 |
|
|
Elektronika.lt portalo forumas
Jūs esate neprisijungęs lankytojas. Norint dalyvauti diskusijose, būtina užsiregistruoti ir prisijungti prie forumo.
Prisijungę galėsite kurti naujas temas, atsakyti į kitų užduotus klausimus, balsuoti forumo apklausose.
Administracija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus bei dalyvius,
kurie nesilaiko forumo taisyklių.
Pastebėjus nusižengimus, prašome pranešti.
Dabar yra 2025 07 20, 09:06. Visos datos yra GMT + 2 valandos.
|
|
|
 |
Forumas » Maitinimo šaltiniai » Akumuliatorių gamyba, metalai ir chemija
|
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
|
|
|
Puslapis 1 iš 2
Pereiti prie 1, 2 Toliau |
|
|
|
 |
Akumuliatorių gamyba, metalai ir chemija |
 Parašytas: 2008 01 21, 10:36 |
  |
|
|
|
| Digix rašo: |
| idomu nuo kada egzistuoja kvantine chemija? |
Digix, galbūt esi savo seniai praeito universiteto programos vergas, jei nesugebi atsiplėšti nuo grubių terminų.
Aš tikrai ne chemikas, bet nuo mano studijų laikų chemija nepasidarė labiau vientisesnė. Todėl nėra ko stebėtis:
http://en.wikipedia.org/wiki/Quantum_chemistry
Angliškai nesuprantantiems pabandysiu išverst:
| Citata: |
| Kvantinė chemija yra teorinės chemijos šaka, kuri chemijos uždavinius sprendžia remdamasi kvatine mechanika ir kvantinio lauko teorija. Vienas iš uždavinių yra aprašyti atomų ir molekulių elektroninę elgseną, susietą su jų reaktyvumu [gal reaguojamumu?]. Kvantinė chemija apima ribą tarp chemijos ir fizikos -- abiejų sričių mokslininkai atliko čia svarbių įnašų. Kvantinė chemija stipriai persidengia su branduolio fizika ir su molekuline fizika, taipogi ir su fizikine chemija, o persidengimo srityje yra aktyviai veikiama. |
Jeigu apibrėžimai iš ineto neįtikino, gal įtikins vieno tokio universiteto išleistas Dienio ir Adomėno paskaitų konspektas Kvantinė chemija ?
| Citata: |
| selti nereikia, prodyk savo nusimanyma kvantineje chemijoje ir papasakok kaip natrio bisulfite ji aktyvuojant koherentinias fotonais sukaupti energija. |
Tam, kad pademonstruočiau tavo skepsio nepagrindimą nusimanymu (o tik šabloniniu mąstymu, visiškai chemijai nereikalingu), pats nusimanyti neprivalau. Tai, ką studijavau, buvo susiję labiau su kvantine mechanika, negu šiaip chemija. Be to, nei vienoje srityje nedirbu.
Tačiau neseniai teko susidurti su bandymu paaiškinti katalizės reiškinį. Prieš 30 metų chemikai, nesugebėdavo pasakyti, kas tiksliai tai yra. Yra žinoma, kad tiek Au, tiek Pt yra naudojami kaip katalizatoriai. Kodėl, ar turi idėjų? Be to, kodėl auksas geltonos spalvos?
Jei pasistengsi atsakyt į tai, aš pasistengsiu pasidomėt natrio bisulfitu ;)
O vėliau dar pacituosiu tavo teiginsiu dėl metalų (ir jų kainų), Digix. |
|
|
|
|
|
|
|
Akumuliatorių gamyba, metalai ir chemija |
| Parašytas: 2008 01 23, 21:08 |
|
|
|
|
tai katu pasakie yra ne chemija o fizika. chemija buvo ir bus tik mokalsa kaip maisyti visokius marmalus kad pasikestu spalva ar busena.
koks yra mokyklinie chemines reakcijos apibrezimas?
va tai ir yra chemija.
o visa kita yra fizika.
chemijoje viskas pabaigta ir nieko naujo nebebus, dabar chemijos darba pereme fizika ir visas tai kvantiniais metodais simuliuoja atomu elgesi ir tuo paciu galimas chemines reakcijas, bet tai jau ne chemija.
gal tik kokie tai buve chemikai persivalifikuodami i fizikus nenori keisti savo biuro iskabos.
