 |
|
|
Elektronika.lt portalo forumas
Jūs esate neprisijungęs lankytojas. Norint dalyvauti diskusijose, būtina užsiregistruoti ir prisijungti prie forumo.
Prisijungę galėsite kurti naujas temas, atsakyti į kitų užduotus klausimus, balsuoti forumo apklausose.
Administracija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus bei dalyvius,
kurie nesilaiko forumo taisyklių.
Pastebėjus nusižengimus, prašome pranešti.
Dabar yra 2025 05 25, 08:05. Visos datos yra GMT + 2 valandos.
|
|
|
 |
Forumas » Maitinimo šaltiniai » transformatorių viniojimas/skaičiavimai
|
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
|
|
|
|
 |
transformatorių viniojimas/skaičiavimai |
 Parašytas: 2008 07 22, 03:09 |
  |
|
|
|
tavo tuscios eigos teorija, dej turi trukumu.
jei pasiziuretum kokia serdies skvarba ir koks magnetinis laukas suidaro tai pamatysi kad reikia labai mazai sroves kad magnetolaidis prisisotintu.
pvz mano bandymuose su feritu prisisotinimas ivyksta prie maziau ne 1 ampervija
taip kad tuscios eigos srove negali buti didesne nei keletas miliamperu jei ji didesne tai magnetolaidis jau prisisotins. zinoma kuo maziau apviju tuo didesne srove leidziama todel dideli transformatoriai gali nemaza reaktyvine srove imti.
siuo atveju lempa gerai parodo prisisotinima. jei jis vyksta lempa uzsidega.
tavo duotos formules is principo tai nesamone, jos tinka tik kzkokiam konkreciam tipui serdziu skaiciuoti ir skaiciuojama pagal serdies skyles plota skirta apvijoms. tiekpat sekmingai butu galima skaiciusti pagal serdies svori, diametra ar betkuri kita paramatra kaip ir skerspjuvio plota |
|
|
|
|
|
|
|
transformatorių viniojimas/skaičiavimai |
| Parašytas: 2008 07 22, 03:29 |
|
|
|
|
2 Digix
Atsakysiu labai trumpai - duok bet kokius REALIUS skaicius, patvirtinancius tavo erezijas  , tada snekesim.
As su trafais dirbu jau daugiau kaip puse savo gyvenimo, ir apie ju serdziu isisotinima, imagnetinimo sroves ir panasius dalykus galiu lazintis is pinigu - sakyk salygas jei nori gincytis. 
Pavyzdziui:
| Digix rašo: |
| taip kad tuscios eigos srove negali buti didesne nei keletas miliamperu jei ji didesne tai magnetolaidis jau prisisotins. |
Nesamone! 
Is ko lazinames?  |
|
_________________
Elektroje stebuklų nebūna  - būna blogi kontaktai!
"Aš čia, gyva!"
(durnyno SHIT'o vardas - Lietuva) |
|
|
|
|
|
transformatorių viniojimas/skaičiavimai |
| Parašytas: 2008 07 22, 04:56 |
|
|
|
|
nu kaip cia galim is kazko lazintis?
tiesiog jei irodysi kad tesisus pakeisi mano nuomone 
bet zinoma reikia pradeti nuo salygu.
bet va tau uzdavinys ar gali paimti koki nors gamyklini transformatoriu ir jo tuscios eigos srove padidinti sakykime 10 arba daugiau kartu. bet salygos esme kad srove turi islikti proporcinga itampai, tai yra sinuso formos.
Platene prasme teiginys bus toks: neimnoma tuscios eigos sroves padaryti didesnes nei optimali jei transformatorius dirba be prisotinimo.
beje mano realus bandymai daugiau atlikti su auksto daznio feritinais transformatoriais.
kai tu transformatoriu jungi i tinkla tai ten velniai nemate to prisotinimo ar hiterizes biki paksita daugiau ir tiek, bet SMPS shemoje viskas yra visai kitaip. nes del tokiu klaidu sprogs tranzistoriai apvijos varza jug praktiskai beveik 0 omu. |
|
|
|
|
|
|
|
transformatorių viniojimas/skaičiavimai |
| Parašytas: 2008 07 22, 06:16 |
|
|
|
|
Feritai irgi is esmes tinka, nors cia kalba buvo visu pirma apie zemadaznius trafus.
Taigi, einam nuosekliai.
| Digix rašo: |
| bet va tau uzdavinys ar gali paimti koki nors gamyklini transformatoriu ir jo tuscios eigos srove padidinti sakykime 10 arba daugiau kartu. bet salygos esme kad srove turi islikti proporcinga itampai, tai yra sinuso formos. |
Galiu, ir tau galiu patart, kaip tai nesunkiai padaryti.
Isrink bet kokio trafo U tipo serdi ir surink ja su didesniu nemagnetiniu tarpu, nei pries tai buvo - taip galesi didinti imagnetinimo srove kiek tik nori, o serdies isisotinimo lygis nedides, taigi, tas "sinusinis" atitikimas irgi tik geres (nors proporcijos bus jau kitos).
Krastutinis tokio eksperimento atvejis - trafas isvis be serdies, kurio tuscios eigos srove didziausia, bet uztai jokio isisotinimo tokiu atveju nebus - visiskas magnetizmo tiesiskumas, tiesa, cia ivertinant atitinkamai didejanti itampos kritima apvijos aktyvineje varzoje, bet tai jau visai kitas reiskinys.
