 |
|
|
Elektronika.lt portalo forumas
Jūs esate neprisijungęs lankytojas. Norint dalyvauti diskusijose, būtina užsiregistruoti ir prisijungti prie forumo.
Prisijungę galėsite kurti naujas temas, atsakyti į kitų užduotus klausimus, balsuoti forumo apklausose.
Administracija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus bei dalyvius,
kurie nesilaiko forumo taisyklių.
Pastebėjus nusižengimus, prašome pranešti.
Dabar yra 2024 04 25, 18:47. Visos datos yra GMT + 2 valandos.
|
|
|
 |
Forumas » Žinantiems ir klausiantiems. Ar žinai, kad... » Šviesos greitis
|
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
|
|
|
 |
Šviesos greitis |
 Parašytas: 2010 11 27, 04:30 |
  |
|
|
|
cia tiesiog kazkas i wikipedija nesamoniu prirase, nesuprasdamas pei ka raso.
bet tu ko gero ir ten negerai perskaitei.
tavo vikipedijoje parasyta aiskiai kad elektronas+ positronas pavirsta dviem fotonais, kurie nulekia preisingomis kryptinis.
o vis tis skilimai tai cia paistalai apie virtualias daleles is fantazijos pasualio. |
|
|
|
|
|
|
|
Šviesos greitis |
| Parašytas: 2010 11 27, 04:43 |
|
|
|
|
| Nordzikas rašo: |
http://en.wikipedia.org/wiki/Warp_drive_%28Star_Trek%29 Esmė yra tokia 
Miguelis Alcubierre remdamasis Einsteino lygtimis paskaičiavo, jog toks variantas įmanomas, rodos 1994m. šią įdėją pasiūlė ... anyway dėl informacijos šaltinio nesu tikras, nes aš kitą naudojau, čia iš esmės taspats parašyta, tik dar labiau išplėsta, kaip ir būdinga wikipedijai |
nereiketu startrek desniu taikyti realiai fizikai.
tai kad kazkoks matematikas gudriai susuko kazka nerodo kad tai galima padaryti praktiskai.
zinai matematikoje nesunku irodyti kad dramblio mase lygi muses masei. pasiremiamt elementaria aritmetika.
sviso greicio virsyjimas (atvejis kai tu perkeli mase is vieno tasko i kitas didesniu nie c greciu) butu vienas is pagrindiniu desniu pazeidimu kuris toliau leistu sugriauti betkuri kita fizikos desni.
sakykim jei tu nesvarbu kokiu budu vieno kilogramo plyta "teleportuosi" is ten kur ji buvo i kita vieta. tai susikurs begalines energijos gravitacine banga.
jei tu tai padarysi su daiktu turinciu kruvi tai priedo dar gausi ir begalines energijos elektromagnetiniu fotonu.
sunku butu ivertinti kas nutiktu tokiu atveju bet toje vietoje turetu turbut susdaryti begalines mases juodji skyle pagaminta gryna is gravitaciniu bangu. taigi bus stipriai pazeistas energijos tvermes desnis, jei vienas plytos perkelimas sukuria energijos tiek kiek yra visoje visatoje  |
|
|
|
|
|
|
|
Šviesos greitis |
| Parašytas: 2010 11 28, 12:31 |
|
|
|
|
Kvantine fizika , - sviesos greitis Ensteino bazonu kondensate - lygus nuliui .
Klausimelis - kodel sviesa judedama tokioi terpei nesustoja ?Ir neisnyksta?. |
|
_________________
Orgumentai svarus tik tuomet kai aponentas nebegali ju isvartyt fiziskai . ( abiem prasmem . ) |
|
|
|
|
Šviesos greitis |
| Parašytas: 2010 11 28, 15:20 |
|
|
|
|
| Hi rašo: |
Kvantine fizika , - sviesos greitis Ensteino bazonu kondensate - lygus nuliui .
