Jūs esate neprisijungęs lankytojas. Norint dalyvauti diskusijose, būtina užsiregistruoti ir prisijungti prie forumo.
Prisijungę galėsite kurti naujas temas, atsakyti į kitų užduotus klausimus, balsuoti forumo apklausose.
Administracija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus bei dalyvius,
kurie nesilaiko forumo taisyklių.
Pastebėjus nusižengimus, prašome pranešti.
Dabar yra 2025 05 13, 02:51. Visos datos yra GMT + 2 valandos.
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
Noriu pasiteirauti dėl ventiliatoriaus sunaudojamos elektros energijos. Tarkime, jog turime 5,5kW, 400V ventiliatorių, kuris be sustojimo ištraukinėja orą iš patalpų. Pagal mano logiką per valandą jis sunaudos 5,5 kWh, per parą 132 kWh, per mėnesį 3960 kWh, kas yra tolygu 590eur./mėn. Esmė, jog viso pastato elektros energijos sąnaudos yra ~400eur. per mėnesį, nors veikia daug kitų prietaisų. Galbūt kas nors galite paaiškinti, kodėl taip yra? Teoriją, jog blogas skaitiklis galima atmesti.
Noriu pasiteirauti dėl ventiliatoriaus sunaudojamos elektros energijos. Tarkime, jog turime 5,5kW, 400V ventiliatorių, kuris be sustojimo ištraukinėja orą iš patalpų. Pagal mano logiką per valandą jis sunaudos 5,5 kWh, per parą 132 kWh, per mėnesį 3960 kWh, kas yra tolygu 590eur./mėn. Esmė, jog viso pastato elektros energijos sąnaudos yra ~400eur. per mėnesį, nors veikia daug kitų prietaisų. Galbūt kas nors galite paaiškinti, kodėl taip yra? Teoriją, jog blogas skaitiklis galima atmesti.
Tai kokios bėdos, kad el. energijos suvartojimas mažesnis už teorinius skaičiavimus?
Pirmas momentas, kad tas 5,5kW yra galingumas ant variklio veleno, o toks variklis sunaudoja daugiai el. energijos, nes jo NVK ne 100%-tinis. Nežinau koks tas ventiliatorius yra ir kiek jis apkrautas, gal tas ventiliatorius sukasi lengviau, nei numatytam 5,5kW varikliui, kaip ir rašei, į patalpas oro pratekėjimas yra. Dėl įdomumo gali su srovės replėmis pažiūrėti to ventiliatoriaus variklio, linijinę srovę.
Marconiz, dėkoju už atsakymą, tačiau kaip aktyviąsias ir reaktyviąsias galias galima pritempti prie klausimo?
rammas, suprantu, jog sukti ventiliatoriaus sparnuotę yra lengviau nei, pvz., pumpuoti vandenį. Tačiau pagal elektros išlaidas panašu, jog variklis tėra apkrautas 20-30% savo nominalios galios. Kaip ir keista, kam gamintojas į savo ventiliatorių deda variklį, kuris pilnai nėra apkrautas? Klausimas, ar norint šiam ventiliatoriui pritaikyti dažnio keitiklį, jis turėtų būti 5.5kW, ar galima pataupyti ir parinkti pagal dabar išnaudojamą galingumą (linijinę srovę)?
jei ides per silpna varikli, tai esant perkrovai prasides siluminiu reliu ar automatu ismetinejimas ar net dumu bei liepsnu efektai, tada stebesiesi kodel gamintojas to nenumate?...
Kintamos srovės elektros sistemose energijos kiekis, sunaudotas efektyviam darbui atlikti, reiškia energijos kiekį, kuris faktiškai perduodamas apkrovai, pavyzdžiui, transformatoriui, vadinamas „aktyvia galia“ arba „realia galia“ arba „tikra galia“. Tai yra naudinga galia, kurią iš tikrųjų sunaudoja apkrova, kai energija išsiskiria kaip šiluma. Reaktyvioji galia, kita vertus, yra energijos kiekis, kuris nuolat švytuoja pirmyn ir atgal tarp šaltinio ir apkrovos, tai reiškia galią, kuri negali būti naudojama efektyviam darbui kintamosios srovės grandinėje ar sistemoje. Ant variklio yra lentelė su parametrais. Nufotkink ir įkelk ją čia. Greičiausiai 5.5kW. Yra reaktyvinis galingumas. Mokama už aktyvinę sunaudotą energiją. Jeigu ant šitos linijos pakabintum 5.5kW kaitrinių lempučių girliadą. Tavo pirmam poste atlikti skaičiavimai būtų teisingi, nes tai būtų aktyvinė apkrova. O kadangi variklis yra induktyvinis ten yra šiek tiek kitaip.