(galime isivaizduoti apvijas is superlaidziu medziagu - tada viskas tiksliai atitiks, jei tik atomine elektrine bus arti)
| Digix rašo: |
| Platene prasme teiginys bus toks: neimnoma tuscios eigos sroves padaryti didesnes nei optimali jei transformatorius dirba be prisotinimo. |
Jei nekeisti esamu magnetolaidzio savybiu kaip as siuliau auksciau - tada taip.
Bet as juk nieko atvirkscio ir netvirtinau!
As nesutikau su teiginiu, kad maksimali srove be serdies isisotinimo negali buti didesne nei keli mA.
(daugumos trafu ji gerokai didesne!)
As nesutinku su teiginiu, kad net ir silpnas lempos svytejimas jau butinai reiskia trafo serdies isisotinima.
(ir as jau anksciau paaiskinau, kodel)
As nesutinku su teiginiu, kad mano duotos formules yra nesamone, nes pagal jas kaip tik viskas gerai gaunasi, ir todel jos ir yra daznai naudojamos trafu skaiciavime megejiskomis salygomis, kurioms ju tiksluma galima laikyti pakankamu.
(o kad jis neidealus as ir pats rasiau, bet is paprastu skaiciavimu geresnio tikslumo ir negausi)
| Digix rašo: |
| kai tu transformatoriu jungi i tinkla tai ten velniai nemate to prisotinimo ar hiterizes biki paksita daugiau ir tiek, bet SMPS shemoje viskas yra visai kitaip. nes del tokiu klaidu sprogs tranzistoriai apvijos varza jug praktiskai beveik 0 omu. |
Na panasiai, bet visgi ne visai taip.
Pagal tokia teorija imagnetinimo srove prasidejus serdies isisotinimui yra ribojama tik aktyvines apviju varzos, kuri zinoma aukstadazniuose trafuose mazesne, bet ir galinguose zemadazniuose trafuose ji pakankamai maza, kad esant siai teorijai teisingai, mes turetume labai daug trafu avariju ir gaisru.
Kilovatinio trafo pirmines apvijos vidutine varza yra apie 1 omas +/- 50% - kazin, ar tai galetu buti reiksmingu ribojanciu veiksniu isisotinus tokio trafo serdziai.
Tas pats galioja ir trafui, kurio pirmines varza 10 kartu didesne, t.y. 10 omu - kokiame lygyje ji galetu riboti imagnetinimo srove, jei sakykim trafo pirmine itampa aukstesne uz atitinkancia serdies darba be isisotinimo 10% (t.y. 22 V nuo tinklo itampos 220 V) - matyt 2.2 A, ar ne?
Taigi, kad ne.
Nesu dar gyvenime sutikes tokiu trafu su sakykime 10 omu varzos pirmine apvija (tai atitinka apie 150 W), kurie prie 200 V ant pirmines dar nerodytu serdies isisotinimo pozymiu, o prie 220 V jau siurbtu keliu amperu srove.
Teoriskai tai imanoma, jei serdis butu pagaminta is medziagos su STACIAKAMPE HISTEREZES KILPA, bet tokios medziagos naudojamos tik retuose specialiuose trafuose - butent todel, kad paprastuose trafuose jas naudoti neracionalu ir netgi rizikinga.
O paprastuose trafuose, tame tarpe ir aukstadazniuose, serdims naudojamos tokios medziagos, kuriu ISISOTINIMAS NEIVYKSTA STAIGA, pasiekus tam tikra imagnetinima - jis vystosi nuosekliai ir uzima gana platu imagnetinimo kreives diapazona:
http://en.wikipedia.org/wiki/Image:B-H_loop.png
Stai todel prasidejus netiesiniams reiskiniams serdis toli grazu neisisotina iskart - tiesiog sakykim tada jau padidinus itampa 10% imagnetinimo srove padideja jau ne 10, o 20%, kas rodo, kad isisotinimas jau netoli, bet kol jis visai priartes, galima is trafo dar isspausti tuos 10%, o gal ir dar 10 ar net 20 papildomu %, taigi, tuo budu tuos trafus sumazinti, palengvinti ir atpiginti!
Ir cia jau trafu projektuotojo reikalas, kurioje vietoje jam pasirinkti ta kompromisa - ten kur trafo serdis maziau kaista tuscioj eigoj, maziau paskleidzia magnetini lauka po aplinka ir imagnetinimo sroves priklausomybe nuo itampos islieka labai artima tiesinei, bet tokiu atveju tas pats trafas bus iki 1.5 karto silpnesnis pagal leistinus nuostolius apviju aktyvinese varzose arba tiek pat kartu didesnis ir sunkesnis esant tai paciai galiai, ar kitu atveju leisti didesni serdies kaitima, didesni magnetini lauka aplink trafa ir tam tikra imagnetinimo sroves priklausomybes nuo itampos netiesiskuma, bet uztai toks trafas bus iki 1.5 karto mazesnis ir lengvesnis uz ta pirmaji.
Sitos proporcijos labai gerai matosi tame piesinyje nuorodoje, kaip ir tai, kad feromagnetiniu materialu permagnetinimas isvis yra netiesinis reiskinys - jo pradzioje sroves didejimas netgi atsilieka nuo itampos (priklausanciai nuo itampos indukcijai B kintant tiesiskai, srove atitinkantis H kinta leciau), po to jie susilygina, po to prasideda tolygiai didejantis sroves kitimo greicio kilimas itampos kitimo greicio atzvilgiu - tai kurioje gi vietoje atseit baigiasi tas mistinis tiesiskumas, jei jo ten jau is pat pradziu nera?
"Daugmaz tiesiska" tame paveiksle matyt galima butu laikyti dali iki 0.9 T, taciau kaip as cia jau rasiau, toks transformatorius neisnaudoja dar apie 50% serdyje esancio kad ir jau "ne visai tiesinio" rezervo iki 1.4-1.5 T.
