Jūs esate neprisijungęs lankytojas. Norint dalyvauti diskusijose, būtina užsiregistruoti ir prisijungti prie forumo.
Prisijungę galėsite kurti naujas temas, atsakyti į kitų užduotus klausimus, balsuoti forumo apklausose.
Administracija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus bei dalyvius,
kurie nesilaiko forumo taisyklių.
Pastebėjus nusižengimus, prašome pranešti.
Dabar yra 2025 03 31, 20:48. Visos datos yra GMT + 2 valandos.
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
Sveiki.
Jau nemažai pataisęs judesio daviklių ir šviestuvų su judesio davikliais (aišku, kiti forumiečiai - maitinimo šaltinių ir kt.), keičiant kondensatorius. Vieniems - pagrindinį elektrolitą žemoje pusėje, kitiems - srovę ribojantį plėvelinį (0,33uF arba 0,47uF). Tretiems - abu. Bet išvada viena - kodėl tokiems stresiniams kondensatoriams nesugalvojama kažkas ilgiau tarnaujančio? Nes kiti kondensatoriai (pvz., esantys už stabilizatoriaus (pvz. LM7509), kai bendra įtampa - 24V) - niekada nesugenda.
Bet išvada viena - kodėl tokiems stresiniams kondensatoriams nesugalvojama kažkas ilgiau tarnaujančio?
Mane tai stebina tai, kad tave stebina dar tokie dalykai šiais laikais. Žmonėms reikia pigiau - jiems siūloma pigiau. Kai žmonės į pirmą vietą iškels kokybę ims gaminti kokybiškus daiktus
Mari rašo:
Nu dar nemaciau netekusio talpumo. Gal kontaktas viduj nutrukes?
Vėl šitas mulkis beprasmių žodžių trydą paleido. Jei matuoji kondensatoriaus talpą ir ji yra 20% nuo nominalios tai JIS PRARADO TALPUMĄ. Ir visiškai vienodai kas ten jam viduj nutrūko, atsiklijavo ar dar kas nors atsitiko.
Jei matuoji kondensatoriaus talpą ir ji yra 20% nuo nominalios tai JIS PRARADO TALPUMĄ. Ir visiškai vienodai kas ten jam viduj nutrūko, atsiklijavo ar dar kas nors atsitiko.
Papasakok apie tokius atvejus, nes nemaciau nei vieno atvejo. Susivilusiu ishsizhiojusiu, apsivarusiu tai maciau, bet jau as ju jau nematavau.
Sakai buna tokiu kurie tiesiog talpuma prarada 20 proc ar daugiau.
Gal buna, gal tiesiog nemaciau, nesusiduriau. Gali buti?
(Cia apie ne elektrolitus)
Papasakok apie tokius atvejus, nes nemaciau nei vieno atvejo. Susivilusiu ishsizhiojusiu, apsivarusiu tai maciau, bet jau as ju jau nematavau.
Sakai buna tokiu kurie tiesiog talpuma prarada 20 proc ar daugiau.
Gal buna, gal tiesiog nemaciau, nesusiduriau. Gali buti?
(Cia apie ne elektrolitus)
Nei išsižioję, nei apsivarę ... Devireg 550 termostatas savo laiku buvo labai brangus pirkinys, tačiau ... nustačius temperatūrą ir laikmatį, atėjus nustatytam laikui, girdėtis, kaip jungiasi relė, ekrane viskas dingsta ir vėl atsigauna kaip ką tik įjungtas, su "gamykliniais" nustatymais. Užteko kondiką pakeisti.
Šiaurės miestelyje, viename naujos statybos daugiabutyje sudėjo "kilmingo" gamintojo šviestuvus, kainavo jie, gal 80-90€ vienetas. Šviestuvas kartu su mikrobanginiu judesio jutikliu, kas tada irgi naujiena buvo. LED dar nebuvo. Po keleto metų, per keletą metų, nei vienas šviestuvas neišgyveno. Pradžioje buvo nuiminėjami remontui, paskui užpypino toks darbas, šviestuve jutiklis užtrumpintas ir šalia sudėti paprasti judesio jutikliai.
Kas tenai tose kondensatoriuose nutinka, nežinau, gal kažkas atsijungia, gal kokie varžtai atsileidžia, o gal kondensatorių gamyboje koks Zamolskis storamolekulinių tepalų užpylė ir nelaiko guoliai, dantračiai, bet faktas kaip blynas, neužtenka srovės per kondiką.