jei ides per silpna varikli, tai esant perkrovai prasides siluminiu reliu ar automatu ismetinejimas ar net dumu bei liepsnu efektai, tada stebesiesi kodel gamintojas to nenumate?...
Stebiuosi, jeigu variklis būtų parinktas taip, jog apkrautas tik 30proc. Dažnai sutinkate įrangą, kuriai užmestas trigubas rezervas? tikriausiai kažko nesuprantu, už tai ir sukūriau šią temą.
Kintamos srovės elektros sistemose energijos kiekis, sunaudotas efektyviam darbui atlikti, reiškia energijos kiekį, kuris faktiškai perduodamas apkrovai, pavyzdžiui, transformatoriui, vadinamas „aktyvia galia“ arba „realia galia“ arba „tikra galia“. Tai yra naudinga galia, kurią iš tikrųjų sunaudoja apkrova, kai energija išsiskiria kaip šiluma. Reaktyvioji galia, kita vertus, yra energijos kiekis, kuris nuolat švytuoja pirmyn ir atgal tarp šaltinio ir apkrovos, tai reiškia galią, kuri negali būti naudojama efektyviam darbui kintamosios srovės grandinėje ar sistemoje. Ant variklio yra lentelė su parametrais. Nufotkink ir įkelk ją čia. Greičiausiai 5.5kW. Yra reaktyvinis galingumas. Mokama už aktyvinę sunaudotą energiją. Jeigu ant šitos linijos pakabintum 5.5kW kaitrinių lempučių girliadą. Tavo pirmam poste atlikti skaičiavimai būtų teisingi, nes tai būtų aktyvinė apkrova. O kadangi variklis yra induktyvinis ten yra šiek tiek kitaip.
To paties ventiliatoriaus informacijos dabar po ranka neturiu, tačiau turiu analogiško, tik galingesnio:
FAN
Fan speed: 1898 rpm
Efficiency fan: 78 %
Efficiency total: 66,9 %
Fan shaft power: 7,2 kW
Motor
Efficiency: 90,5 %
Voltage: 400V
Speed: 1460 rpm
Rated power: 11 kW
Current: 21.5 A
Stebiuosi, jeigu variklis būtų parinktas taip, jog apkrautas tik 30proc. Dažnai sutinkate įrangą, kuriai užmestas trigubas rezervas?
Tuo metu, kai buvau studentas, KTU vadinosi KPI, o Statybos fakultete buvo tokia specialybe: Šildymas, vėdinimas ir dujų tiekimas. Konkurso į ją niekada nebūdavo, norinčių mokytis buvo vos vienas kitas. Kursą suformuodavo iš tų, kuriems neužteko balų stoti į pasirinktą specialybę. Tai galima įsivaizduoti, kokio lygio "specialistai" ten mokslus baigdavo (mano ex žmona ten mokėsi, todėl labai gerai žinau ką kalbu). Šiais laikais, ko gero, nei į vieną inžinerinę specialybę konkurso nėra, tai specialistų lygis dar žemesnis. Geri specialistai graibstyte graibstomi, todėl didžiąją dalį projektavimo darbų atlieka tokie "atbularankiai", kad belieka tik stebėtis, jog vėdinimo sistemos dar apskritai kažkur veikia. Apie tai irgi žinau ne iš pasakojimų - po pastato rekonstrukcijos firmoje ventiliacija tapo tokia efektyvi, kad jos visai nenaudojam
Ant variklio yra lentelė su parametrais. Nufotkink ir įkelk ją čia. Greičiausiai 5.5kW. Yra reaktyvinis galingumas.