Klausimelis - kodel sviesa judedama tokioi terpei nesustoja ?Ir neisnyksta?. |
kur ta istraukei?
nelabai realu kad sviesos gretis kazkokioje terpeje galetu buti lygus nului , jis gali buti tik stipriai sumazintas. |
|
|
|
|
|
|
|
Šviesos greitis |
| Parašytas: 2010 11 28, 16:51 |
|
|
|
|
| Digix rašo: |
| Hi rašo: |
Kvantine fizika , - sviesos greitis Ensteino bazonu kondensate - lygus nuliui .
Klausimelis - kodel sviesa judedama tokioi terpei nesustoja ?Ir neisnyksta?. |
kur ta istraukei?
nelabai realu kad sviesos gretis kazkokioje terpeje galetu buti lygus nului , jis gali buti tik stipriai sumazintas. |
Sutinku kad sumazintas - Tarkim iki 0, 000N mm/s , Kas labai jau panasu i stovejima . Nes Absoliutaus 0 K irgi kazin ar imanoma pasiekt, O 0,00001k jau pasieke . Ir is esmes kuo zemesne temperatura kondensate - tuo leciau jame juda sviesa , Isvada ; Absoliucem 0,0 k sviesos greitis lygus 0,000n aba absoliuciam nuliui ( stovejimui ) , Tai paaiskintu kodel is Juodosios skyles sviesa nesklinda o teigemu jonu daleles isstumemos . Ir aplink stebimas svytejimas - Nes is esmes Juodosios skyles branduolys garuoja mazindamas savo temperatura iki absoliutaus 0,0k .
Kitaip realiai tokio reiskinio tiesiog nera kaip paaiskint - kad atiktu realiai stebimus reiskinius . |
|
_________________
Orgumentai svarus tik tuomet kai aponentas nebegali ju isvartyt fiziskai . ( abiem prasmem . ) |
|
|
|
|
|
Šviesos greitis |
| Parašytas: 2010 11 28, 17:00 |
|
|
|
|
sviesos greti padaryti lygu nului galimabet tai rerisk kad sviesa bu laikinai sugerta, tacisu jinai vistiek tures buti kazkada atpalaiduota jug negali i koki kristala pripumpuoti begalini kieki sviesos
siap cia nieko stebuk;lngo del suletinimo nera, svieso gretsi proposcingas medziagos per kuria jimai sklinda gielektrinei skvarbai
tai jei tu pagaminsi skaidru dielktrika su 10000 skvarba sviesa suletes 10000 kartu ir be jokio saldymo
beje sviso grestis lygus aplinkis magnetines ir ir dielektrines skvarbos sandaugai. |
|
|
|
|
|
|
|
Šviesos greitis |
| Parašytas: 2010 11 28, 17:10 |
|
|
|
|
| Digix rašo: |
sviesos greti padaryti lygu nului galimabet tai rerisk kad sviesa bu laikinai sugerta, tacisu jinai vistiek tures buti kazkada atpalaiduota jug negali i koki kristala pripumpuoti begalini kieki sviesos
siap cia nieko stebuk;lngo del suletinimo nera, svieso gretsi proposcingas medziagos per kuria jimai sklinda gielektrinei skvarbai
tai jei tu pagaminsi skaidru dielktrika su 10000 skvarba sviesa suletes 10000 kartu ir be jokio saldymo
beje sviso grestis lygus aplinkis magnetines ir ir dielektrines skvarbos sandaugai. |
Tada paaiskink kur dingsta visas sviesos srautas is juodosios materijas debesies ir ar juodosios skyles branduolio?. Nes jai sviesa per miliardus metu nusklinda vos 0,000N mm , tai kada visas tas kondensato debesis prasvis jai juo uzpildyta visa erdve ? |
|
_________________
Orgumentai svarus tik tuomet kai aponentas nebegali ju isvartyt fiziskai . ( abiem prasmem . ) |
|
|
|
|
|
Šviesos greitis |
| Parašytas: 2010 11 28, 19:10 |
|
|
|
|
matai, reliatyvumo teorija pasikinti juoduju skyliu yra nepajegi zemiau ju zorizonto linijos.
ten skaiciavimo metu gaunani menami skaiciai.
bet jokiu kondenastu ten nera ir buti negali. ten tikrai nera nieko panasuas i 0K
o va kur sviesa dingsta tai idomus klausimas.