Devireg atveju, srovės indikacijai užtekdavo, kad būtų galima nustatyti, o relės įjungimui ne. O tie šviestuvai, nors ir vokiški buvo, bet su tokiu "žydišku" sprendimu, panaudota relė su NC kontaktais, t.y. šviestuve lempa nešviečia, kai relės ritė užmaitinta. Kai kondikas pasėsdavo, tai tie šviestuvai veikdavo kaip per "starteriuką", pamirgėję išvis nebeišsijungdavo.
Paskutinį kartą redagavo rammas, 2023 02 08, 20:25. Redaguota 1 kartą
Jei matuoji kondensatoriaus talpą ir ji yra 20% nuo nominalios tai JIS PRARADO TALPUMĄ. Ir visiškai vienodai kas ten jam viduj nutrūko, atsiklijavo ar dar kas nors atsitiko.
Papasakok apie tokius atvejus, nes nemaciau nei vieno atvejo. Susivilusiu ishsizhiojusiu, apsivarusiu tai maciau, bet jau as ju jau nematavau.
Sakai buna tokiu kurie tiesiog talpuma prarada 20 proc ar daugiau.
Gal buna, gal tiesiog nemaciau, nesusiduriau. Gali buti?
(Cia apie ne elektrolitus)
Oi, žmogau
Aš irgi panašiai maniau kažkada, kad tik elektrolitiniai dvesia. Galiu patikimai pasakyti, kad liuminescenciniuose šviestuvuose, kurie atidirbo bent 5-10 metų, ir dirbo bent po kelias valandas į parą- kokie 50% trukdžių slopinimo kondensatorių- 0,047- 0,15 uF 250VAC- 300VAC- bus praradę savo talpą. Turiu galvoje, talpa sumažėjusi 30% ir daugiau. Kondensatoriai MKP,CBB,MPX arba panašūs. Kažkiek gal geresni Rifa, bet tik kažkiek. Teko matyti ir sovietinių K73 tipo- tokie patys rezultatai, gal dar blogesni, nedaug jų mačiau. Labai senuose burliokiškuose šviestuvuose buvo naudojami hermetiniai folijiniai popieriniai KBGI - 0,05 uF 400V. Tie dažnai būdavo randami susprogę-tik išsiskėtę išvadai belikę.
Lygiai tas pats su trukdžių slopinimo kondensatoriais impulsiniuose maitinimo blokuose.
Tinklas rozetėje- tai ne 230V sinusas ir 50Hz. Jame būna ir trumpalaikų įtampos šuolių, ir dV/dt viršijimo ir dar daug ko kito. Ir tiesiogiai nuo tinklo pajungti kondensatoriai labai ribotai išlaiko tuos šuolius
Rimtai noreciau toki konda paciupinet, pasimatuot. Gal nesusiduriau.
gal ne su ta technika dirbau. Pas mane jei kondas praranda savybes tai pradedavo kaisti o toliau labai greitai viskas ishsispresdavo ir atidarius dangti jau matydavosi kaltininkas. Tai ka cia matuosi
Kai Elektronika uzsidare tai biski atminimui buvau pasiemes tu kondu pvz K73-17 dar kazkokiu panasiu saujeles. Jau 30+ metu jiems
Kai pirkau prietaisus tai matavau paziuret ar prietaisai nerodo pievu, na visi kondai rodo ta ka reikia.
Elektrolitu tai visaip... Vieni po 40 metu OK o kiti po metu galas.
Nesusiduriau nereiskia, kad to nera, daug ko nemaciau. Idomu butu paciupinet
Teko girdėti kad kondensatoriai "dvesia" nuo harmonikų tinkle.Tas turbūt liečia ir RGK
Nuo harmonikų jie kaista, o tas kas kaista tas "dvesia" greičiau už šaltą, tačiau kondensatoriai apie kuriuos užvesta tema "dvesia" ir būdami šalti. Kažkas jų konstrukcijoje yra blogai. Jie sudaryti iš plokštelių paketų panašiai kaip automobilių akumuliatorių plokštelės ir panašu, kad dalis plokštelių juose atsijungia.