del akumuliatoriu chemijos yra fizikos desniai, kurie nurodo maksimuma kuri galima pasiekti. litis yra labiausiai talpus metalas imant mases/energijos poziuriu nieko geresnio nebus, nes mendelejevo lenteleje antro licio nera.
fluoras yra pats stipriausias oksidatorius bet jo panaudoti nebus galima nes perd daug aktyvus naudoja tik rusai savo raketose.
licio akumuliatoriai daugiau jau zymiai nepageres ir nieko uz juos geresnio neisras dabar galima tik arteti parie maksimalios talpos ir didinti sauguma ir ciklu skaiciu. |
|
|
|
|
|
|
|
Akumuliatorių gamyba, metalai ir chemija |
| Parašytas: 2008 01 24, 00:43 |
|
|
|
|
man tokie pasisakymai skamba kaip, kad kazkada kazkas buvo pasakes, jog zmogus fiziskai negali perzengti 60 km\h greicio 
dar patiko mintis: visi zinojo,kad taip padaryti neimanoma,o vienas nezinojo ir padare |
|
|
|
|
|
|
|
Akumuliatorių gamyba, metalai ir chemija |
| Parašytas: 2008 01 24, 00:52 |
|
|
|
|
buvo seniau skirtumas kad pasaulis buvo didelis dangus buvo aukstai ir atomai buvo mazi.
dabar pasaulis mazas atomus galima rankomis kilnoti, ir i menuli skraidyti.
baigesi tie laikai kai atsitiktinai simaises koki nors marmala israsdavai kazka stebuklingo.
kaip pvz su guma kai atsitiktinai nenuvalyta nuo sieros kauciuko gabala uzmete ant krosnies ir iskepe. taip atrasdamas siuolaikine guma.
jug beveik visi atradimai buvo atrasti atsitiktinai o paskutiniu metu nezinau nei vieno. simtai teoriju laukia kol bus patikrintos ekeperimentais ir nesulaukia, nes neimanoa tokiu ekeperimentu atlikti.
dseniau zmones daug nepagristu teiginiu sumatydano, dabat irgi sumasto, bet senieji teginiai nebuvo niekuo paremti. dabar tokiu nebera.
siuo metu tra tik vienas nepagristas teiginys "negalima pagaminti amzinojo variklio" |
|
|
|
|
|
|
|
Akumuliatorių gamyba, metalai ir chemija |
| Parašytas: 2008 01 24, 01:05 |
|
|
|
|
| Kodas: |
| siuo metu tra tik vienas nepagristas teiginys "negalima pagaminti amzinojo variklio" |
O kaip su laiko mašina?
Sugebėsi sukonstruoti? |
|
|
|
|
|
|
Akumuliatorių gamyba, metalai ir chemija |
| Parašytas: 2008 01 24, 01:12 |
|
|
|
|
apie laiko masina tema jau buvo ir ten visi sutikome kad toks dalykas neimanomas ne tik fiziskai bet ir logiskai.
o del amzinojo variklio tiesioginiu irodymu nera |
|
|
|
|
|
|
Akumuliatorių gamyba, metalai ir chemija |
| Parašytas: 2008 03 05, 20:54 |
|
|
|
|
| ok. tuomet ainam toliau. Au ir Cu, kaip ir C yra nemagnetiniai elementai. tačiau panaudojus nemagnetinius metalų atomus anglies nanodalelių augimo stimuliacijai, gaunami magnetiniai anglies nanovamzdeliai. anie 75-80 kartų tvirtesni uzh plieną su geresniu nei sidabro laidumu. 1g turi 400-600m*2 plotą. kas zino, gal sukergus su kitais elementais ish esmės pasikeis ir savybės, kurios dar labiau pagerins laidumą. paprastas pvz-Roze lydinys. visi žino, naudoja. visų sudedamų metalų lydymosi temperatūra yra bent dvigubai aukshtesnė už lydinio lydymosi t. nestebuklas? |
|
_________________
+370 601 99994. nespaminti, nekelt nakties metu...
realiai manes čia nėra... |
|
|
|
|
|
Akumuliatorių gamyba, metalai ir chemija |
| Parašytas: 2008 03 05, 21:10 |
|
|
|
|
niekam neidomu kiek tas tavo magnetinis nanoivamzdelis stipresnis uz pliena. idomu kiek jis trvirtesnis uz normalius nanovamzdelius.
