 |
|
|
Elektronika.lt portalo forumas
Jūs esate neprisijungęs lankytojas. Norint dalyvauti diskusijose, būtina užsiregistruoti ir prisijungti prie forumo.
Prisijungę galėsite kurti naujas temas, atsakyti į kitų užduotus klausimus, balsuoti forumo apklausose.
Administracija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus bei dalyvius,
kurie nesilaiko forumo taisyklių.
Pastebėjus nusižengimus, prašome pranešti.
Dabar yra 2025 09 20, 16:25. Visos datos yra GMT + 2 valandos.
|
|
|
 |
Forumas » Elektronika žaliems » Trafu serdis
|
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
|
|
|
 |
Trafu serdis |
 Parašytas: 2005 07 26, 18:52 |
  |
|
|
|
Kiek zinau 50Hz dazniu dirbanciuose trafuose naudojamas elektromagnetinis plienas (ar kazkas panasaus), o aukstatazniuose trafuose feromagnetas. Kokia itaka tas turi ir del ko taip yra? Maciau schemu kur prie aukstu dazniu naudojami paprasti trafai (su plieninem serdim). Ar pasikeistu rezultatas jei panaudociau trafa su feromagnetine serdimi? Prie kokio daznio rekomenduojama naudoti viena ir kita serdi? Beje, aukstinant dazni dideja itampa? Ta prasme norint gauti ta pacia itampa, padidinus dazni reikia sumazinti apviju skaiciu? Nes maciau ne vienoje schemoje, kad pajungus sakykim 220/6V transformatoriu kaip aukstinantiji, galima gauti 1000V
??? |
|
|
|
|
|
|
|
Re: Trafu serdis |
| Parašytas: 2005 07 26, 19:15 |
|
|
|
|
Gal gudresni paaiskins geriau, bet paprastas plienas prie didesniu dazniu duoda ir didesnius nuostolius, trafu skaiciavimo formulese yra ir daznio parametras, o visai "kvankstelejusiose" formulese ivestas dar ir metalo magnetiniu savybiu parametras. Man neuzteko noro gilintis i tokias teorijas. Be to daznis suristas su galia: kuo didesnis daznis - tuo didesne atiduodama galia arba mazesni gabaritai, viju skaicius irgi itakoja tame tarpe . 
O kam tau visa tai ? |
|
|
|
|
|
|
Re: Trafu serdis |
| Parašytas: 2005 07 26, 23:26 |
|
|
|
|
"zaidziu" dabar su trafais. Tai pagalvojau kodel gi nepasigilinus ir teoriskai. Nes man pvz idomu kaip is 6/220 trafo galima gauti */1000 ?
Tai jei daznis butu pakankamai didelis, tai sakykim 220V itampai uztektu viso labo tik keliu desimciu apviju?
Beje gal kas kokiu formuliu pateiktu, arba dar geriau koki saita su teorija skaiciavimais ir pavyzdziais? |
|
|
|
|
|
|
Trafu serdis |
| Parašytas: 2005 07 27, 00:57 |
|
|
|
|
| Turėk omeny, kad apvijų santykis nuo dažnio nekinta. Kinta tik vijų sk./1V. Todėl pvz. keldamas 10V iki 1kV turėtum sukti mažiausiai vieną pirminės viją ir 100-o vijų antrinę. |
|
|
|
|
|
|
Trafu serdis |
| Parašytas: 2005 07 27, 02:37 |
|
|
|
|
Tai taip iseina, kad trafui i pirmine apvija paduodant sakykim ne 50Hz o 24kHz, reikia ir paduoti zymiai aukstesne itampa (prie tu paciu viju skaiciaus)? Aukstesne itampa paduosi i pirmine apvija, aukstesne ir gausi antinej apvijoj. O koks yra daznio limitas? Ar gali trafas dirbti sakykim prie kokiu 3 Mhz? Na tada manau pirminei apvijai ir vienos apvijos pakaktu, o antrinej sakykim jei butu koks 10000 viju, tai koeficientas manau visai neblogas butu 1:10000  |
|
|
|
|
|
|
Trafu serdis |
| Parašytas: 2005 07 27, 10:41 |
|
|
|
|
| dazni limituoja serdies magnetines savybes |
|
|
|
|
|
|
Trafu serdis |
| Parašytas: 2005 07 27, 20:57 |
|
|
|
|
| Tai feromagnetinei serdziai 24kHz riba? |
|
|
|
|
|
|
Trafu serdis |
| Parašytas: 2005 07 27, 21:25 |
|
|
|
|
| Feromagnetai skiriasi. Ant jų būna parašyta elektromahnetinė skvarba, pvz. HM2000. Kuo šis skaičius mažesnis, tuo didesniam dažniui pritaikyta šerdis. Pas mane HM2000 neblogai dirbo prie 100kHz. |
|
|
|
|
|
|
Trafu serdis |
| Parašytas: 2005 07 28, 13:13 |
|
|
|
|
| Reiketu prisiminti, kad transformacijos koficientas yra pastovus dydis: jei trafas 220V/6V, tai K="kazkiek tai", ir tas "kazkiek tai" nesikeis keiciantis dazniui. Gali keistis tik nuostoliai ir transformuojamos energijos kiekis. |
|
|
|
|
|
|
Trafu serdis |
| Parašytas: 2005 07 28, 23:06 |
|
|
|
|
| BLASTER rašo: |
| Feromagnetai skiriasi. Ant ju buna parašyta elektromahnetine skvarba, pvz. HM2000. Kuo šis skaicius mažesnis, tuo didesniam dažniui pritaikyta šerdis. Pas mane HM2000 neblogai dirbo prie 100kHz. |
Na radau ant savosios serdies toki skaiciu kaip 2000 HMC Dabar klausimas kaip man ta 100kHz pasiekt? Su NE555 kazkaip rezultatas labai nenudziugino... Bandziau su mikruske ir su feedback, tai su feedbeck geresnis rezultatas gavosi. |
|
|
|
|
|
|
|
Trafu serdis |
| Parašytas: 2005 07 28, 23:16 |
|
|
|
|
Šeip tai, labai gera ir įdomi tema. Matau vieną klaidingą nuostatą. Feritas tai idialas. Nieko panašaus.