Su feritais irgi yra panasiai, tiesiog ten kaip taisykle derinant schema imagnetinimo srauto parametrai (o tai ne tik itampa, bet ir daznis), kinta daugiau, nei +/- 10-20-30 %, plius dar ir tos apviju varzos beveik nulines, taigi ir avarijos ten todel zymiai daznesnes, ypac eksperimentu metu.
Taciau atsargiai dirbant ir ten galima stebeti ta pradzioje dar pakankamai tolygu imagnetinimo sroves didejima apie 10-20 % uz tiesiskumo ribos, ka as ir pats esu ne karta dares.
(todel tose srityse as isvis nenaudoju schemu be srovines apsaugos) |
|
_________________
Elektroje stebuklų nebūna - būna blogi kontaktai!
"Aš čia, gyva!"
(durnyno SHIT'o vardas - Lietuva) |
|
|
|
|
|
transformatorių viniojimas/skaičiavimai |
| Parašytas: 2008 07 22, 08:03 |
|
|
|
|
nu daug prirasei.
bet vistiek tada isena kad sutinki su tuo ka sakau
| Citata: |
| Jei nekeisti esamu magnetolaidzio savybiu kaip as siuliau auksciau - tada taip. |
del tu miliamperu ar amperu tai reliatyvu, nuo transformatorisu didumo priklauso, bet mazam transformatoriui iki 1kw tai bus tikrai maziau 100mA.
dar nebuvo pakliuves transfomtoirius per kuri pajungta nuosekliai degtu 100w lempa ant tucios eigos.
gelezis turi gana kampuota charakteristka kaip visi magnetolaidziai su didele skvarba nes ten labai jau lengva ivaryti nezmonisko striprumo magnetini lauka kai skvarba matuojama desimtimis tukstanciu lyginant su oru.
kitas dalykas kad srove matuojant su testeriu rodys vidutine o tie dideles sroves impulsai yra gana trumpi. kadangi induktyvumas prisisotinus nukrinta 10000 kartu atitinkamai ir srove padideja tiek pat. ir zinai jei transfortmatosiaus varza 0.5 omai tai prie 300v butu gana didelis sroves impulsas
deja tokiu atveju kai del keliu voltu ivyksta prisisotinimas yra nemazai
kiek pasitiko kai transformatoriai be priezasties sudega nakti?
dazniausia visokie kur buzzujai padare be atsargos. nakti itampa daznai pakyka iki 230v beje cia viska lemia tiesiog keletas apviju, nes induktyvunmas jug vijos kvadratu. keleta papildomai davyniojai ir tvarka.
gaila neturiu reguliuojamo transformatoriaus po ranka, butu ydomu pasitikslinti savo teorija praktiskai, pamaduojant kokiu staigumu kyla srove.
| Citata: |
| As nesutinku su teiginiu, kad mano duotos formules yra nesamone, nes pagal jas kaip tik viskas gerai gaunasi, ir todel jos ir yra daznai naudojamos trafu skaiciavime megejiskomis salygomis, kurioms ju tiksluma galima laikyti pakankamu. |
w1=(40~60)/S
ar nemanai kad per daug platu jei viska lemia vos ne kelios apvijos?
zinai yra skirtumas 400 ar 600 viju
beje kaip tu ivertini magnetolaidi? kaip ivertini jo forma, jug tai gali buti toiodas U arba E magnetolaidis.
gerai jei ju proporcijos paklius vienodos.
manau zinai kad nuo serdies transformatorisu galingumas nepriklauso. ji prieklauso nuo apviju varzos.
bet nematau kad kur nors tai butu pas tave ivertinta.
zinoma kazkas gausis bet tai pimityvus skaiciavimai.
imam tada formule kad apviju skaiciius lygu koks k padauginta is serdies svorio kilogramais. laido storis tisiog kitas k padaugintas is sqr (sroves) ir tiek to skaiciavimo. |
|
|
|
|
|
|
|
transformatorių viniojimas/skaičiavimai |
| Parašytas: 2008 07 22, 09:34 |
|
|
|
|
| Digix rašo: |
bet vistiek tada isena kad sutinki su tuo ka sakau Citata:
Jei nekeisti esamu magnetolaidzio savybiu kaip as siuliau auksciau - tada taip. |
Su SITUO sutinku - ir ka tai keicia bendroje situacijoje?
Tai visai nereiskia, kad ta PRADINE tuscios eigos srove, kurios galbut neiseis padidinti nekeiciant magnetolaidzio konstrukcijos negali JAU IKI TOL buti zymiai didesne nei tie tavo zadeti keli miliamperai.
| Digix rašo: |
| del tu miliamperu ar amperu tai reliatyvu, nuo transformatorisu didumo priklauso, bet mazam transformatoriui iki 1kw tai bus tikrai maziau 100mA. |
Jokiu "tikrai"!
Parodyk man toki kilovatini ne toroidini ne specialios paskirties trafa, kurio tuscios eigos srove maziau nei 100 mA, o as tau i kiekviena toki parodysiu kelis su didesne srove.
Rusiska pramoniniu trafu OCM serija zinai?
Pries keleta dienu matavau 0.25 kVA trafa - srove buvo virs 200 mA, galesiu pamatuoti dar viena toki pati ir dar du kilovatinius is tos pacios serijos, jei jau taip reikia tiksliu GAMYKLINIU trafu duomenu.
Pas mane pati apie 200 trafu, taip kad tuscios eigos sroviu statistika as pakankamai gerai zinau.
Virs 500 W netoroidinio trafo tuscios eigos srove maziau kaip 100 mA - retas atvejis.