o del laidumo tai kazkaip apie tai negirdejau nieko.
del lydiniu tai namatau nieko ipatingo kad lydinys lydosi zemesneje temparaturoje, nes kitaip ir nebuna, va jei lydytusi aukstesneje tai kitas reikalas.
pavyzdys druska su vandeniu.
anglies nanovamzdeliai geras dalykas tik kad kolkas ju ilgis atrodo 1mm nepasiekia tai mazai naudos is tokiu dulkiu.
dar nemazai tobulinti gamyba reikes kol bus galima panaudoti siulams gaminti.
bet kuo tai naudinga akumuliatoriams?
zinoma didelis pavirsius = didele srove ir mazas ilgaamziskumas
bet kazkokiu stebuklu is to nebus |
|
|
|
|
|
|
|
Akumuliatorių gamyba, metalai ir chemija |
| Parašytas: 2008 03 11, 14:39 |
|
|
|
|
| Ne. Tai idomu ir bus labai aktualu ateityje ir butent akumuliatoriams. Kadangi jau dabar polimeras gaba pasiekti fantastinius taplumo parametrus. Nei galejome tai isivaizduoti pries 5-7 metus. Truksta - Voltu. Celles kad ir dideles talpos, bet mazo voltazo. Ir jei anglis sugeba buti tvirtesne uz pliena kas zino kaip keisis kitu nebrangiu medziagu laidumo, emisijos savybes jei jas ives kaip viena sudedamaja dali i akumulaitoriaus celle ....kad ir padarant AA/R6 dydzio elementa 20 voltu. |
|
|
|
|
|
|
|
Akumuliatorių gamyba, metalai ir chemija |
| Parašytas: 2008 06 27, 21:01 |
|
|
|
|
| Digix rašo: |
| tai katu pasakie yra ne chemija o fizika. chemija buvo ir bus tik mokalsa kaip maisyti visokius marmalus kad pasikestu spalva ar busena. |
Ne. Tai tik tavo apibrėžimas. VU ir pasaulio chemikai vadovaujasi platesniais.
Pvz. jei norime atspėti cheminės reakcijos greitį dar netikrintose aplinkos sąlygose, bet tam nepakanka klasikinės chemijos žinių (tiesiog nepavyksta atspėt), tuomet surašomos visos tarpatominės sąveikos, surandami jas atitinkantys potencialiniai energijos paviršiai ir pagal juos (pasinaudojus Borno-Openhaimerio aproksimacija bei RRKM teorija) yra nesunku apskaičiuoti tą reakcijos greitį. Tiesa, kol kas tai pavyksta nustatyt tik vienmolekulinėms reakcijoms. Bet reakcijos cheminės. Tai fizika? Ne.
Arba dėl mano minėtos katalizės. Kodėl auksas katalizuoja įv. chem. reakcijas? Nepatingėjau paskaityti vieną straipsnį ir išverst pora pastraipų:
| Citata: |
Kol atome elektronų mažai ir jie skrieja žemomis orbitomis, tol jų greičiai toli gražu neprilygsta šviesos greičiui. Kai elektronų pasidaro daug, jų greitis privalo būti didesnis, idant jie atlaikytų branduolio trauką (kurio krūvis irgi pasidaro didelis). Taip yra su pereinamaisiais metalais: nuo tantalo/volframo iki aukso/platinos. Aukso atome, kurio branduolyje yra 79 protonai, 79 elektronai skrieja 0.5c greičiu.
Suminis skriejimo efektas yra toks, kad aukso elektronai yra daug sunkesni ir dėl to prisispaudžia arčiau branduolio, taip pažemindami energetinius lygmenis ir palikdami atomą labiau kompaktiškesnį. Pagal šią hipotezę s sluoksniai (žemiausios energijos sferiškai simetriški elektronų sluoksniai) susitraukia. O tai sukelia kitų, išorinių elektronų, esančių asimetrinėse p ir d orbitalėse ekranavimą nuo branduolio krūvio ir leidžia jiems šiek tiek išsiplėsti.
