Jūs esate neprisijungęs lankytojas. Norint dalyvauti diskusijose, būtina užsiregistruoti ir prisijungti prie forumo.
Prisijungę galėsite kurti naujas temas, atsakyti į kitų užduotus klausimus, balsuoti forumo apklausose.
Administracija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus bei dalyvius,
kurie nesilaiko forumo taisyklių.
Pastebėjus nusižengimus, prašome pranešti.
Dabar yra 2025 05 12, 01:51. Visos datos yra GMT + 2 valandos.
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
Sveiki, ieškau internete, tačiau lygiagrečiai noriu paklausti apie būdus ir schemas kaip būtų galima matuoti aukštos įtampos kondensatoriaus talpą (iki 3 kV)? Ta prasme reikia matuoti talpa ne prie 1 kHz ir 1 - 2 V, bet prie 2 - 3 kV ir 100 - 600 kHz dažniu ruože.
Internete randu schemas kur naudoja ampermetrus arba voltmetrus, bet ten matavimas vyksta ne prie kV. Tad gal kam teko susidurt ar bent numanot nuo ko pradėt protingai mąstyt ? Ačiū.
talpa nuo itampos ir daznio nesikeicia jinai visada tolkia pati.
Na iš tiesų šiek tiek priklauso, tiesa nežymiai, bet mes nežinom kokio tikslumo autoriui reikia.
nu jei nuo itampos tai taip siek tiek priklauso nes dieleltrikas nera absoliuciai tiesinis.
nuo ktu dalyku nepriklauso nebent tai ikaitina kondesatoriu
Atskirai cituodamas neatsakinėsiu, tiesiog bendrai konkretizuosiu viska. Tada gal bus aiškiau.
Turiu optinį kristalą. Į jį paduodamas stačiakampis aukštos įtampos (2 - 3 kV) formos signalas. Signalo trukmė gali būti įvairi: nuo kelių dešimčių iki šimtų ns. O pasikartojimo dažnis nuo kelių kHz iki < 1,2 MHz. Matuojant su talpos matuokliu (Agilent Technologies E4980A Precision) dazniu diapazone nuo 1 kHz iki 1,2 MHz gaunama talpa nuo 5,7xx pF (1kHz) iki 5,5pF (1,2 MHz). Didėjant dažniui mažėja talpa. Tačiau matavau prie 1 V. Po to U=2 V; 3 V... 20 V - talpa per ~100 fF dydžiu didėjo.
Problema, kad ties kažkokiais dažniais pradeda kažkas darytis su ta medžiaga - manau pradeda rezonuoti. O vartojamos energijos kiekis padidėja ir apkrauna "driverį". Tai pat, stipriai krenta optinės kristalo savybės. Iš čia ir išplaukia problema. Reikia realiom (darbinėm) sąlygom pasimatuoti visus įmanomus dydžius.
Pradėjau nuo talpos. Aišku, kaip jau supratau reiktu ne nuo to pradėti... Dabar gal bus lengviau patart ką išvis geriausia matuoti. Nes aš išsivaizduoju, jog reikia matuoti charakteristiką kažko nuo dažnio.
