 |
|
|
Elektronika.lt portalo forumas
Jūs esate neprisijungęs lankytojas. Norint dalyvauti diskusijose, būtina užsiregistruoti ir prisijungti prie forumo.
Prisijungę galėsite kurti naujas temas, atsakyti į kitų užduotus klausimus, balsuoti forumo apklausose.
Administracija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus bei dalyvius,
kurie nesilaiko forumo taisyklių.
Pastebėjus nusižengimus, prašome pranešti.
Dabar yra 2025 07 23, 13:55. Visos datos yra GMT + 2 valandos.
|
|
|
 |
Forumas » Akustika » Akustikos inžinerija
|
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
|
|
|
|
|
 |
Akustikos inžinerija |
 Parašytas: 2015 10 21, 13:09 |
  |
|
|
|
| StasysS rašo: |
| Dmitrij rašo: |
Kaip matyti, induktyvumas stipriai priklauso nuo srovės stiprio.
|
Kažkas čia netaip su šitais matavimais. Aš čia įžiūriu grynai teorinius eksperimentus. Nu argi kažkam gali kilt mintis per transformatoriaus pirminę paleisti virš 1500mA ramybės srovę? Svaime suprantama, kad transformatorius sotinsis. Ir tokių stiprinuvų nieks nedaro. O teoretikui pasieksperimentuot žinoma niekas netrukdo. Paskui ir įdomios išvados atsiranda.
Aš esu matavęs trafų parametrus. Štai Tamuros F2007 priklausomybė nuo srovės:
Gamintojas nurodo, kad trafą galima naudot iki 100mA. Ir induktyvumas išlieka pastovus. Tik virš 150mA trafas pradeda sotintis ir induktyvumas krenta. O tikrinti dar didesnes sroves - man ir minties nekilo... |
Aš paveiksliuko apraše parašiau, kad vargu ar transformatoriuje magnetinio lauko stipris viršys daugiau kaip kelis šimtus A/m, ir pažymėjau aktualų diapazoną apvedžiau juoda elipse. Iš jo matyti, kad srovei kintant iki 170-180 mA, su konkrečiu 416 plienu induktyvumas gali kisti daugiau kaip dvigubai. Jūsų pateiktame grafike srovei kintant iki 170-180 mA, induktyvumas sumažėja daug maž 40-50 procentų, tai yra gerokai mažiau. Tai galima aiškinti dviem priežastimis: arba naudojamas geresnis plienas, arba naudojamas įprastinis pleinas, bet su tarpeliu. Tarpelis gabėtinai efektyviai leidžiai sumažinti L priklausomybę nuo srovės, tai galima parodyti matematiškai. Bet kadangi Ampmod'as nepanoro skaičiuoti, o apsiribojo fraze "O mumis dėstytojas sakė", (o iš tikrųjų tingi skaičiuoti  ), teko skaičiuoti pačiam. Vėliau surašysiu į PC. |
|
Paskutinį kartą redagavo Dmitrij, 2015 10 21, 14:12. Redaguota 3 kartus(ų)
_________________
860346985
Kai kurių dėsningumų supratimas neatleidžia nuo daugelio faktų žinojimo. |
|
|
|
|
|
Akustikos inžinerija |
| Parašytas: 2015 10 21, 13:21 |
|
|
|
|
| StasysS rašo: |
| Dmitrij rašo: |
Jau per tris puslapius bandau išaiškinti, kad netiesinių iškraipymų dydis, kuriuos nulemia transformatorius priklauso, pirmiausiai, nuo B(H) kreivės tiesiškumo. |
Man, kai pasižiūriu šerdžių gamintojų pateikiamus grafikus, paskutiniai plaukai ant galvos šiaušiasi - labai jau kreivai viskas atrodo. Bet kai įsijungiu stiprintuvą, širdis džiaugiasi, nes jokių netiesiškumų nesigirdi...
Manau viskas nesunkiai paaiškinama.
Plieno netiesiškumas svarbus kai transformatorius be nemagnetinio tarpelio. O nemagnetinis tarpas visus netiesiškumus smarkiai išlygina. Su terpaliu šerdies miu krenta iki 200-300 (nuo dešimčių tūkstančių), tai ir netiesiškumai turi panašiai mažėti.