Aukse labiausiai išorinio (6s) sluoksnio susipaudimas ir labiausiai vidinio (5p) sluoksnio išsiplėtimas sumažina jų energijų skirtumą iki mėlynos šviesos fotono. Todėl auksas, sugėręs mėlyną šviesą, mums atrodo geltonas. O pvz. sidabre reliatyvizmas pasireiškai daug silpniau, todėl sidabra visiškai nesugeria matomos šviesos ir visą ją atspindi.
Mokslininkas Toste teigia, kad tas pats ekranavimo efektas leidžia tvirčiau sujungtiems s sluoksniams lengvai prisijungti elektronus iš kitų molekulių, o dalinai ekranuotas d sluoksnis lengvai atiduoda elektronus reakcijai.
Todėl auksas reacijsoe sugeba būti ir elektronų donoru, ir akceptoriumi, o dėl šito jis tinka anglies-anglies jungčių (organinėms) reakcijoms katalizuoti. Pasak Toste, auksas sugeba šiek tiek prisijungti prie anglies tiek viengubu, tiek dvigubu ryšiu, o tai suteikia reakcijoms lankstumo ir leidžia susintetinti naujoviškas organines molekules.
Remdamasis šiuo modelius mokslininkas tiksliai nuspėjo įvairių organinių reakcijų produktus. Pvz. aukso atomai, prisijungę prie fosfino ir tolygiai ištirpę skystyje lengvai ir efektyviai alkinus paverčia pirolais, naudojamais daugelio vaistų gamyboje. Aukso-fosfino katalizatoriai taip pat leidžia sukurti netkėtus trikampius anglies junginius, vadinamsu ciklopropanais, kurie yra naudojami pramoninėje organinėje sintezėje. |
Kokie čia metodai naudojami? Fizikiniai.
Bet tai tau yra fizika? Ne.
| Digix rašo: |
koks yra mokyklinie chemines reakcijos apibrezimas?
va tai ir yra chemija. |
Apibrėžimai iš tavo mokyklinių vadovėlių paseno. Tu kalbi tik apie neorganinę chemiją. O mokslininkai pakyla aukščiau vadovėlių. Nors tai ir nelengva : )
| Citata: |
o visa kita yra fizika.
chemijoje viskas pabaigta ir nieko naujo nebebus, dabar chemijos darba pereme fizika ir visas tai kvantiniais metodais simuliuoja atomu elgesi ir tuo paciu galimas chemines reakcijas, bet tai jau ne chemija. |
Kvantinė chemija, kurios taikymus aprašiau aukščiau, yra fizika? Ne. Ji laikoma fizikinės chemijos dalimi. Chemijos. Nes tiria chemines savybes pasinaudodama fizikiniais metodais. Be to, šita fizikinė chemija yra sritis, skirtinga nuo pvz. cheminės fizikos. Apibrėžimų nerašysiu, nes juos ignoruoji.
| Citata: |
gal tik kokie tai buve chemikai persivalifikuodami i fizikus nenori keisti savo biuro iskabos.
|
Tuomet paaiškink šiandieniniams pasaulio chemikams, kad visi jie klysta :-D
Man regis tu išvis nenori pripažint, kad visas mokslas anksčiau ar vėliau taps vieninga teorija. Nes tiriamas yra tas pats objektas. Tik tyrimo pradžioje įrankiai ir atstumai buvo skirtingi, o dabar jie vienodėja. Mokslo sritys persidengia ir naudoja viena kitos metodus. Todėl radikaliai dalinti į chemiją/fiziką (kaip tu darai) yra neatsargu ir netikslu. |
|
|
|
|
|
|
|
Akumuliatorių gamyba, metalai ir chemija |
| Parašytas: 2008 06 27, 23:33 |
|
|
|
|
zinai, sunku zmogui visa gyvenima dirbusiam kazka reikalingo pasakyti kad viskas dtavo darbas nebereikalingas esi atleistas. ai ir chemikai labai nenori prarasti savo prestizo.
cia panasu kaip kazkada buvo mobilus telefonai ir buvo kompiuteriai ir niekas niekada nebutu pasakes kad telefonas = kompiuteris.
bet laikai pasikeite, ir dabar gretai arba mobiliu telefonu arba PDA kompiuteriu neliks, nes tai bus lygevertis aparatas. zinoma nei kompiuteriu gamintijai nei telefonu nenores pipazinti kad kazkurie is ju neteko savi srities ir mirtinai kovos iki galo skirtydami tuos vienodu aparatus i dvi grupes.
