Jūs esate neprisijungęs lankytojas. Norint dalyvauti diskusijose, būtina užsiregistruoti ir prisijungti prie forumo.
Prisijungę galėsite kurti naujas temas, atsakyti į kitų užduotus klausimus, balsuoti forumo apklausose.
Administracija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus bei dalyvius,
kurie nesilaiko forumo taisyklių.
Pastebėjus nusižengimus, prašome pranešti.
Dabar yra 2025 05 02, 10:12. Visos datos yra GMT + 2 valandos.
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
Na nieko ten sudėtingo. Pagrinde naudoju universalų prietaisiuką Unitest euroexpert senukas bet sao darba atlieka.
Kabelio, variklio, ar kokio kitų prietaisų, konstrukcijų izoliacijos varžos matuojamos megaommetru arba gigaommetru kurie būna skirtingų įtampų. Matuojama atjungus kabelus. Matuojant tarp visų laidininkų, kartais ir PE (įžeminimo) atžvilgiu. 3-gyslis kabelis -3 matavimai, 4-gyslis - 6; 5gyslis - 10; kontroliniai kabeliai kur po daugiau porų matuojama gretimos ir šalia esančios gyslos nes tarkim 40 gyslų kabelis būtų matuojamas amžinybę nes kiekvieną gyslą su kiekvieną gyslą panatuoti būtų ~800 matavimų. O kadangi senų kontrolinių nelabai tenka matuoti tik naujus, jie būną geri tai pramatuoji greitai tik gretimas gyslas. Izoliacijos varžavarikliams 500 komų.
Matavimų normos surašytos "Elektros įrenginių bandymų normos ir apimtys"
(Kadangi to darbo senokai nedarau tai galiu kažką būti primiršęs, gal kas geriau žino ir gali pataisyti).
Pereinamas kontaktines įžeminimo varžos matuojamos tarp bet kokių įžeminimo laidininkų: Pradedant nuo elektrodas -> ižeminimo juosta; įžeminimo juosta -> įžeminimo kontūras; įžeminimo kontūras -> PE laidininkas -> įrenginio korpusas (ar įžeminimo gnygtas) arba kitos metalo konstrukcijos, gali būti kolonos, metaliniai kabelių koveliai ar net apšildytų vamzdymo apskardinimo įžeminimas (nuo statinio krūvio) ir tt. kiekviena jungtis turi būti pamatuota. Tai yra grandinei: įžeminimo kontūras -> PE laidininkas -> įrenginio korpusas yra atlirkami du matavimai.
Taip pat matuojamos ir kabelio PE arba N-PE gyslos galų pereinamos kontaktinės varžos.
Tik čia truputį iškyla keblumas, kaip pamatuoti tarkim rozetėje pajungto įžeminimo kontaktą. Gal kas yra susidūręs? Man yra vieną kartą tik matuoti tokius dalykus tai dariau taip: atsuku kabelio PE gyslą prikalkuliuoju jo varžą į matavimo prietaiso matavimo laidų varžą pajungiu atgal ir matuoju tarp galinių taškų (PE šynelės skydelyje ir kontakto rozetėje), jei matavimai neviršyja 0,1 omo reiškia abiem galam varža tinkama. Matuoju minėtų Unitest euroexpert prietaisiuku. Jei gerai pamenu, kontakto varža neturi viršyti 0,1 omo.
Panašiai matuojama varža tarp šynų ar šynų ir didelės kvadratūros viengislių kabelių. tas daroma mikroommetru normos priklauso nuo amperažo. Pas mus buvo matuojama visur pagal norma, kai teka virš 2000A, tai norma ne daugiau 0,030mili omo. (dėl normų galiu klisti, jei kam reikėtų, galėčiau patikslinti).
Kas dar iš dažnesnių matavimų?
Įžeminimo/ žaibosaugos varža. Matuojame vėlgi Unitestu kalami 2 papildomi elektrodai po 20 metrų nutolę nuo įžėminimo kontūro pajungimo vietos. Geriausiai kad susidarytų kažkas panašiai į lygiakraštį trikampį, aišku kartais to padaryti fizižkai nelabai įmanoma tai tenka improvizuoti. Matuojamas konturas turi būti atjungtas nuo visų įrenginių ir kitų kontūrų. Ir tada matuojama. Gautas rezultatas dar dauginamas ir koeficiento kuris parenkamas nuo grunto ir aplinkos veiksnių. Dažniausiai nesukant galvos dauginama iš prasčiausio 1,4 ir gautas rezultatas turi tenkinti normas 1; 10; 30 omų priklausomai nuo to kam skirtas įžeminimas.
Yra tekę matuoti srovės nuotekio reles, kilpą fazė-nulis, antrines grandines, bet čia retai būna. Dažniausiai matavimus daro laboratorijos vyrukai aš nelabai kišuosi į tuos reikalus.
Jei ką parašiau netiksliai, patikslinkit.
_________________ Do not argue with an idiot. He will drag you down to his level and beat you with experience.
mane rasite: mano profilyje
Dar pasakysiu tokį dalyką. Jei matuosite kabelio izoliacijos varžą, po to užtrumpindami iškraukite kabelį, nes jis gaunasi kaip kondensatorius, ir galite gauti per nagus. Nors dauguma megerių turi iškrovimo funkciją.
_________________ Do not argue with an idiot. He will drag you down to his level and beat you with experience.
mane rasite: mano profilyje
Kabelių izoliacijos varža matuojama 2000-2500 V megommetru.
Iki 1000 V galios kabelių izoliacijos varža prieš eksploatavimą turi būti ne mažesnė kaip 1,0 MΩ, o eksploatuojant – kaip 0,5 MΩ.
Tiesiog įdomu ar reikalinga kokiai nors inspekcijai ar dar kam nors kilpos faze nulis matavimai ?
Nežinau, ar LT reikalauja tokio matavimo, bet UK ir kitose EU valstybėse reikia. Tokiu matavimu paskaičiuojama, o dauguma prietaisų iš karto parodo, trumpo jungimo srovę ir gali patikrinti ar sumontuoti automatukai suveiks, bet nesusivirins.
Kabelių izoliacijos varža matuojama 2000-2500 V megommetru.
Mes tokias ytampas naudojam matuojant žeminančius, pvz. 11kV->400V transformatorius. Ir populiarus testeris tokios ytampos nesugeneruoja .
Paparastai LV instaliacijai izoliacijos varžos matavimai atliekami naudojant 500V.
.