Na nebent tas trafas is kazkokio spec-prietaiso.
(bet ne is televizoriaus ar stiprintuvo ir ne standartinis pramoninis)
| Digix rašo: |
| dar nebuvo pakliuves transfomtoirius per kuri pajungta nuosekliai degtu 100w lempa ant tucios eigos. |
Mes cia kalbam ne apie degima, o apie tokios lempos svytejimo pradzia - tai va tokiu trafu pats turiu nemazai.
Nenustebsiu, jei prijungus kilovatini trafa tokia lempa svies jau gana ryskiai.
| Digix rašo: |
| gelezis turi gana kampuota charakteristka kaip visi magnetolaidziai su didele skvarba nes ten labai jau lengva ivaryti nezmonisko striprumo magnetini lauka kai skvarba matuojama desimtimis tukstanciu lyginant su oru. |
Kuo remiasi tavo teiginys, kad "kampuotumas" priklauso nuo magnetines skvarbos?
Mano anksciau pateiktame grafike puikiai matosi, kad jokio ypatingo "kampuotumo" ten nera - priklausomai nuo kriteriju pasirinkimo grieztumo, isisotinimo pradzia gali skirtis apie 1.5 karto.
| Digix rašo: |
| kitas dalykas kad srove matuojant su testeriu rodys vidutine o tie dideles sroves impulsai yra gana trumpi. |
Jie puikiai matosi ziurint su oscilografu, ir ju proporcijos kaip tik tokios, apie kokias as ir sneku - impulso amplitude gali kai kuriais atvejais keliskart virsyti nominalia srove, bet ne:
| Digix rašo: |
| kadangi induktyvumas prisisotinus nukrinta 10000 kartu atitinkamai ir srove padideja tiek pat. ir zinai jei transfortmatosiaus varza 0.5 omai tai prie 300v butu gana didelis sroves impulsas |
nes tokiu atveju tokia srove ir jos itaka bendrai srovei jau butu akivaizdziai jauciami, o to nera.
(pvz, jei ta 10000 kartu didesne srove teketu tik 1/100 periodo, tai jau padidintu bendra tuscios eigos srove apie 100 kartu)
| Digix rašo: |
deja tokiu atveju kai del keliu voltu ivyksta prisisotinimas yra nemazai kiek pasitiko kai transformatoriai be priezasties sudega nakti?
dazniausia visokie kur buzzujai padare be atsargos. nakti itampa daznai pakyka iki 230v beje cia viska lemia tiesiog keletas apviju, nes induktyvunmas jug vijos kvadratu. keleta papildomai davyniojai ir tvarka. |
Kad nuo keliu voltu pokycio atzvilgiu 220 V tinklo itampos trafas staiga ne prisisotins galiu irodyti gyvo eksperimento metu su BET KURIUO is savo tinklo trafu.
Atvejai, kai ne "kinietiskai" suprojektuotas trafas (o pvz. sovietiskai - pavyzdys su 0.25 kVA trafu paminetas auksciau) staiga be perkrovos vos ne paliktas tuscioj eigoj perkaista ir uzsidega yra LABAI reti.
(pats nesu isvis su tokiais gyvai susidures - be trumpu jungimu ir perkrovu dar mano apylinkese niekas nedege)
Pats esu pervyniodamas trafus nuvyniojes nuo kai kuriu ne po kelias vijas, o po 10-20% pirmines apvijos, ir jei tai daroma kontroliuojant (didejancia) tuscios eigos srove, tai nieko del to ir neatsitinka.
| Digix rašo: |
| gaila neturiu reguliuojamo transformatoriaus po ranka, butu ydomu pasitikslinti savo teorija praktiskai, pamaduojant kokiu staigumu kyla srove. |
Uztai as turiu, ir ne viena.
Gaila, kad esi kazkur toli - pasikviesciau tave i savo kontora ir gyvai parodyciau visas priklausomybes, kartu su sroviu dydziais ismatuotais testeriu ir ju formom oscilografo ekrane.
Bet galiu ir cia duoti patarima - susirask trafa kur yra "sudvejinta" pirmine, naudojama jungiant ja i 127 V tinkla (tarp senu rusisku tokie paprastai zymimi "127/220"), sujunk apvijas nuosekliai ir pamatuok tuscios eigos srove jungdamas i tinkla normalia 220 V apvija ir visa 254 V apvija - pagal tavo "kampuota" imagnetinimo teorija, srove turi skirtis jei ne simtus, tai desimtis kartu, o realiai bus matyt ne daugiau nei 2-3 blogiausiais atvejais.
(o juk itampos skirtumas ne keli voltai ar kelios vijos, o 15%)
Pats esu labai daug trafu taip istyrinejes, noredamas surasti tokius tos dideles nuosekliai sujungtos pirmines kontaktus, kad jie veiktu optimaliai.
Ant daugelio ju taip ir liko uzrasytos lenteles su kontaktu numeriais ir juos atitinkanciomis tuscios eigos srovemis esant itampai kazkur nuo 200 iki 250 voltu.
| Digix rašo: |
w1=(40~60)/S
ar nemanai kad per daug platu jei viska lemia vos ne kelios apvijos?
zinai yra skirtumas 400 ar 600 viju |
Na taigi as ir neteigiau, kad viska lemia kelios vijos - cia tik tavo issigalvojimai!
As kaip tik rasiau ir parodziau grafini pavyzdi (tarp kitko, argi nepastebejai, kad ten BUTENT elektrotechninio plieno charakteristikos?), kad priklausomai nuo trafo savybiu pasirinkimo diapazonas kaip tik ir sudaro apie 1.5 karto, ka si formule kaip tik ir atitinka!