Trafai be tarpelio naudojami tik PP stiprintuvuose. O ten naudojami pentodai labai netiesiškis dažnai viršyja 10%. Todėl PP stiprinuvuose beveik visada naudojamas neigiamas gryžtamasis ryšys. Ir transformatorius pakliūna į gryžtamojo ryšio kilpą. Taigi visi iškraipymai mažinami 20-30db. Ir dažnuminė prasiplečia. Tai leidžia naudot santykinai nedidelius transformatorius ir gaut gan didelius galingumus. Kažkurioj knygoj esu užtikęs dažnumines be gryštamojo ryšio - tiesiog baisios - net 100Hz-5kHz nėra! O su gryžtamuoju ryšiu viskas susitvarko.
Triodai pasižymi žymiai didesniu tiesiškumu, todėl gryžtamojo ryšio galima nenaudot. (ir skambėjimas toks daugeliui labiau patinka) Bet tada ir išėjimo transformatoriui jau keliami daug didesni reikalavimai. Kad mažint iškraipymus žemuose dažniuose, tenka didint šerdias matmenis. Sa nemažai trafų, korie sveria 6-10kg o atiduoda tik 10W. O entuziastai neretai pasigamina ir kelias dešimtis kg sveriančius monstrus. Ir mano planuose toks yra  |
Pats transformatoriaus principas remiasi tuo, kad pirminės apvijos kintamas magnetinis laukas atkompensuojamas antrinės apvijos srovės kuriamu kintamu magnetiniu lauku. Geram transformatoriui darbo sritis B=f(H) kreivėje artėja į tašką. Tik žemi dažniai bei didelės amplitudės pridėta įtampa tą tašką išplečia iki trumpesnės-ilgesnės atkarpos, kuri jau gali būti ir ne tiesė. Ir jokiu būdu nereikia artėti prie Bs... |
|
_________________
Tel. 8698 33775. |
|
|
|
|
|
Akustikos inžinerija |
| Parašytas: 2015 10 21, 13:25 |
|
|
|
|
| Kamo rašo: |
Pats transformatoriaus principas remiasi tuo, kad pirminės apvijos kintamas magnetinis laukas atkompensuojamas antrinės apvijos srovės kuriamu kintamu magnetiniu lauku. |
t.y. Jus teigiate, kad transformatoriaus šerdyje kintamo magnetinio lauko nėra, nes jis yra atkompensuojamas ?!
B(H) kreiv4 negali artėti į tašką, nes tuomet tranasformatorius negalėtų dirbti, ji, geriausiu atveju, gali artėti į tiesinę priklausomybę. |
|
_________________
860346985
Kai kurių dėsningumų supratimas neatleidžia nuo daugelio faktų žinojimo. |
|
|
|
|
|
Akustikos inžinerija |
| Parašytas: 2015 10 21, 13:43 |
|
|
|
|
| StasysS rašo: |
Aš tuose grafikuose matau labai gerus rezultatu, kaip jau pabrėžė Kamo. 0,01% tai tikrai geras skaičius. |
Visuose grafikuose yra atidėta vidurkinė reikšmė (nublukintos kreivės):
http://www.diyparadiso.com/lundahl/fiches_transfos_final2.pdf
Matomai mes žiūrėdami tuos pačius grafikus matėme skirtingus skaičius. Aš labai įžvelgiaus tokius skaičius:
20-100 Hz diapazone transformatorių iškraipymai siekia apie (0.1-1.5)%
100-1000 Hz diapazone- 0.1-0.01% procento.
na ir nuo 1000 mažiau už 0.01%.
Priminsiu, kad matuojant transformatorius signalo lygis buvo tik 2 Voltai (1W ant 4 omų arba 0.5W ant 8 Omų). |
|
_________________
860346985
Kai kurių dėsningumų supratimas neatleidžia nuo daugelio faktų žinojimo. |
|
|
|
|
|
Akustikos inžinerija |
| Parašytas: 2015 10 21, 13:44 |
|
|
|
|
Gal sakau, nebesigilinkim labiau į magnetinius laukus? Nes be mūsų trijų tikriauisiai nedaug kas ir supras apie ką čia diskutuojam
Verčiau daugiau kalbėt apie labiau praktinius dalyku.