taip ir chemija, jau atliko savo darba ir daugiau nebereikalinga, laikas jai pasivadinti fizika. bet zinoma chemikai kovo iki mirties kad to nedaleisti.
va tau pavyzdys, lazeris tai kieno sritis chemijos ar fizikos? o cheminis lazeris? paiaskink kuri chemijos teorija ka nors sako apie elektronu persokinejimus tarp orbitu?
mokykloje moko papratsai bet manau tesingai, ir ten aiskiai parasyta kas yra chemija, nes tokia ji visada buvo. tai visokio brudo maisymas laukiant kada bus bum. visa kita jau nebechemija. nes niekam nereikia dvieju mokslo sriciu dirbanciu vienoda darba. |
|
|
|
|
|
|
|
Akumuliatorių gamyba, metalai ir chemija |
| Parašytas: 2008 06 28, 18:57 |
|
|
|
|
| Digix rašo: |
| zinai, sunku zmogui visa gyvenima dirbusiam kazka reikalingo pasakyti kad viskas dtavo darbas nebereikalingas esi atleistas. ai ir chemikai labai nenori prarasti savo prestizo. |
Tau gal ir sunku. Kas dirbo visą gyvenimą ir turi galvą ant pečių, o ne tik duombazę, tas supras, kad pavadinimas mažai ką keičia ir jam sunku nebus.
| Citata: |
| bet laikai pasikeite, ir dabar gretai arba mobiliu telefonu arba PDA kompiuteriu neliks, nes tai bus lygevertis aparatas. zinoma nei kompiuteriu gamintijai nei telefonu nenores pipazinti kad kazkurie is ju neteko savi srities ir mirtinai kovos iki galo skirtydami tuos vienodu aparatus i dvi grupes. |
Apie ateitį ir psichologiją nesikalbu, nes tai ne mokslininkų privilegija, o pranašų: psichologų, politikų, vadybininkų, rinkos analitikų ;)
| Citata: |
| taip ir chemija, jau atliko savo darba ir daugiau nebereikalinga, laikas jai pasivadinti fizika. bet zinoma chemikai kovo iki mirties kad to nedaleisti. |
Nenusibodo kartoti devizus be pavyzdžių?
| Citata: |
| va tau pavyzdys, lazeris tai kieno sritis chemijos ar fizikos? o cheminis lazeris? paiaskink kuri chemijos teorija ka nors sako apie elektronu persokinejimus tarp orbitu? |
Cheminis lazeris yra fizikos (kvantinės optikos) objektas. Nes žmogų domina lazerio fizikinės savybės (galia, bangos ilgis, fokusuotumas, dispersija ir pan.), o ne cheminės, sutinki?
Nors maudojamos ir cheminės žinios. Na, tenka taip spėti, nes dar nežinau kas tiksliai yra tas cheminis lazeris ir kokie jo taikymai.
O apie elektronų šokinėjimus kalba ir fizika (kvantinė optika, optoelektronika, funkcinė elektronika) ir chemija (pvz. jos atšakos fizikinė ir kvantinė chemija). Priklauso nuo savybių, kurias nori ištirti: cheminių ar fizikinių.
| Citata: |
| mokykloje moko papratsai bet manau tesingai, ir ten aiskiai parasyta kas yra chemija, nes tokia ji visada buvo. tai visokio brudo maisymas laukiant kada bus bum. |
Sutinku, mokykloje moko gerų dalykų, bet tik įvado, o ne to, kas dar labai nauja ar daugumai mokslininkų vos žinoma.
Pavyzdys iš neutralios srities: Turbūt tave mokino, kad pvz. žodyje piauti j-raidė nereikalinga. Ir tūrbūt aiškino, kad lietuvių kalbos abėcėleje yra raidės ch, h, f. Mane mokino, bet pradėjo dešimt metų ir taisyklės pasikeitė: dabar rašoma pjauti , o tos trys priebalsės yra ne lietuviškos, bet užsieninės. Kol nebuvo poreikio taip stipriai vartoti tarptautinius žodžius, žmonės vietoje jų tardavo k ir p. Netgi mano močiutė taip šnekėjo iki pat mirties. Jos kalba buvo archaiška, natūralesnė ir artimesnė indoeuropiečių prokalbei. Aišku mokykloje tai nutylėjo, nes niekas apie tai net nesusimasto :(
Žodžiu, mokykla -- dar ne visas pasaulis ir ne terminų žodynas.