Kas cia dar neaisku?
40 atitinka didziausia imagnetinimo srove, 60 - maziausia.
| Digix rašo: |
beje kaip tu ivertini magnetolaidi? kaip ivertini jo forma, jug tai gali buti toiodas U arba E magnetolaidis.
gerai jei ju proporcijos paklius vienodos. |
Ka tik aptarineta viju skaiciaus formule nuo jokiu kitu formu nepriklauso, isskyrus serdies skerspjuvi, todel kad ji orientuojasi i indukcija serdyje, kuri taip pat nuo kitu formu nepriklauso.
Tuscios eigos srove dar priklauso ir nuo serdies ilgio, bet tai nera taip svarbu, nes ten ta priklausomybe tiesine, skirtingai nuo histerezines B/H priklausomybes.
| Digix rašo: |
manau zinai kad nuo serdies transformatorisu galingumas nepriklauso. ji prieklauso nuo apviju varzos.
bet nematau kad kur nors tai butu pas tave ivertinta. |
O apviju varza priklauso nuo to, kiek ju reikes vienam itampos voltui ir kiek ju tilps i trafa, o tai TIESIOGIAI priklauso nuo serdies skerspjuvio ir nuo lango dydzio joje, kuris irgi yra pakankamai proporcingas serdies dydziui bent jau vidutines standartines formos trafuose, i kuriuos sitie skaiciavimai ir orientuojasi, nes butent tokiu yra daugiausia.
| Digix rašo: |
| zinoma kazkas gausis bet tai pimityvus skaiciavimai. |
Gausis pakankamai gerai, ivertinant skaiciavimu paprastuma (visai galima tilpti i +/- 50%).
O kas nebus kvailas, tas ir korekcijos koeficientus teisingai ivesti sugebes.
| Digix rašo: |
| imam tada formule kad apviju skaiciius lygu koks k padauginta is serdies svorio kilogramais. laido storis tisiog kitas k padaugintas is sqr (sroves) ir tiek to skaiciavimo. |
Na beveik taip ir yra, bet vartoti serdies skerspjuvi vietoje svorio visgi tiksliau, o formule laido storiui as jau esu cia anksciau parases, ir ji tai tikrai pakankamai tiksli tam sroves tankiui.
(o kitokiam reikia tiesiog pritaikyti kita koeficienta ir viskas) |
|
_________________
Elektroje stebuklų nebūna - būna blogi kontaktai!
"Aš čia, gyva!"
(durnyno SHIT'o vardas - Lietuva) |
|
|
|
|
|
TT |
| Parašytas: 2008 07 22, 11:46 |
|
|
|
|
Praktiškai RVRSS teisingai nusako transf.vijų skaičių voltui paprastai tinklo šerdies geležei.Aš ir daug Tr susiskaičiavęs ir padaręs pagal tą formulę: w =50/S; ta empirinė formulė tinka 50-60 Hz tinkluiW- vijų sk voltui S- kvadr cm geležiės šerdies skerspiūvio plotas.
Digix "nugrybavo" , kritikuodamas kolegą,ta formulė suprantama netinka feritinėms ferdims ,kur Bm apie 0.3-0,5 Teslos ir vijų sk.voltui priklauso nuo dažnio.Feritinėms šerdims w=10 laipsn 4 /4Bm F S Kc Kf. Bm - teslom(imti apie 0,25- 0,3 ); F dazn- Hz; S - fer skerspjuvio plotas kv cm; Kf formos koef- apie 1;Kc u=pildymo koef -apie 1 ; |
|
|
|
|
|
|
|
Re: TT |
| Parašytas: 2008 07 22, 19:16 |
|
|
|
|
| PetrasL rašo: |
| ... ta formulė suprantama netinka feritinėms ferdims ,kur Bm apie 0.3-0,5 Teslos ir vijų sk.voltui priklauso nuo dažnio. |
Taigi, ta formule todel ir yra tokia paprasta  , kad joje jau iskaiciuoti visada vienoda tinklo itampa 220 V ir visada vienodas tinklo daznis 50 Hz.
| PetrasL rašo: |
| Feritinėms šerdims w=10 laipsn 4 /4Bm F S Kc Kf. Bm - teslom(imti apie 0,25- 0,3 ); F dazn- Hz; S - fer skerspjuvio plotas kv cm; Kf formos koef- apie 1;Kc u=pildymo koef -apie 1 ; |
As velgi naudoju ir cia paprastesne formule, kuri isplaukia is cia ka tik paminetos, ir tuoj paaiskinsiu kaip butent.
10^4 - tai koeficientas cm2 pervedimui i m2 - as dazniausiai skaicuoju pagal SI sistema, taigi mano formulese tokio daugiklio gali ir nebuti.
Daliklis 4 vardiklyje - cia irgi aisku, is kur gaunasi tas skaicius, bet mano poziuris i ji nevienareiksmiskas, todel gerai butu tai isaiskinti issamiau. 
Isdalinkime si dalikli i 2*2, tada bus aiskiau. 
Taigi, pirmasis 2 atspindi daznio F sarysi su PUSE jo periodo - cia aptariamoje formuleje naudojamas daznis vardiklyje (o tai atitinka perioda skaitiklyje), todel tam, kad skaiciuotume pagal PUSE to daznio periodo (o butent tiek laiko veikia vieno poliskumo kintama itampa), reikia dar papildomai dalinti is 2 - iki cia viskas aisku.
Savo skaiciavimuose as vietoj daznio vardiklyje naudoju impulso trukme skaitiklyje (o ji ne visose schemose lygi pusei periodo , taigi toks skaiciavimas tikslesnis ), taigi, ir sio pirmo papildomo dvejeto mano formulese nera.