Ant variklio, lentelėje kW yra to variklio sukuriama mechaninė galia ir jokia reaktyvinė/aktyvinė. Mechanikos inžinieriai kuria įrenginius, kuriems reikalingi "fiziniai" galingumai, tad tiems įrenginiams ir ima el. variklį, ant kurio yra užrašytas "fizinis" galingumas. Toliau, kiti užrašai ant variklio lentelės, elektros inžinieriams yra nurodytos srovės ir cos fi.
lukiuxas rašo:
rammas, suprantu, jog sukti ventiliatoriaus sparnuotę yra lengviau nei, pvz., pumpuoti vandenį. Tačiau pagal elektros išlaidas panašu, jog variklis tėra apkrautas 20-30% savo nominalios galios. Kaip ir keista, kam gamintojas į savo ventiliatorių deda variklį, kuris pilnai nėra apkrautas? Klausimas, ar norint šiam ventiliatoriui pritaikyti dažnio keitiklį, jis turėtų būti 5.5kW, ar galima pataupyti ir parinkti pagal dabar išnaudojamą galingumą (linijinę srovę)?
Čia tik spėliojimai kiek jis yra apkrautas, nes absoliučiai niekas neaišku, ar tas ventiliatorius komplektinė ventiliacijos dalis ar atskirai prijungtas, ar ventiliacija optimaliu rėžimu dirba, galiausia kiek variklis srovės vartoja ... bei pagal atliekamą darbą nėra joks rodiklis, kad jam lengviau vieną už kažką kitą sukti, vienodai, tiek ventiliatorių, tiek vandens siurblį ...
20-30% aprautas variklis, duos elektros tinklui kitą - reaktyvinę apkrovą ir įtarius, kad čia bus komercinis el. energijos vartotojas, kuriam reaktyvinė energija yra įkainuota ...
Apie variklius gan paprastai ...
http://www.energetikouzrasai.lt/energetinis_efektyvumas/elektros-varikliai-ir-dk/
Dar reikia žiūrėti į karlsono svorį, t.y. masę ir inercijos momentą arba naudoti švelnaus paleidimo įrangą. Jei ventiliatoriaus inercija didelė, tai silpnas variklis apsipils dūmais taip ir neišsukęs iki nominalių apsukų.
AlgisL, ar teigiate, jog varikliai anksčiau būdavo parenkami galingesni dėl to, jog paleidimo momentu išvystytų pakankamą sukimo momentą, nes kitu atveju bėgant laikui galėtų perkaisti? Gal ir būtų logiška, nes ventiliatoriams apie 20 metų, tuo laiku, tikriausiai, dažnio keitiklių ir švelnaus paleidimo įrenginių nebuvo, arba jie buvo gerokai brangesni už pačius ventiliatorius.
ventiliatoriams lygtai apkrovos rezimas skirasi variklio nuo tipiniu irenginiu kur neistisai veikia. ten greiciausiai siektiek kitoks apviju vyniojimas. arba tiesiog galingesni varikli ikisa.
tu ten pirma paziurek kas ideta ir ar tikrai istisai visa menesi nesustodamas sukasi. labai abejoju. ir klausimas ar uz reaktyvine moka.
Prie okupanto gauti variatoriu buvo sunku net valstybines reiksmes imonems, o patiems pasigaminti irgi kainuodavo "pol carstva", pusbrolis netgi doktorska siuo klausimu apsigyne Rygos politechnikos institute. Beje, kiti pusbroliai irgi padejo daryti bandymus, tobulinti schema to laikmecio elektroniniu komponentu bazeje.
1986-ais gavom pora japonisku, bet uz dachriena $ ir per ivairias machinacijas su italais.
Kiaura para besisukantiems karlsonams ejo taip vadinami "padidinto slydimo" varikliai, kuriu buvo nemazi darbo nuostoliai, bet uztat jie pakesdavo ilga isibegejimo laika.
jei ides per silpna varikli, tai esant perkrovai prasides siluminiu reliu ar automatu ismetinejimas ar net dumu bei liepsnu efektai, tada stebesiesi kodel gamintojas to nenumate?...
ir ar tikrai istisai visa menesi nesustodamas sukasi. labai abejoju. ir klausimas ar uz reaktyvine moka.