Pavyzdžiui aš suprantu taip: susivyniojai transformatorių, pasimatuok ne tik induktyvumą, varžą, bet ir išsiaiškink kokia jo maksimali darbinė srovė. Tik tuomet jį bus galima panaudot teisingai. (tiesiniam režime) |
|
|
|
|
|
|
|
Akustikos inžinerija |
| Parašytas: 2015 10 21, 13:53 |
|
|
|
|
| Dmitrij rašo: |
| StasysS rašo: |
Aš tuose grafikuose matau labai gerus rezultatu, kaip jau pabrėžė Kamo. 0,01% tai tikrai geras skaičius. |
Visuose grafikuose yra atidėta vidurkinė reikšmė (nublukintos kreivės):
http://www.diyparadiso.com/lundahl/fiches_transfos_final2.pdf
Matomai mes žiūrėdami tuos pačius grafikus matėme skirtingus skaičius. Aš labai įžvelgiaus tokius skaičius:
20-100 Hz diapazone transformatorių iškraipymai siekia apie (0.1-1.5)%
100-1000 Hz diapazone- 0.1-0.01% procento.
na ir nuo 1000 mažiau už 0.01%.
Priminsiu, kad matuojant transformatorius signalo lygis buvo tik 2 Voltai (1W ant 4 omų arba 0.5W ant 8 Omų). |
Taip, taip, nublukukę grafikai tai visų teste dalyvavusių trafų vidurkis.
Tai padeda operatyviai įvertint trafą - ar jis geresnis už vidutinį, ar blogesnis.
Yra ir labai gerų trafų, kurių iškraipymai prie 20Hz neviršyja 0,1% - Nr.6,9,22,30 (Partridge, Lundahl, Tango). Tokius reikėtų rinktis. |
|
|
|
|
|
|
|
Akustikos inžinerija |
| Parašytas: 2015 10 21, 15:07 |
|
|
|
|
Truputį duomenų galima rasti pas gamintoją. Straipsnyje vieno geriausiųjų gamintojų duomenys čia: http://www.lundahl.se/wp-content/uploads/datasheets/1693.pdf
Apie kainas nediskutuojame, bet šis vienas trafas nepigus kainuotų apie 380 USD.
Diskutuojame apie stiprintuvus ir negaliu suprasti išėjimo transformatoriaus privalumų. Paaiškinkite man, bičiuliai, kam jie aplamai reikalingi šiuolaikiniame buitiniame galios stiprintuve? O jei išėjimo transformatoriai turi savo iškraipymus, sunaudoja energijos, yra brangiausi lempinių stiprintuvų komponentai, bet mistiniu būdu pagerina muzikos atkūrimą, tai kodėl juos nepanaudojus tranzistoriniuose stiprintuvuose?
Šia prasme man patinka D-klasės stiprintuvai - ten transformatoriai gali turėti bet kokią linijiškumo atsargą. Maži, nebrangūs, ekonomiški, bet tik jei stiprintuvas nėra lempinis. |
|
|
|
|
|
|
|
Akustikos inžinerija |
| Parašytas: 2015 10 21, 15:35 |
|
|
|
|
| Dmitrij rašo: |
| Kamo rašo: |
Pats transformatoriaus principas remiasi tuo, kad pirminės apvijos kintamas magnetinis laukas atkompensuojamas antrinės apvijos srovės kuriamu kintamu magnetiniu lauku. |
t.y. Jus teigiate, kad transformatoriaus šerdyje kintamo magnetinio lauko nėra, nes jis yra atkompensuojamas ?!
B(H) kreiv4 negali artėti į tašką, nes tuomet tranasformatorius negalėtų dirbti, ji, geriausiu atveju, gali artėti į tiesinę priklausomybę. |
Paieškosiu dar vaizdesnės medžiagos, bet kad ir čia
https://en.wikipedia.org/wiki/Transformer
skyrelyje Basic principles parodytoje schemoje akivaizdžiai galima matyti, kad pirminės apvijos srovė ir antrinės apvijos srovė kuria priešingų krypčių magnetinius laukus, kurie ideale kompensuojasi dėl to, kad ampervijų skaičius yra tas pats (daugiau vijų-mažesnė srovė, mažiau vijų-didesnė srovė).