Toliau jau ne taip vienareiksmiska, del to antro dvejeto.
Jis atspindi simetriska serdies persimagnetinima DVITAKTEJE (ir tik tokioje!) schemoje, kur pirma persimagnetinimo ciklo puse serdis issimagnetina, o antra puse isimagnetina jau kita kryptimi, taciau reikia nepamirsti, kad aukstadazniai keitikliai su feritiniais trafais toli grazu ne visi tokie.
Be to, net ir dvitakteje schemoje jos paleidimo metu ta serdies persimagnetinimo simetrija dar buna nenusistovejusi, todel nesunkiai imanoma situacija, kai Bmax bus virsyta  ir schemoje atsiras dideles perkrovos  , galincios kazka joje sudeginti  - stai kodel savo skaiciavimuose as ir sio dalinimo is 2 nenaudoju , nes tai garantuoja tokiu perkrovu nebuvima  , nors tada reikia tureti galvoje, kad taip apskaiciavus trafa indukcija jo serdyje nusistovejusiame rezime bus lygi tik PUSEI Bmax, kas tarp kitko tam trafui ir visai schemai su juo daugeliu poziuriu TIK I NAUDA. 
Toliau - as isvis nenaudoju savo skaiciavimuose tu dvieju koeficientu, kurie daugumoje atveju vis tiek yra beveik lygus 1.
Na ir paskutinis dalykas - mano formuleje iskart iskaiciuota apvijos itampa , todel vijas as jau gaunu ne 1 V, o visai apvijai iskart (mazai viju turinciuose feritiniuose trafuose tai zymiai patogiau )
Taigi, pakartosiu savo formule dar karta:
w=Ut/BS, kur
w - ieskomas apvijos viju skaicius,
U - apvijos itampa
t - tos itampos impulso trukme
B - pasirinkta indukcija serdyje (feritu atveju ji gali buti ir gerokai mazesne uz Bmax, nes ten didejantys tokiu atveju mase ir gabaritai daznai ZYMIAI maziau svarbus, nei mazejantys nuostoliai serdyje)
S - serdies skerspjuvis (nepamirskime, kad cia jis isreikstas m2 , kas gal ir nelabai patogu , skaiciuojant serdies skerspjuvi, bet uztai zymiai patogiau, atsimenant FORMULE! )
Stai taip gaunasi, kad formules tarsi ir skirtingos, o ju esme ta pati. |
|
_________________
Elektroje stebuklų nebūna - būna blogi kontaktai!
"Aš čia, gyva!"
(durnyno SHIT'o vardas - Lietuva) |
|
|
|
|
|
transformatorių viniojimas/skaičiavimai |
| Parašytas: 2008 07 22, 19:36 |
|
|
|
|
del apviju tai viskas gerai, bet kaip tu susieji transformatoriaus skerspjuvi su galingumu?
| Citata: |
Kuo remiasi tavo teiginys, kad "kampuotumas" priklauso nuo magnetines skvarbos?
Mano anksciau pateiktame grafike puikiai matosi, kad jokio ypatingo "kampuotumo" ten nera - priklausomai nuo kriteriju pasirinkimo grieztumo, isisotinimo pradzia gali skirtis apie 1.5 karto.
|
tavo grafikas pakankamai kampuotas kiek man atrodo
o del kampuotumo irodymo stai:
sakykime turime magnetolaidu su skvarba 2 ir skvarba 10.
abiem bagnetolaidziam prisisotinus BH bus tiese ir sakykiem ji eis 45laipsniu kampu.
o iki prisisotinimo tas kampas attitinkamai bus 2 arba 10 kartu didesnis(nu cia mazdaug).
taipkad kai pamatuosime kampus tarp pilnai prisotinto ir neprisotinto magnetolidzio BH charakteristiku, gausime kad skirtumas tuo didesnis kuo didesne skvarba.
arba kitaip sakant jei magnetolaidis su skvarba 10 tai prisisotinus sroves kilimo staigumas padides tik 10 kartu o jei 10000 tai 10000 kartu
mano nuomone suidare del to kad buna transformatoriai su keletu atsaku sakykime TV transformatorius jame yra 4 apvijos nuosekliai. nuemus 1/4 lempa gana syskiai uzsidega, uzdejus atgal uzgesta absoliuciai.
panasiai su auskto daznio feritiniais, tu pajungi ta transformatoriu ir letai mazini daznuma, osilografas rodo sroves forma, kuri prie didelio daznio pansi i pjukla, paskui biski uzlinksta , ir tada jau baisiu staigumu kyla ausktyn tiek kad menkas daznio pakeitimas tiesiog uztrumpina maitima srove del 1% daznio pasikeitimo pakyla koki 10-100 kartu ziurint kiek uztenka maitinimo.
