šuolis gali būti perskaičiujamas į plataus spektro signalą. Kuo staigesnis šuolis, tuo didesni dažniai. Oro linijoje elektros pokytis sklinda šviesos greičiu. Koaksialinėse ar kitose linijose bangos sklidimo greitis mažesnis už šviesos greitį kvadratinė šaknis iš "epsilon" (kabelio dialektriko dialektrinė skverbtis) kartų. Pavyzdžiui stiklotekstolito FR4 epsilon yra 4,2-4,6, todėl stiklotekstolito linijose banga sklinda apie du kartus mažesniu nei šviesos greičiu.Elektromagnetinės bangos sklidimą aprašo Maksvelo lygtys. |
klausimas kitame momente.
ar KONKRETUS vienetinis elektronas, esantis prie jungiklio, , po ijungimo momento -> nusklinda sakykim iki kazkokios hipotetines lemputes SVIESOS FREICIU (ar atatinkamu). ir ten atsiskiria dalis i isore jau kaip fotonai. fotonai juk skinda individualiai. net nufotkinta yra kaip juda ir atsimusa.
elektronai manau tokio greicio niekaip nepalaiko. ir jie nera banga. ar "kaip banga". ka tu cia rasai apie bangos elgesi, yra elektronu, suristu i nepertraukiama grandinele elgesys. o elektros srove tera daug tokiu lygiaireciu grandiniu. vietomis susirisanciu su "pernesejo-erdves" trukdziais ar tarpusavy. o superlaidumas - kai situ trukdziu itaka pasalinama. ir visos suristu elektronu grandineles tampa lygiagrecios kaip begiai.
tos lygtys nieko neapraso, o tik isskaiciuoja kazkokius apibendrintus rezultatus. mes fiziskai negalim paziuret elektrono lygmeny. kas ten vyksta musu visi sukurti prietaisai tai tik elektronu srauto lygmeny vienas pikselis... ir ten net ne viena grandinele kolkas tas pikselis... bet artejama. molekule ir net atoma jau kazkiek "iziuri"  |
|
|
|
|
 |
 |
Elektros srovės tekėjimo greitis laidininke |
Parašytas: 2025 02 26, 20:20 |
|
|
|
zamolskis rašo: |
ar KONKRETUS vienetinis elektronas, esantis prie jungiklio, , po ijungimo momento -> nusklinda sakykim iki kazkokios hipotetines lemputes SVIESOS FREICIU (ar atatinkamu). |
Konkretus 100 eur banknotas paduotas banke nukeliauja labai greitai ir i australija.
Pinigu tekejimo greitis beveik nesusijes su banknotu judejimu aplinkoje kur pilna pinigu sukasi. Nes jei vienur nugula i stalciu, tai kitur is stalciaus galima istraukti.
Taip ir su elektros srove. Jei laidininkai pilni elektronu tai vienoj vietoj elektronas ieina o uz tukstanciu km is karto lysnas gali iseiti.
Va jei pinigus tektu i marsa siusti, kur nera banku, ar elektronus su kokia elektropatranka siusti i marsa, tai jau uztruktu.
Net sakysim zaibas. Oras yra dielektrikas, ten nera elektronu. Todle pirma susiformuoja pagrindinis zaibo kanalas ir jo formavimosi greitis tik 80km/s, veliau papildomi kanalai jau kone puse ar bent desimtadalis sviesos greicio, kai susiformuoja tai jau kruviai sklinda sviesos greiciu |
|
|
|
|
 |
 |
Elektros srovės tekėjimo greitis laidininke |
Parašytas: 2025 02 26, 21:32 |
|
|
|
zamolskis rašo: |
klausimas kitame momente.
ar KONKRETUS vienetinis elektronas, esantis prie jungiklio, , po ijungimo momento -> nusklinda sakykim iki kazkokios hipotetines lemputes SVIESOS FREICIU (ar atatinkamu). ir ten atsiskiria dalis i isore jau kaip fotonai. |
pačių elektronų judėjimo greitis variniame laidininke yra truputį mažiau, kaip 0,1mm (viena dešimtoji milimetro) per sekundę
sraigės paprastai juda greičiau
ir suprantama. kad paprastose elektros linijose elektronai niekur į išorę neatsiskiria
į išorę atsiskiria elektroninėse vakuuminėse lempose arba pvz senų TV kineskopuose - ten elektronai išspinduliuojami iš katodo
bl@t, čia mokyklinės fizikos kursas, apie ką jūs čia tiek ginčijatės?  |
|
|
|
|
 |
 |
Elektros srovės tekėjimo greitis laidininke |
Parašytas: 2025 02 27, 08:18 |
|
|
|
zamolskis rašo: |
klausimas kitame momente.
ar KONKRETUS vienetinis elektronas, esantis prie jungiklio, , po ijungimo momento -> nusklinda sakykim iki kazkokios hipotetines lemputes SVIESOS FREICIU (ar atatinkamu). ir ten atsiskiria dalis i isore jau kaip fotonai. |
#,14zdabolski, kaip tau nedašunta, taigi Marytė aiškiai surašė, kad tas vienetinis elektronas, po jungiklio, t.y. per jungiklį perropojęs lėčiau nei sraigė, savo krūvį, pasinaudodamas bankinėmis technologijomis, šviesos greičių nusiunčia hipotetinei lemputei, tai kokie dar tau klausimai kyla, viskas čia paprasta ir aišku.
Po tokios bankinės operacijos, elektronas už jungiklio stovi be krūvio, nes pasiųstas krūvis išėjo per lemputės šviesą .. vat tokia pyzyka yra.
Mari rašo: |
Paaishkinu populiariai.
Kas yra sakysim elektros kruvio 1C kulono atejimas ish tasko kur Vladivostoke i laido gala Lisabonoje.
Tai reiskia, kad is tasko Vladivostoke 1C kruvio iskeliaus, o po milisekundziu 1C atkeliaus i taska Lisabonoje. Tai yra kruviu judejimo greitis.
Jis mazai ka turi bendro su ielektrintu daleliu fiziniu judejimu. Beveik NIEKO BENDRO..
Per kiek laiko 100 doleriu nukeliauja is Vilniaus i koki Los angela. Tam visai nereikia banknotu ar monetu skraidinti. Pinigai yra abstraktus vertes vienetai. Jei pinigu abstrakcia verte perkeli momentu, tai kitoje vietoje paprastai atsiras ir banknotu ar kazkoki kita piniga analogiska zmogus gaus is karto. O ten ka bankai vezios menesiais ar ilgiau tai NIEKO NEDOMINA |
|
|
|
|
|
 |
|
 |
Google paieška forume |
|
 |
Naujos temos forume |
|
 |
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps,
FS25 Trucks |
 |
ETS2 Mods
ETS2 Trucks,
ETS2 Bus,
Euro Truck Simulator 2 Mods
|
 |
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods,
FS22 Maps,
FS25 Mods |
 |
VAT calculator
VAT number check,
What is VAT,
How much is VAT |
 |
FS25 Mods
FS25 Harvesters,
FS25 Tractors Mods,
FS25 Maps Mods |
 |
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija |
 |
FS25 Mods
FS25 Maps,
FS25 Cheats,
FS25 Install Mods |
 |
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps |
 |
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods,
ATS Trucks,
ATS Maps |
 |
Football Training Kit
Football Training Equipment,
Football Skills,
Football Training |
|

|
 |