Negerai, kad transformatorių veikimo teorija dažnai aiškinama skaidant procesą į etapus-pirminė apvija sukuria magnetinio lauko pokytį transformatoriaus šerdyje, tas sukuria magnetinės indukcijos pokytį, o magnetinės indukcijos pokytis sukuria įtampą ir srovę antrinėje apvijoje. Iš tikrųjų viskas vyksta vienu metu. |
|
_________________
Tel. 8698 33775. |
|
|
|
|
|
Akustikos inžinerija |
| Parašytas: 2015 10 21, 16:19 |
|
|
|
|
| Česlovas rašo: |
Truputį duomenų galima rasti pas gamintoją. Straipsnyje vieno geriausiųjų gamintojų duomenys čia: http://www.lundahl.se/wp-content/uploads/datasheets/1693.pdf
Apie kainas nediskutuojame, bet šis vienas trafas nepigus kainuotų apie 380 USD.
Diskutuojame apie stiprintuvus ir negaliu suprasti išėjimo transformatoriaus privalumų. Paaiškinkite man, bičiuliai, kam jie aplamai reikalingi šiuolaikiniame buitiniame galios stiprintuve? O jei išėjimo transformatoriai turi savo iškraipymus, sunaudoja energijos, yra brangiausi lempinių stiprintuvų komponentai, bet mistiniu būdu pagerina muzikos atkūrimą, tai kodėl juos nepanaudojus tranzistoriniuose stiprintuvuose?
Šia prasme man patinka D-klasės stiprintuvai - ten transformatoriai gali turėti bet kokią linijiškumo atsargą. Maži, nebrangūs, ekonomiški, bet tik jei stiprintuvas nėra lempinis. |
Česlovai, tai kad nėra labai gerų ir labai tiesiškų komponentų. Pakol rimtai neįsigilini, viskas atrodo gražu, bet kuo giliau į mišką
Tranzistoriai išvis labai kreivi žymiai kreivesni už lempas. Srovės priklausomybė eksponentinė, visi parametrai labai priklauso ir nuo temperatūros ir nuo tekančios srovės ir nuo pridėto įtampos. Tiesiog baisu
Ir tik sudėtinga schemotechnika ir gylūs gryžtamieji ryšiai ištiesina ragus.
O tanzistorinių su trafais yra. Netgi automobilinis variantas yra:
http://www.7l1wqg.com/jisaku/phass/re2.html
Apžvalgose rašo best of the best. Ir visi pabrėžia šiltą ir labai tikrovišką skambėjimą. Išėjimo trafai suvynioti ant 260W šerdžių. |
|
|
|
|
|
|
|
Akustikos inžinerija |
| Parašytas: 2015 10 21, 16:57 |
|
|
|
|
| Citata: |
Česlovai, tai kad nėra labai gerų ir labai tiesiškų komponentų. Pakol rimtai neįsigilini, viskas atrodo gražu, bet kuo giliau į mišką
Tranzistoriai išvis labai kreivi žymiai kreivesni už lempas. Srovės priklausomybė eksponentinė, visi parametrai labai priklauso ir nuo temperatūros ir nuo tekančios srovės ir nuo pridėto įtampos. Tiesiog baisu
Ir tik sudėtinga schemotechnika ir gylūs gryžtamieji ryšiai ištiesina ragus. |
Negaliu sutikti, kad tranzistoriai yra labai kreivi - tranzistorių yra visokiausių. Be to, tranzistoriniai stiprintuvai gali dirbti įvairiausiuose - nuo A-klasės iki impulsinių režimų, kur kreivumas nebeturi įtakos.
Šiam pasaulyje viskas kreiva, bet lempos kreivos, brangios, neekonomiškos ir... nutrenkti prisilietus gali!
Jau išsiaiškinome, kad joks tas legendinis "šiltasis" lempinis SE stiprintuvas negali užtikrinti dinamikos net su didelio jautrio kolonėlėmis. Taip pat aptarėme vientaktį SIT tranzistorinį, kuris turi panašius į lempinio vientakčio iškraipymus. Nuo savęs tik galiu pasakyti - klausiau 50 tūkst. USD kainuojančius lempinius SE tipo monoblokus su keliomis aukšto lygio kolonėlėmis. Paminėsiu plačiai giriamas, tiesiog "lempines" TANNOY Westminster, kurios geriau skambėjo ne su brangiuoju lempiniu, o su tranzistoriniu stiprintuvu. O tas tranzistorinis buvo ne moderniausias, bet 32 metų "amžiaus" gero gamintojo galios stiprintuvas.
Parekomenduokite, prašau lempinę GAS, kurią Tėviškėje galėčiau paklausyti ir dar kartą patikrinsiu savo išvadas. Vertinimas ausimis subjektyvus dalykas, bet nepykite - foruminiai Tra-lia-lia... manęs seniai nebedomina.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
O kur čia, sakykite paprasto lauktranzio kreivumas?