(beje cia visur kalbu ne apie vidutine srove o apie ta kuria rodo osilografas, maksimalia impulsine. )
tokiu budu as matuoju serdies isisotinima. paskui pagal matavimus paskaiciuoju kiek reikia apviju ir kiek uzdeti atsargos. |
|
|
|
|
|
|
|
transformatorių viniojimas/skaičiavimai |
| Parašytas: 2008 07 22, 20:52 |
|
|
|
|
transformatoriaus serdies matmenys: 36x30mm
buvau suviniaves ~720 viju tai lempute gana ryskiai sviete, poto daviniavau dar 200 viju (is viso ~920viju) tai lemputes siuliukas buvo raudonas, tai susinervines dar daviniojau 100 viju (is viso ~1020 viju) tai lempute nebesviete ir siuliukas nebeparaudo, sroves nepamatavau...uzviniavus siektiek antrines pasiskaiciavau kad antrinei gaunasi: 5vijos 1 voltui...
taigi pasakykite kol dar antrine neuzviniota (nes vielos dar neturiu reikiamo storio) ar su ta pirmine dabar viskas bus tvarkoj ar dar kanors reikia koreguoti?
p.s ant transformatoriaus uzrasyta: ТБС 2-0,1-У3; P-0.1kV ~50Hz; 1984г |
|
|
|
|
|
|
transformatorių viniojimas/skaičiavimai |
| Parašytas: 2008 07 22, 20:56 |
|
|
|
|
jei neberaudonuoja isvis tai manykim kad gerai, bus net siokia tokia atsarga jei kartais itampa padidetu.
gl dar ir galetum nuynioti kokius 50 viju bet neverta |
|
|
|
|
|
|
|
tt |
| Parašytas: 2008 07 23, 08:44 |
|
|
|
|
Gerai ,susiprato energetikas ir davė Tr šerdies matmenis.Taigi duotas šerdiies skerspjūvis3.6x3,0=10,8 cm 2.Ivertinus Kc(šerdies užpildymo koef0.9) gausim S- šerdies10cm kv.pasinaudojus empirine formule w=50/s; w=50/10=5vij/voltui
Visuomet sviestas košės negadina ir vijų sk padidinimas kokia 5-10procentų nepakenkia ir sumažina Tr ramybės srovę.nes suduriant šerdį svarbu (jei nušlifuotas vienas gabalas)ji gerai suspausti ir sutepti fero pasta.Blogai suspausta šerdis ir birbia ir labai išauga ramybės srovė.Nereik užmiršti indukt.varža XL=WL. .induktyvumas L tiesiog proporc vij sk .kvadratui ir magn skverbties dydžiui .Minimas Tr varines vielos varžos dydis pirminėj apvijoj mažiau itakoja nuostolius nei didelė ramybės srovė.
Prieš ginčyjant,reik turėti patirtį ,ar pirmiau pasiskaičiuoti. |
|
|
|
|
|
|
|
transformatorių viniojimas/skaičiavimai |
| Parašytas: 2008 07 23, 11:08 |
|
|
|
|
| Digix rašo: |
| del apviju tai viskas gerai, bet kaip tu susieji transformatoriaus skerspjuvi su galingumu? |
Tai imanoma todel, kad daugumoje trafu visi kiti serdies dydziai yra proporcingi centrines dalies plociui, o serdies storis dazniausiai telpa i intervala nu 1 iki 2 plocio atzvilgiu, vidutiniskai sakykim 1.5 +/-50%.
Kadangi trafo galia proporcinga bendriems serdies gabaritams, tai ji bendru atveju proporcinga ir jos skerspjuvui.
Labiau egzotisku formu serdims paklaida gali buti didesne, bet daugumai serdziu ji gaunasi visai pakenciama.
| Digix rašo: |
| tavo grafikas pakankamai kampuotas kiek man atrodo |
Na cia jau aisku subjektyvi savoka tas "kampuotumas".
Kaip as jau rasiau, nuo to kamuotumo (t.y. netiesiskumo) pozymiu atsiradimo pradzios (apie 0.9-1 T lygyje) iki to, kol ji dar galima butu laikyti pakenciamu (apie 1.4-1.5 T) yra skirtumas apie 1.5 karto.
Taigi vidutiniu atveju prie 1.2T pakeitus viju skaiciu 10-15% nors t.e. srove padides ir kazkiek daugiau (pagal grafika apie 1.5-1.8 karto prie 1.4-1.5 T), bet jokio tikro serdies isisotinimo su u kritimu 10000 ar net 100 kartu (ir tiek pat kartu didejant imagnetinimo srovei) dar tikrai nebus.
Tai cia pakeitus pirmines viju skaiciu 10-15%, o ne keliais % ir tuo labiau ne keliom vijom.
| Digix rašo: |
o del kampuotumo irodymo stai:
sakykime turime magnetolaidu su skvarba 2 ir skvarba 10.
abiem bagnetolaidziam prisisotinus BH bus tiese ir sakykiem ji eis 45laipsniu kampu. |
Mano supratimu, prisisotinus magnetolaidziui ta tiese eis jau ne 45 laipsniu kampu, o (beveik) horizontaliai.
(H dideja, B jau ne)
| Digix rašo: |
o iki prisisotinimo tas kampas attitinkamai bus 2 arba 10 kartu didesnis (nu cia mazdaug).
taipkad kai pamatuosime kampus tarp pilnai prisotinto ir neprisotinto magnetolidzio BH charakteristiku, gausime kad skirtumas tuo didesnis kuo didesne skvarba |
Iki to prisotinimo kampas is tikruju skirsis priklausomau nuo u, bet cia reikia suprasti, kas yra priezastis ir kas pasekme - trafui dirbant nuo kintamos itampos, priezastis yra B, o H yra pasekme.