gravitacijos sukeliamas doplerio efektas yra proporcinas fotono dazniui, tai kad ir kokia galinga butu ta juodoji skyle sviesos daznis tuetu mazeti bet niekada neturi pasiekti nulio.
kitu atveju gaunasi nesamone su tvermes desniu, sviesa kazkur stebuklingai prapuola |
|
|
|
|
|
|
|
Šviesos greitis |
| Parašytas: 2011 10 05, 23:40 |
|
|
|
|
Turiu pora klausimėlių susijusių su šviesa:
1) Kodėl fotonas atsitrenkęs į tarkim planetą ir nuo jos atšokęs (atsispindėjęs
) nepraranda energijos t.y. lekia šviesos greičiu, atsitrenkia į planetą ir toliau lyg niekur nieko nuskrieja šviesos greičiu?
2) Kodėl fotonas patekęs į kitą terpę sulėtėja? Klausiu, nes nesugebu išmąstyti, kodėl fotonas išsridęs iš tos terpės tarkim oro, vėl atgauna visą greitį tai yra .... skrenda vakuume (greitis lygus šv. greičiui) patenka tarkim atmosferon (greitis jau mažesnis už šviesos greitį) ir po to vėl išskrenda į vakuumą ir skrenda šviesos greičiu.
Kaip čia šitą suprasti? |
|
|
|
|
|
|
|
Šviesos greitis |
| Parašytas: 2011 10 06, 00:04 |
|
|
|
|
| Nordzikas rašo: |
Turiu pora klausimėlių susijusių su šviesa:
1) Kodėl fotonas atsitrenkęs į tarkim planetą ir nuo jos atšokęs (atsispindėjęs
) nepraranda energijos t.y. lekia šviesos greičiu, atsitrenkia į planetą ir toliau lyg niekur nieko nuskrieja šviesos greičiu? |
fotonas lygiai kaip ir atsokes kamuoliukas gauna arba praranda energija priklausomai nuo planetos judejimo krypties.
tik fotono energija priklauso ne nuo grecio o nuo jo danio
viskas tas pats tas pats ir su garso bangomis
| Citata: |
2) Kodėl fotonas patekęs į kitą terpę sulėtėja? Klausiu, nes nesugebu išmąstyti, kodėl fotonas išsridęs iš tos terpės tarkim oro, vėl atgauna visą greitį tai yra .... skrenda vakuume (greitis lygus šv. greičiui) patenka tarkim atmosferon (greitis jau mažesnis už šviesos greitį) ir po to vėl išskrenda į vakuumą ir skrenda šviesos greičiu.
Kaip čia šitą suprasti? |
vel nagrinekim lygindami fotona su garso banga viskas absoliuciai analogiskai
pvz garsas kirtingu greiciu eina per ora metala ar vandeni, ir beje pereinant is vieno grecio terpes i kita dalis fotonu atspindima |
|
|
|
|
|
|
|
Šviesos greitis |
| Parašytas: 2011 10 06, 00:25 |
|
|
|
|
| Digix rašo: |
| Nordzikas rašo: |
Turiu pora klausimėlių susijusių su šviesa:
1) Kodėl fotonas atsitrenkęs į tarkim planetą ir nuo jos atšokęs (atsispindėjęs
) nepraranda energijos t.y. lekia šviesos greičiu, atsitrenkia į planetą ir toliau lyg niekur nieko nuskrieja šviesos greičiu? |
fotonas lygiai kaip ir atsokes kamuoliukas gauna arba praranda energija priklausomai nuo planetos judejimo krypties.
tik fotono energija priklauso ne nuo grecio o nuo jo danio
viskas tas pats tas pats ir su garso bangomis
| Citata: |
2) Kodėl fotonas patekęs į kitą terpę sulėtėja? Klausiu, nes nesugebu išmąstyti, kodėl fotonas išsridęs iš tos terpės tarkim oro, vėl atgauna visą greitį tai yra .... skrenda vakuume (greitis lygus šv. greičiui) patenka tarkim atmosferon (greitis jau mažesnis už šviesos greitį) ir po to vėl išskrenda į vakuumą ir skrenda šviesos greičiu.