Temperatūriškai stabilus, o parazitinių talpių dinamika irgi seniai suvaldoma. |
|
|
|
|
|
|
|
Akustikos inžinerija |
| Parašytas: 2015 10 21, 17:37 |
|
|
|
|
| Česlovas rašo: |
Jau išsiaiškinome, kad joks tas legendinis "šiltasis" lempinis SE stiprintuvas negali užtikrinti dinamikos net su didelio jautrio kolonėlėmis.
O kur čia, sakykite paprasto lauktranzio kreivumas?
Temperatūriškai stabilus, o parazitinių talpių dinamika irgi seniai suvaldoma. |
Česlovai, šitaip tvirtint negalima. Čia aš jau būsiu kategoriškas. Manau, kad kiekvienas gali turėt savo nuomonę ir ji neprivalo sutapt nei su mano nei su paties nuomone. O pasidaryt savo išvadą ir tvirtint, kad jau visi taip turi galvoti
Čia panašiai kaip konjako mėgėjai bandytų alaus mylėtojams uždraust gerti alų (arba atvirkščiai).
O patektam grafike tiesiškumo nėra. Užtenka paimt liniuotę ir pamatuot atstumus tarp horizontalių linijų. Nors ir iš akies puikiai matosi, kad jos stipriai skiriasi. Kai įėjimo signalas pasikeičia nuo 2,5V iki 3,0V srovė Id pasikeičia per du amperus, o kai signalas pasikeičia nuo 3,4V iki 4,0V srovė padidėja beveik keturiais Amperais. Tai argi čia panašu į tiesiškumą?
Lygiai tas pats ir su talpumais ir su ramybės srovės priklausomybėm nuo temperatūros ir signalo. Ir dar dadu, daug kitų parametrų. Tereikia tik atidžiau pažiūrėt.
Ar reikia detalesnio paaiškinimo? |
|
|
|
|
|
|
|
Akustikos inžinerija |
| Parašytas: 2015 10 21, 18:48 |
|
|
|
|
| Citata: |
| Česlovai, šitaip tvirtint negalima. Čia aš jau būsiu kategoriškas. Manau, kad kiekvienas gali turėt savo nuomonę ir ji neprivalo sutapt nei su mano nei su paties nuomone. O pasidaryt savo išvadą ir tvirtint, kad jau visi taip turi galvoti
Čia panašiai kaip konjako mėgėjai bandytų alaus mylėtojams uždraust gerti alų (arba atvirkščiai). |
Pirmiausia, konjakas būtų muzika, bet ne inžinerinis kūrinys - stiprintuvas. Forumuose mėgstama spekuliuoti skoniu gėrimams, maisto patiekalams ir moterinims, bet tai lygiai pro šalį!
Antra - ne aš esu kategoriškas, bet tokį atsakymą iššaukia būtent lempinių įrenginių mėgėjų begaliniai baksnojimai į "šiltą" garsą. Techniški tranzistorinių stiprintuvų privalumai pripažįstami, bet tada oponentai kimba į subjektyvius vertinimus.
Galiu priminti taikingus atsakymus:
- tranzistoriniai tiksliau atkuria įrašus;
- lempiniai irgi gali kokybiškai atkurti muziką;
- lempiniai tinka specifinio ("šilto") garso mylėtojams;
- lempiniai tinkami lempinių aparatų kolekcionieriams;
- lempiniai netinkami subvuferiams;
...
Taip pat visi žinome, kad įdealių aparatų nebūna.
Štai šita žinia man svarbiausia, dėl to gyvuoja mūsų Forumas, todėl čia įdomu susitikti...
 |
|
|
|
|
|
|
|
Akustikos inžinerija |
| Parašytas: 2015 10 21, 19:20 |
|
|
|
|
| StasysS rašo: |
O patektam grafike tiesiškumo nėra. Užtenka paimt liniuotę ir pamatuot atstumus tarp horizontalių linijų. Nors ir iš akies puikiai matosi, kad jos stipriai skiriasi. Kai įėjimo signalas pasikeičia nuo 2,5V iki 3,0V srovė Id pasikeičia per du amperus, o kai signalas pasikeičia nuo 3,4V iki 4,0V srovė padidėja beveik keturiais Amperais. Tai argi čia panašu į tiesiškumą? |
Tamsta ne ten ziurit - yra linijinis regionas ir yra soties regionas.
