 |
|
|
Elektronika.lt portalo forumas
Jūs esate neprisijungęs lankytojas. Norint dalyvauti diskusijose, būtina užsiregistruoti ir prisijungti prie forumo.
Prisijungę galėsite kurti naujas temas, atsakyti į kitų užduotus klausimus, balsuoti forumo apklausose.
Administracija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus bei dalyvius,
kurie nesilaiko forumo taisyklių.
Pastebėjus nusižengimus, prašome pranešti.
Dabar yra 2024 04 18, 11:27. Visos datos yra GMT + 2 valandos.
|
|
|
 |
Forumas » Žinantiems ir klausiantiems. Ar žinai, kad... » Jei šviesos greičiu judanti mašina uždegtų šviesas?
|
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
|
|
|
|
 |
Jei šviesos greičiu judanti mašina uždegtų šviesas? |
 Parašytas: 2010 03 09, 21:46 |
  |
|
|
|
visu pirma niekas eterio egzistavimo nepaneige. yiesiog sukurus elektromagnetine teorija eteris neteto prasmes. nors sais elektromagnetine teroija manau nepasitrvirtino nes magnetinio laiko kruviniku rasti nepavyko.
del sviesos grecio tai nelabai suprantu apie koki ten bandyma kalbi, nes zinau tik viena bandyma kuriuo šviesos greiti matavo bet ten jokiu interferometru nerbuvo.
del siesos greicio tai cia analogiska su visomis kitomis bangomis, pvz garso greitis puikiai tinka kaip analogija. jei tu pasiusi radaro ar sonaro spinduli i atkrendanti lektuva ar laiva tai nuo letuvo grecio nepasikeis laikas per kuri tavo spindulys sugrys. bet pasikeis bangos ilgis.
visos tos atstumo sutrumpejimo al laiko suletejimo formules tiesiog yra kaip alternatyva suderinimui su klasikine fizika. |
|
|
|
|
|
|
|
Jei šviesos greičiu judanti mašina uždegtų šviesas? |
| Parašytas: 2010 03 09, 22:55 |
|
|
|
|
| Citata: |
| visu pirma niekas eterio egzistavimo nepaneige. yiesiog sukurus elektromagnetine teorija eteris neteto prasmes. |
na as eteri suvokiu kaip specifine materija kuria taramiai sklinda elektromagnetines bangos.panasiai , kaip garsas sklinda oru, ar vandeniu...
as supratau, kad Maiklsono ekspermento esme , kad garsas ir sviesa yra visiskai skirtingi ir netapatinami reiskiniai (jei eterio nera).
tas pats kaip vaziojant masina zmogus bandytu pasiusti garso signala i prieki.Garsas yra "priristas" prie oro.Ir tu gali keisti garso greiti savo atzvilgiu.
Na, o jeigu Maiklsonas naudojo prozektorius ir neismatavo sviesos greicio skirtumo zemes judejimo kryptimi, tai reiskia, kad analogija su garsu netinka, ir sviesos nera prirista prie specifines aplinkos.Eterio nera.
Sitas maiklsono ekspermantas yra esminis , nes jis ir pagimde reliatyvumo teorija Einsteino galvoje.
Bet as nesuprantu is kur jis sugalvojo, kad sviesa visiems sklinda vienodu greiciu.Nesuprantu kurioje vietoje Maiklsono ekpermentas Einsteinui irode tai? |
|
|
|
|
|
|
|
Jei šviesos greičiu judanti mašina uždegtų šviesas? |
| Parašytas: 2010 03 10, 00:01 |
|
|
|
|
Nu siaip jei nori analogijos su vandeniu tada taip, eteris nera vanduo. bet jo buvimo tu negali nei irodyti nei paneigti.
siaip galima butu teigti kas mes patys esame bangos tame etryje.
kaip nekeista garsas ir sviesa yra absoliuciai vienodi dalykai tik skirtumas toks kad kaip sakei garsas negali sklisti vakume, bet uz tai sviesa gali sklisti vandenyje ir tada ji elgsis absoliuciai taip kaip garsas
Tas eskperimentas kiek zinau matavo laika per kiek sviesos impulsas nueina ir pareina kazkoki atstuma
tuo metu nebuvo jokiu priemoniu pamatuoti per kiek laiko spindulys nueina viena kryptimi ir plyginsi tu tuo per kiek laiko jis grizta.