Kaip čia šitą suprasti? |
vel nagrinekim lygindami fotona su garso banga viskas absoliuciai analogiskai
pvz garsas kirtingu greiciu eina per ora metala ar vandeni, ir beje pereinant is vieno grecio terpes i kita dalis fotonu atspindima |
Bet garso banga energiją vistiek po kažkurio laiko praranda, tarkim už 20km nelabai girdėsim, ką Petras šneka su Jonu. (čia banga išsisklaido?ar praranda energiją kitu būdu?)
O dėl fotono energijos čia sunku net įsivaizduot ... kaip ji gal priklausyti nuo dažnio, kai jo energijos mataimo vienetas yra J?
Matyt kažko čia nesuprantu.
Ir dar kame reikalas ... fotonas atsitrekia į kokį metalinį objektą ir išmuša iš vieno jo atomo elektroną, o pats prarandą energiją ... kodėl tas pats neatsitinka, kai fotonas į žemę atsitrenkia? |
|
|
|
|
|
|
|
Šviesos greitis |
| Parašytas: 2011 10 06, 00:45 |
|
|
|
|
| Citata: |
Bet garso banga energiją vistiek po kažkurio laiko praranda, tarkim už 20km nelabai girdėsim, ką Petras šneka su Jonu. (čia banga išsisklaido?ar praranda energiją kitu būdu?)
|
tai priklauso nuo to per kokia aplinka sklinda banga, pvz jei aplinka vanduo arba koks nors metalas, garas irgi gali nukeliausti daug kilometru nenusilpdamas. o sviesa per purvina stikla toli nenukeliaus.
isiklaidymas tai kitas dalykas, tiek garzsa risk ciesa galima pasisiuti sufokusuotu stinduliu tada isisklsidymas bus mazas.
| Citata: |
| O dėl fotono energijos čia sunku net įsivaizduot ... kaip ji gal priklausyti nuo dažnio, kai jo energijos mataimo vienetas yra J? |
na fotono energija nesvarbu, bet jei mes asiusime lazerio impulsas kuris turi 1J energijos i veidrodi kuris judas 0.5 C greciu tai resultate gausime kazkur 2 J atsipindetos sviesos analgiskai kaip ir jei kamuoliuka mesime 100km/h grecisu i 50km.h greicu judancia siena atmustas kamuolukas tures 2x daugiau energijos
(skaiciai isgalvoti)
| Citata: |
| Ir dar kame reikalas ... fotonas atsitrekia į kokį metalinį objektą ir išmuša iš vieno jo atomo elektroną, o pats prarandą energiją ... kodėl tas pats neatsitinka, kai fotonas į žemę atsitrenkia? |
o kodel manai tad taip neatsitinka? zinoma fotono energijos turi uztekti tam kad ismutu elektrona jug jei metalinius kamuoliukus metysi i murine siena jie ti nuo tam tikro grecio prades ismusineti cemento gabalus o jei energijos bus mazai tai sienai nebus jokio poveikio.
jeje jei is zemes ismusi elektrona jis tuj nuskris atgal tai nesuprantu tavo klausimo prasmes |
|
|
|
|
|
|
|
Šviesos greitis |
| Parašytas: 2011 10 06, 01:44 |
|
|
|
|
Na ten klausimas toks labai netiesioginis
Jei tiksliau tai jis turėtų skambėti taip:
1) Ar fotonas praranda visą energiją išmušdamas elektroną iš orbitos, ar tik dalį, o po to lekia daug mažesniu nei šviesos greičiu?
2)Jeigu fotonui neužtenka energijos išmušti elektrono iš orbitos, tai ar neturėtų būti taip, kad jis perduoda energiją (visą) elektronui?
3)Pavyzdyje su lazeriu atspindėta šviesa dvigubai stipresnė (suprantu, kad skaičiai išgalvoti)
a)Ar tai įmanoma?
b)Jei įmanoma, tai kodėl ir nuo ko priklauso atspindėtos šviesos energija?