Feritai savo magnetinėmis savybėmis visa eile blogesni už plieną. Tai kodėl juos naudoja? Su tuo plienu viena bėda: sukurinės srovės, kurias neimanoma panaikinti. Dažniui didėjant jų įtaka didėja, o tai jau nuostoliai.
Šiam trukumui panaikinti ir atsirado feritai. Kiek prisiminus senas radijas ir telekus trafai stovėjo garso trakte. Tuo rementis keitiklis iki 10khz turėtų gautis.
O gal norit pabandyti atsakyti į tokius klausimus.
1. Kas apsprendžia vijų skaičių?
2. Kaip pasireiškia histerezės kilpa?
3. Kodėl dydinant dažnį transformuojamą galingumą galima padidinti?
Pastaba:
Magnetinio lauko grandinės sudėtingesnės už elektrinio. |
|
|
|
|
|
|
|
Trafu serdis |
| Parašytas: 2005 07 29, 16:11 |
|
|
|
|
Galiu pabandyti atsakyti  :
1. Viju skaiciu apsprendzia vyniotojas.
2. Kaip praktiskai pasireiskia- nezinau, gal nuostoliais ir kaitimu.
3. Dydinant dazniausiai buna su i trumpaja, o padidejusia galia didinant dazni galima graziai pamatyti asilogramoje, lyginant ir atkreipiant demesi i sinusoides ar kitokios kreives uzimama ploti ir amplitude su neuzimamu plotu viename salyginiame laiko vienete.
Kvailu atsakymu konkurse man prizine vieta garantuota. |
|
|
|
|
|
|
Trafu serdis |
| Parašytas: 2005 07 29, 18:30 |
|
|
|
|
Ne nu pzdc. Iš kur tokių mončių pas žmones atsiranda?
1. Vijų skaičių apsprendžia magnetolaidžio tipas, dažnis įtampa, šerdies skerspjūvio plotas.
2. nežinau kas yra histerezės kilpa.
3. kai vijas kerta KINTANTIS magnetinis laukas, jose susidaro evj. Kuo didesnis lauko kitimo dažnis, tuo didesnė įtampa susidaro vijose ir tuo didesnis energijos kiekis gali būti perduodamas. |
|
|
|
|
|
|
|
|
Trafu serdis |
| Parašytas: 2005 08 03, 05:08 |
|
|
|
|
Šeip tai, noriu dar paklausti, o kodėl 1 vijos mums neužtenka, o viniojam kuo daugiau?
Ar ba, kas riboja į min vijų skaičių?
Magnetizme sunku atskirti kas pirma, višta ar kiaušinis...
"Liawliui" -- formulese reikia dar ir pamatyti prasme, netik išraišką...
Dėl vijų skaičiaus: bet koks transfomatorius iš įėimo pusės, tai kaip induktyvumas, tas pats ir iš išėjimo, na aišku, kad vienos apvijos įtakoja kitoms. Tai pirmas induktyvumo reikalavimas , kad "srovė induktyvumu nenutruktų", arba =0, komutavimo metu, tai kraštinis atvejas. Tai jau susiję su vijomis. L didėja vijų skaičiui didėjant ir net kvadratu. Didėjant vijų skaičiui didėja ir H manetinis laukas ritės viduje, bet didėja ir B indukcija, o B yra jau ir medžiagos funkcija. Tarp H ir B yra netiesinė priklausomybė, kuri yra uždaro tipo kreivė, dar vadinama "histerėzės kilpa". Nuo B priklauso induktyvumas L, ir kai B isisotina tai tas pats, kaip iš ritės išimtum šerdį...
Na ir kalambūras gavosi.. |
|
|
|
|
|
|
  |
|
|
|
 |
Google paieška forume |
|
|
|
Naujos temos forume |
|
|
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps,
FS25 Trucks |
|
ETS2 Mods
ETS2 Trucks,
ETS2 Bus,
Euro Truck Simulator 2 Mods
|
|
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods,
FS22 Maps,
FS25 Mods |
|
VAT calculator
VAT number check,
What is VAT,
How much is VAT |
|
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija |
|
FS25 Mods
FS25 Maps,
FS25 Cheats,
FS25 Install Mods |
|
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps |
|
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods,
ATS Trucks,
ATS Maps |
|
Fun football drills
Football Training Equipment,
Defending drills football,
Kids football training kit |
|
|
 |