(skirtingai nuo to, kai tiesiog leidziame per apvija pastovia srove)
Todel realiu trafo darbo atveju nors t.e. srove ir priklauso nuo u, bet serdies isisotinimas (esant kitoms lygioms salygoms) jau ne, taigi, ir tas pradinio pasvirimo kampo skirtumas tiesiogiai neitakoja to kampo pasvirimo (o kartu ir t.e. sroves didejimo) PROPORCIJU.
| Digix rašo: |
| arba kitaip sakant jei magnetolaidis su skvarba 10 tai prisisotinus sroves kilimo staigumas padides tik 10 kartu o jei 10000 tai 10000 kartu |
Jei matuosime skirtuma tarp tos kreives pradines ir jau visai horizontalios daliu, tai teoriskai tas skitumas turetu toks ir buti, bet siuo atveju mus domina ta dalis, kur netiesiskumas jau pradeda pamazu pasireiksti ir kuri yra tik arti Bmax, bet jos dar nevirsyja, t.y. nuo 0.9-1 T iki 1.4-1.5 T pagal grafika - tai stai ten t.e. sroves padidejimas yra proporcingas tik santykiniam kreives uzlinkimui, ir jei tas kampas abiem atvejais vienodas (t.y. serdims su pvz. u=100 ir u=10000), tai ir t.e. srove dides VIENODOM PROPORCIJOM.
| Digix rašo: |
| mano nuomone suidare del to kad buna transformatoriai su keletu atsaku sakykime TV transformatorius jame yra 4 apvijos nuosekliai. nuemus 1/4 lempa gana syskiai uzsidega, uzdejus atgal uzgesta absoliuciai. |
Jei tikrai nuimi 1/4apvijos, o tai jau yra 25 % (velgi tai juk ne keli % ir tuo labiau ne kelios vijos!), tai srove tikrai gali nemazai padideti (as siaip jau rasiau apie skirtuma 10-15 %), bet ir siuo atveju as dar nesu tikras, kad padetis jau butinai bus tragiska.
Nelabai supratau, koki butent TV trafa turejai galvoje, bet jei tai kazkas panasaus bent jau i TC-180, tai jo max pirmines srove beveik amperas, ir jei po tokio 25 % pirmines nuvyniojimo trafo t.e. srove tapo lygi kokiam trecdaliui nuo tos max pirmines sroves, t.y. apie 0.3 A (100 W lempa jau prades gana ryskiai sviesti net ir surydama dali trafo pirmines itampos), tai nuo jos dar niekas ten iskart nesudegs, nors matyt padirbus ilgiau serdis jau bus gal ir nemazai silta.
Bet uztai trafo apviju vidines varzos sumazejo 25%, arba tu paciu apviju itampos tiek pat padidejo, t.y. ir trafo galia irgi tapo 25 % didesne.
O ypac jei ta didesne galia (ir buten tokia, ir ne maziau) reikalinga tik trumpais intervalais, per kuriuos trafas ir jo serdis dar nespes gerai ikaisti (o tokiam nemazam trafui tam reikia iki pusvalandzio), tai toks trafas gali kai kuriais atvejais pasirodyti visai tinkamas.
(ir tokie yra netgi gaminami - pvz. momentiniams lituokliams, taip pat mikrobangiu trafu rezimas panasus)
| Digix rašo: |
| panasiai su auskto daznio feritiniais, tu pajungi ta transformatoriu ir letai mazini daznuma, osilografas rodo sroves forma, kuri prie didelio daznio pansi i pjukla, paskui biski uzlinksta , ir tada jau baisiu staigumu kyla ausktyn tiek kad menkas daznio pakeitimas tiesiog uztrumpina maitima srove del 1% daznio pasikeitimo pakyla koki 10-100 kartu ziurint kiek uztenka maitinimo. |
Na jei jau tikrai nuo 1% daznio pasikeitimo srove pakyla 10-100 kartu, reiskia jau ir taip esi seniai nuejes su eksperimento salygomis i ta zona, kur srove jau pries tai gerokai "uzsilenkia".
As gi turejau galvoje butent ta rezerva tarp to uzsilenkimo pradzios, kai jis tik-tik prasideda, ir tos vietos, kur jis jau tampa nepakenciamas - tai va, tas rezervas ir buna apie 10-20 %, priklausomai nuo serdies parametru, o jei serdis turi dar ir nemagnetini tarpa, tai tas rezervas gali buti ir zymiai didesnis.
| Digix rašo: |
(beje cia visur kalbu ne apie vidutine srove o apie ta kuria rodo osilografas,
| Citata: |
| maksimalia impulsine |
. )
tokiu budu as matuoju serdies isisotinima. paskui pagal matavimus paskaiciuoju kiek reikia apviju ir kiek uzdeti atsargos. |
Jei trafas dirba su staciakampem itampom (kas dazniausiai yra tiesa feritu atveju), tai BUTINA sekti butent impulsines sroves, taciau sinusunes formos zemo daznio tinklo itampai tas reikalavimas jau nera toks grieztas, nes kiekvieno pusperiodzio pabaigoje itampa tolygiai sumazeja iki 0, taigi ir impulsiniu sroviu augimas tada nera toks staigus ir toks pavojingas.
(stabilizuojanti apvijos aktyvines varzos itaka padideja) |
|
_________________
Elektroje stebuklų nebūna - būna blogi kontaktai!
"Aš čia, gyva!"
(durnyno SHIT'o vardas - Lietuva) |
|
|
|
|
|
 |
Google paieška forume |
|
|
|
Naujos temos forume |
|
|
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps,
FS25 Trucks |
|
ETS2 Mods
ETS2 Trucks,
ETS2 Bus,
Euro Truck Simulator 2 Mods
|
|
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods,
FS22 Maps,
FS25 Mods |
|
VAT calculator
VAT number check,
What is VAT,
How much is VAT |
|
FS25 Mods
FS25 Harvesters,
FS25 Tractors Mods,
FS25 Maps Mods |
|
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija |
|
FS25 Mods
FS25 Maps,
FS25 Cheats,
FS25 Install Mods |
|
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps |
|
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods,
ATS Trucks,
ATS Maps |
|
Football Training Kit
Football Training Equipment,
Football Skills,
Football Training |
|
|
 |