:/
Aišku žinau tuos visus šviesos daugiklius (pietaisas) ir pnš. bet nesuvokiu, kodėl taip yra, kad iš vieno spindulio ten padaro kokius 30 .... tai čia taip išeina, kad turi lazeriuką, 30000m ilgumo veidrodžius ir galutiniam variante gauni tokį dalyką, kad su vienu lazeriuku gali padaryti, kad mėnulis raudonos spalvos būtų (čia kažks keistokai skamba). |
|
|
|
|
|
|
|
Šviesos greitis |
| Parašytas: 2011 10 06, 03:00 |
|
|
|
|
paprastai otons ismusa tik viena elektrona kuriam atiduoda visa savo energija, nelabai tiketina kad vienoje vietoje pasitaikys keli elektronai.
nors imanoma kad daugisu nei vienas fotonas ismus viena elektrona bet ju intensyvumas turi buti labai didelis,
fotonas negali judeti mazseniu nei svieso greiciu, taip pat kaip it garsas negali judeti mazesniu nei garso greiciu ir taip pat kaip vandens bangos negali judeti nei grecisu nei leciau nei jo juda.
fotonas ne plyta o banga.
2 jei fotono energijos neuztenka tai elektronas gauna tiek kiek yra bet tiesiog lieka ten kur buvo.
3a taip ir yra ne tik imanoma, tai vadinama doplerio efektu.
3b fotono energija proporcinga dazniui. cia kvantines torijos pagrindas.
glima tai ir is reliatyvumo teorijos puses nagrineti bet kvaktine teroija labiau universali.
is principo gaima visa pasuli perkaisciupti i bangas o tada pritaikyti doplerio efekta ir matysi ebnergijos pokycius kai daiktai vienas nuo kito atsimusa.
| Citata: |
| Aišku žinau tuos visus šviesos daugiklius (pietaisas) ir pnš. bet nesuvokiu, kodėl taip yra, kad iš vieno spindulio ten padaro kokius 30 .... tai čia taip išeina, kad turi lazeriuką, 30000m ilgumo veidrodžius ir galutiniam variante gauni tokį dalyką, kad su vienu lazeriuku gali padaryti, kad mėnulis raudonos spalvos būtų (čia kažks keistokai skamba). |
neaisku pie ka cia kalbi, menulio spalvos lazeriu nepakeisi. |
|
|
|
|
|
|
|
Šviesos greitis |
| Parašytas: 2011 10 06, 13:27 |
|
|
|
|
Ne ta prasme, kad pakeisi spalvą, tiesiog turėjau galvoje, kad išgausi tiek šviesos, jog pavyktų ryškiai apšviesti visą mėnulį
Bet dėl to doplerio efekto ... nesuprantu ... jei šviesa lazeryje fokusuojama į vieną tašką, ji juik negali pradėti sklaidytis ... tarkim kokių 90 laipsnių kampu. Taigi jeigu pastatysime lazerį taip, kad jo spindulys būtų lygiagretus veidrodžio plokštumai, veidrodis vis viena atspindės lazerio spindulį. Kodėl?
Ir ar neišeina taip, kad turint porą ilgų veidrodžių ir šviesos šaltinį, tu iš tarkim 10 elektromagnetinių bangų padarysi 4 milijardus (EM bangų) - tai nelabai suvokiama. |
|
|
|
|
|
|
 |
Google paieška forume |
|
|
|
Naujos temos forume |
|
|
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods,
FS 22 Maps,
FS22 Mods |
|
ETS2 Mods
ETS2 Trucks,
ETS2 Bus,
Euro Truck Simulator 2 Mods
|
|
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods,
FS22 Maps,
FS22 Trucks |
|
VAT calculator
VAT number check,
What is VAT,
How much is VAT |
|
Paskola internetu
Vartojimo paskola,
paskola automobiliui,
paskola būsto remontui |
|
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope |
|
FS22 Mods
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors Mods,
FS22 Maps Mods |
|
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors |
|
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija |
|
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat |
|
Optic sight
Binoculars for hunting elk,
Best compact binoculars,
Riflescope hunting |
|
|
 |