bet siaip nemanau kad reliatyvumo teorija turi kazka bendro su sviesa, kadangi tai tik sutapimas kas sviesa skinda sviseos greičiu tas greitis yra tas pats kaip kokia gravitacine konstanta
Eisnteino reliatyvumo teorija kiek as zinau kilo is bandymu paiskinti gravitacija (tai kad šviesos spindulys išlinksta del gravitacijos) o specialioji reliatyvumo teorija tik dalinis bendrosios variantas. kuris beje nelabai ir teisingas išeina |
|
|
|
|
|
|
|
Jei šviesos greičiu judanti mašina uždegtų šviesas? |
| Parašytas: 2010 03 11, 11:16 |
|
|
|
|
Gal ir nederetu rasyt - bet , ziauriai paveluota - ir ne i tema
Jai jau turim galimybe judet kartu su savo atspindziu tai galim ir dar greiciau . ( i detales nelysiu )
Beto koks skirtumas . Jai mes ziuredami i fotona matom tik jo atspindi - tai pacio fotono greitis didesnis uz sviesos greiti . todel ir manoma kad fotonas teleportuojasi nors is dalies jo judejimo greitis jau neapskaiciuojamas ,
is tasko i a taska b fotonas juda erdvei viena laiko vieneta - nepriklausomai nuo atstumo - palikdamas visam kelyje savo sviesos atvaizdus - gal todel ir atrodo kad materija is bangu ar stygu ?
fotono sudetis keistai man atrodo - be mases judek betkokiu greiciu - susidurimo metu igyjama mase ir fotonas skyla i kvantus a bazonus ,
,
jai i tema - manyciau kad sviesoi judant nereiktu ijunginet nes judant kartu su sviesa matysim esama aplink . o judant greiciau uz sviesa - matysim ankstesne sviesa.
tai kad savo apsvietimo prireiks tik sustojus- is esmes koks skirtumas - judant ijungta ar isjungta lempa . jug vaziuojant - mum beveik taspats ar bagazinei dega lempute ar ne. |
|
_________________
Orgumentai svarus tik tuomet kai aponentas nebegali ju isvartyt fiziskai . ( abiem prasmem . ) |
|
|
|
|
|
Jei šviesos greičiu judanti mašina uždegtų šviesas? |
| Parašytas: 2010 03 11, 11:32 |
|
|
|
|
Dar sapalione -
Jai mes norim is zemes nuskrist iki objekto ispindulevusi fotonus pries x laika .
sviesos greicio neuzteks , cia labiau praverstu materijos teleportacija ( greitis 0 arba begalinis ) Kas tehniskai - galima tik fontastams , bet kol nezinoma mases ir materijos esmines sandaros - deja finito le comedija .
materija nuo zodzio - matyti .
4 matavimas - galimas ar isivaizduojamas erdves ar daiktu buvimas ( tarkim tik isivaizduojam kad toks daiktas ar erdve papildytu jau esamus 3 matavimus ar aplinka )- kaip ir kada tai pavyks irodyt bandymais - nesimmsiu postringaut . bet susiet butu neblogai . |
|
_________________
Orgumentai svarus tik tuomet kai aponentas nebegali ju isvartyt fiziskai . ( abiem prasmem . ) |
|
|
|
|
|
Jei šviesos greičiu judanti mašina uždegtų šviesas? |
| Parašytas: 2010 03 11, 13:06 |
|
|
|
|
apie releatyvuma ;-
jai kosmimen laive skriejanciam 100 c greiciu tolyn nuo kosminio valdymo centro , naudotumem portala - tai per ji butu is centro matyt net laivo valdymo pultas ir komanda galetu vaiksciot pirmyn ir atgal .
bet is laivo susisiekt ne per portala nebutu jokiu galimybiu nei del atstumo nei del greicio nei del kitu fizikiniu skirtumu . net del laiko skirtumu .
deja per portala butu galima ir laivui energija suteikt .
deja [portalas tyretu veikimo principu atrodyt kaip durys i kita kambari , tai ir butu realetyvumo teorija pagrystas prietaisas nes erdve portale ta pati ir v, centre ir laive .
deje f, filmuose tai neatrodo ispudingai - gal todel ir neidomus toks prietaisas fontastams , o gal fizikos nemoka ar nesuvokia aplinkos .  |
|
_________________
Orgumentai svarus tik tuomet kai aponentas nebegali ju isvartyt fiziskai . ( abiem prasmem . ) |
|
|
|
|
|
Jei šviesos greičiu judanti mašina uždegtų šviesas? |
| Parašytas: 2010 03 11, 13:24 |
|
|
|
|
digix mars mokintis.
Nei viena tavo teorija neteisinga.
pirma sviesa yra korpuskulines ir bangines prigimties. viena ar kita prigimtis labiau isryskeja priklausomai nuo bangos ilgio. kuo trumpesne tuo labiau korpuskuline(materiali, turinti mase), o garsas pasoliuti banga. sviesa uz kliuties uzlinksta del bangines prigimties(difrakcija) o pritraukiama kitu masyviu kunu del korpuskulines(fotonas turi mase ir jam galioja gravitacija)
O sviesos greitis bet kurios atskaitos sistemos atzvilgiu stabilus. t.y. konstanta. todel tiek vairuotojas automobilyje tik pasalinis stebetojas nieko neitars. |
|
|
|
|
|
|
|
Jei šviesos greičiu judanti mašina uždegtų šviesas? |
| Parašytas: 2010 03 11, 17:52 |
|
|
|
|
| miegapele rašo: |
digix mars mokintis.