| Citata: |
| visa kita jau nebechemija. nes niekam nereikia dvieju mokslo sriciu dirbanciu vienoda darba. |
Tu aklas. Reikia, nes skirtingos sritys duoda skirtingus rezultatus. Įrankiai vienodi, bet skiriasi gauta informacija. Praėjusiame pranešime pateikiau du konkrečius kvantinės chemijos taikymo pavyzdžius. Taip ir nepasakei, kad ten yra fizika. Nes jos ten nėra. Ten nagrinėjamos cheminės savybės: reakcijos greitis ir sugebėjimas katalizuoti reakciją. |
|
|
|
|
|
|
|
Akumuliatorių gamyba, metalai ir chemija |
| Parašytas: 2008 06 28, 19:28 |
|
|
|
|
tuose pavyzdziuose yra absoliuti fizika,
kas atrado elektronus? fizikai ar chemikai? kas atrado tam ir priklauso.
chemikai tik pasinaudojo savo skaiciavimams fizikos atradimus.
paskui ka chemija gali duoti fizikai? tri bent vena pavyzdy? nemanau kad rasi
o dabar jau visai chemija relmiasi grynai fiziku atradimais.
visa esme yra tai kad chemija yra praktinis mokslas visda toks buvo ir negali buti kitaip. visa chemijos teorija tik empirine paremta taisyklemis su milionu isimciu.
fisikos tikslas yra prisikasti iki pat psaulio dugno, ir kai ta pavykls padaryti daugiau neliks jokiu kitu mokslu, visas pasaulis bus uzrasytas keletu nedideliu formuliu nusakanciu viska nuo elektronu judejimo iki supernovu sprogimu iskaitant net zmogaus mastyma.
| Citata: |
Tuomet paaiškink šiandieniniams pasaulio chemikams, kad visi jie klysta  |
jie neklysta, bet jie po 100 metu neteks darbo
| Citata: |
| Man regis tu išvis nenori pripažint, kad visas mokslas anksčiau ar vėliau taps vieninga teorija. Nes tiriamas yra tas pats objektas. Tik tyrimo pradžioje įrankiai ir atstumai buvo skirtingi, o dabar jie vienodėja. Mokslo sritys persidengia ir naudoja viena kitos metodus. Todėl radikaliai dalinti į chemiją/fiziką (kaip tu darai) yra neatsargu ir netikslu. |
butent ta as ir noriu pasakyti, ka tu cia paminejai, visi mokslai galu gale pavirs i vena nes viskas susije ir mokslas kuris juo sujungs tai fizika.
tik tu labai diplomatiskai kalbi, nenoredamas uzgauti chemiku jausmu.
o as tiesiogiai sakau kad suvienyjimas reiskia sunaikinima. taip pat kaip chemija sunaikino alchemija. |
|
|
|
|
|
|
|
Akumuliatorių gamyba, metalai ir chemija |
| Parašytas: 2008 06 28, 22:22 |
|
|
|
|
| Arunčikas rašo: |
| O jus nežinojt, kad Digix VISAD TEISUS !? |
Klysti.
As kazkada buvau su juo stipriai susigincijes del induktyvumo priklausomybes nuo apviju skaiciaus.Jis patikrino tai praktiskai,ir iskart pats parase,pripazindamas ,kad klydo. |
|
|
|
|
|
|
 |
Google paieška forume |
|
|
|
Naujos temos forume |
|
|
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps,
FS25 Trucks |
|
ETS2 Mods
ETS2 Trucks,
ETS2 Bus,
Euro Truck Simulator 2 Mods
|
|
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods,
FS22 Maps,
FS25 Mods |
|
VAT calculator
VAT number check,
What is VAT,
How much is VAT |
|
FS25 Mods
FS25 Harvesters,
FS25 Tractors Mods,
FS25 Maps Mods |
|
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija |
|
FS25 Mods
FS25 Maps,
FS25 Cheats,
FS25 Install Mods |
|
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps |
|
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods,
ATS Trucks,
ATS Maps |
|
Football Training Kit
Football Training Equipment,
Football Skills,
Football Training |
|
|
 |