https://commons.wikimedia.org/wiki/File:IvsV_mosfet.png
Dar reikia nepamirst kas ir kaip yra nauduojama.
| StasysS rašo: |
Lygiai tas pats ir su talpumais ir su ramybės srovės priklausomybėm nuo temperatūros ir signalo. Ir dar dadu, daug kitų parametrų. Tereikia tik atidžiau pažiūrėt. |
Talpos nesukuria tiek problemu kiek norisi galvot.
| StasysS rašo: |
Ar reikia detalesnio paaiškinimo? |
Agam, tik priesh aiskinant siulau pastudijot dalyka. |
|
_________________
My rhombicosidodecahedron is bigger than yours. |
|
|
|
|
|
Akustikos inžinerija |
| Parašytas: 2015 10 21, 20:17 |
|
|
|
|
Na studijuot niekam nesiūlysiu bet pažvelgti pvz kaip yra paprasta galima
čia:
http://products.semelab-tt.com/pdf/ApplicationNoteAlfet.pdf
Na mėgstantiems lateralus
Man labiausia patinka pradžia:
Semelabs range of lateral mosfets has been
specifically designed for audio power amplifiers
and there are a number of advantages that they
exhibit over bipolar transistors in these
applications
Ką ir reikėtų dar paskaninti idiomomis
I think MOSFET transistors are smoother and warmer sounding than Bipolar transistors. MOSFETS sound more "tube" like and Bipolars sound more "transistor'ish". |
|
|
|
|
|
|
|
Akustikos inžinerija |
| Parašytas: 2015 10 21, 21:07 |
|
|
|
|
| Kamo rašo: |
Paieškosiu dar vaizdesnės medžiagos, bet kad ir čia
https://en.wikipedia.org/wiki/Transformer
skyrelyje Basic principles parodytoje schemoje akivaizdžiai galima matyti, kad pirminės apvijos srovė ir antrinės apvijos srovė kuria priešingų krypčių magnetinius laukus, kurie ideale kompensuojasi dėl to, kad ampervijų skaičius yra tas pats (daugiau vijų-mažesnė srovė, mažiau vijų-didesnė srovė).
Negerai, kad transformatorių veikimo teorija dažnai aiškinama skaidant procesą į etapus-pirminė apvija sukuria magnetinio lauko pokytį transformatoriaus šerdyje, tas sukuria magnetinės indukcijos pokytį, o magnetinės indukcijos pokytis sukuria įtampą ir srovę antrinėje apvijoje. Iš tikrųjų viskas vyksta vienu metu. |
Kamo,
jeigu nebųtų kintamosios dedamosios, tuomet Faradėjaus dėsnyje magnėtinio srauto išvestinė pagal laiką būtų lygi nuliui, ir niekas nevyktų. Tačiau kad taip nėra- galima įsitikinti pajungus prie antrinės apvijos garsiakalbį, kuris "plevėsuos", kitaip tariant mes matysime, srovės atliekama darbą. Man rodos Jūs kalbate apie trumpojo jungimo režimą, kuomet įdealiuoju atveju antrinės apvijos varža būtų lygi nuliui,o taip pat nebūtų sklaidos induktyvumo, nuostolių šerdyje ir t.t. tuomet taip- antrinės apvijos srovė visus savo pajėgumus turėtų skirti kovai su pirminės apvijos magnetiniu lauku. |
|
_________________
860346985
Kai kurių dėsningumų supratimas neatleidžia nuo daugelio faktų žinojimo. |
|
|
|
|
|
 |
Google paieška forume |
|
|
|
Naujos temos forume |
|
|
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps,
FS25 Trucks |
|
ETS2 Mods
ETS2 Trucks,
ETS2 Bus,
Euro Truck Simulator 2 Mods
|
|
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods,
FS22 Maps,
FS25 Mods |
|
VAT calculator
VAT number check,
What is VAT,
How much is VAT |
|
FS25 Mods
FS25 Harvesters,
FS25 Tractors Mods,
FS25 Maps Mods |
|
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija |
|
FS25 Mods
FS25 Maps,
FS25 Cheats,
FS25 Install Mods |
|
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps |
|
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods,
ATS Trucks,
ATS Maps |
|
Football Training Kit
Football Training Equipment,
Football Skills,
Football Training |
|
|
 |