Nei viena tavo teorija neteisinga.
pirma sviesa yra korpuskulines ir bangines prigimties. viena ar kita prigimtis labiau isryskeja priklausomai nuo bangos ilgio. kuo trumpesne tuo labiau korpuskuline(materiali, turinti mase), o garsas pasoliuti banga. sviesa uz kliuties uzlinksta del bangines prigimties(difrakcija) o pritraukiama kitu masyviu kunu del korpuskulines(fotonas turi mase ir jam galioja gravitacija)
O sviesos greitis bet kurios atskaitos sistemos atzvilgiu stabilus. t.y. konstanta. todel tiek vairuotojas automobilyje tik pasalinis stebetojas nieko neitars. |
nunu, zinai mokinimasisi cia nepades, nes tai ka tu mokiniesi is esmes irgi neteisinga. tau p[aciam reikia biski pasingrineti naujesnius dalykus.
siap eisnteino reliatyvumo teorija isvis yra neteisinga kai jinai susiduria su kvantiniais reiskiniais.
visu pirma nera jokios korpuskulines ar bangines prigimties atskirai. Tiek fotonas tiek zinrnis turi savo bangos ilgi kuri gali apskaičiuoti pagal ta pacia formule ir beje taip zirniams kaip ir fotonams galioja difrakcija interferencija ir visa kita.
o va del garso bangu tai jei tu jas irgi taip pat kaip sviesa veiks gravitacija ir garso bangoms galioja tos pacios tavo vadinamos korpuskulines savybes. Is esmes viskas kas galioja sviesai galioja ir garsui. (ir taip pat galioja zirniams ) |
|
|
|
|
|
|
|
Jei šviesos greičiu judanti mašina uždegtų šviesas? |
| Parašytas: 2010 03 13, 23:53 |
|
|
|
|
| zirnis ir fotonas turi savitaji svyravima, tik zirnio jis pakankamai mazo daznio (siai dienai tai tik teorija nepatvirtinta eksperimentais) tai nera banga. nesupratau kaip tau pavyko zirniui pritaikyti interferencijos ar difrakcijos desnius. Pasakysiu tau kaip kazkada vienam is mano grupioku sake Regelskis. Jei tau tai pavyks irodyti (pritaikyti zirniui interferencija ar difrakcija) galesi gauti nobelio premija, nieko neveikti ir mergas dulkinti. |
|
|
|
|
|
|
|
Jei šviesos greičiu judanti mašina uždegtų šviesas? |
| Parašytas: 2010 03 14, 00:33 |
|
|
|
|
| miegapele rašo: |
| zirnis ir fotonas turi savitaji svyravima, tik zirnio jis pakankamai mazo daznio (siai dienai tai tik teorija nepatvirtinta eksperimentais) tai nera banga. nesupratau kaip tau pavyko zirniui pritaikyti interferencijos ar difrakcijos desnius. Pasakysiu tau kaip kazkada vienam is mano grupioku sake Regelskis. Jei tau tai pavyks irodyti (pritaikyti zirniui interferencija ar difrakcija) galesi gauti nobelio premija, nieko neveikti ir mergas dulkinti. |
kagi, ruosk nobelio premija, nes interferencija zirniam irodyta praktiskai. 
nu ne as ta padariau, bet va paskaityk ismeginta eksperimentiskai. http://www.physorg.com/news78650511.html
beje zirnio bangos ilgis bus baisiai baisia mazas o ne didelis kaip tu sakai daug mazesnis nei vandenilio atomo ar net kokio protono diametras. nebent tu cia kazkas sumaisei pavadiminuose.
p.s. nera ta Nobelio premija tokia didele kad j gaves galetum daugiau nieko neveikti  |
|
|
|
|
|
|
|
 |
Google paieška forume |
|
|
|
Naujos temos forume |
|
|
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods,
FS 22 Maps,
FS22 Mods |
|
ETS2 Mods
ETS2 Trucks,
ETS2 Bus,
Euro Truck Simulator 2 Mods
|
|
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods,
FS22 Maps,
FS22 Trucks |
|
VAT calculator
VAT number check,
What is VAT,
How much is VAT |
|
Paskola internetu
Vartojimo paskola,
paskola automobiliui,
paskola būsto remontui |
|
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope |
|
FS22 Mods
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors Mods,
FS22 Maps Mods |
|
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors |
|
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija |
|
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat |
|
Optic sight
Binoculars for hunting elk,
Best compact binoculars,
Riflescope hunting |
|
|
 |