Visas procesas seniai žinomas ir aprašytas bei matematiškai įvertintas. Kalba eina apie kondensatorius su metalizuotu dielektriku. Tokio kondensatoriaus elektrodai pagaminami garinant metalą ant dielektriko, ir tas sluoksnis būna labai plonas.Pats metalo sluoksnis yra toks plonas, kad išvyniojus kondensatoriaus paketą, metalizuota juosta persišviečia kiaurai. Gavęs kelis tūkstančius stiprios srovės impulsų, toks plonas metalo sluoksnis pradeda trūkinėti. Trūkinėja kaip plonesnės elektrodo vietos, taip pat nutrūksta atskiros sekcijos laidininkas, jei kondensatorius sudarytas iš kelių sekcijų. Kuo daugiau nutrūkusių vietų, tuo mažiau lieka prijungtų prie grandinės kondensatoriaus plotų, ir tuo daugiau plotų, kurie izoliuoti , nes nutrūkę. Tokį kondensatorių išardžius , ir išvyniojus paketą, matosi nutrūkęs metalo sluoksnis, kaip nuplėštas popierius.
Kas tenai tose kondensatoriuose nutinka, nežinau, gal kažkas atsijungia, gal kokie varžtai atsileidžia, o gal kondensatorių gamyboje koks Zamolskis storamolekulinių tepalų užpylė ir nelaiko guoliai, dantračiai, bet faktas kaip blynas, neužtenka srovės per kondiką.
kas tau ten neaisku? isgaruoja lakieji cheminiai junginiai. elektrolitai buna net su kamsteliais uzpildymui. arba su uzglusinamais vamzdeliais. panasiai kaip akumai. su laiku sudiniausi ar brangiausi atsisijoja.
---------
Pyrex rašo:
Visas procesas seniai žinomas ir aprašytas bei matematiškai įvertintas. Kalba eina apie kondensatorius su metalizuotu dielektriku. Tokio kondensatoriaus elektrodai pagaminami garinant metalą ant dielektriko, ir tas sluoksnis būna labai plonas.Pats metalo sluoksnis yra toks plonas, kad išvyniojus kondensatoriaus paketą, metalizuota juosta persišviečia kiaurai. Gavęs kelis tūkstančius stiprios srovės impulsų, toks plonas metalo sluoksnis pradeda trūkinėti. Trūkinėja kaip plonesnės elektrodo vietos, taip pat nutrūksta atskiros sekcijos laidininkas, jei kondensatorius sudarytas iš kelių sekcijų. Kuo daugiau nutrūkusių vietų, tuo mažiau lieka prijungtų prie grandinės kondensatoriaus plotų, ir tuo daugiau plotų, kurie izoliuoti , nes nutrūkę. Tokį kondensatorių išardžius , ir išvyniojus paketą, matosi nutrūkęs metalo sluoksnis, kaip nuplėštas popierius.
cia manau jau siektiek prifantazavai is saves
paprastai vientisas buna, o ne sluoksninis-paketinis. paketiniai kainuotu kosmosus. o "nutruksta" ne kojos i paketus, o tiesiog to ypac plono sluoksnio krastas buna neapsaugotas - kur pereina i isorini kontakta. ir manau elementari korozija. auksiniu isvadu juk nededa, o koki nors slamsta - tipo aliuminis. susimilteliuoja ir tiek. paketiniai buna jau tipo integruoti mikruskej nebent. ir ten medziagos labiau kokybiskos. bet brangu - tai didesnes talpas isoreje is pigaus slamsto. cia manau visuotine technologine problema. bet tavo tas pirmesnis komentaras manau vistiek geriausias
Fantazuooji, o tiksliau kliedi tai dažniausiai tu ir dar keletas į tave panašių grafomanų.
Pasigoogling "construction of plastic film capacitors" jei nors kiek supranti angliškai kad nerašytum daugiau tokių kliedesių "paprastai vientisas buna, o ne sluoksninis-paketinis. paketiniai kainuotu kosmosus"
Pasigoogling "construction of plastic film capacitors" jei nors kiek supranti angliškai kad nerašytum daugiau tokių kliedesių "paprastai vientisas buna, o ne sluoksninis-paketinis. paketiniai kainuotu kosmosus"
pasigoglinau. teradau kad as teisus. ten raso daugia-paketiniai kai is standartinio (iki 1000V) vieno paketo daro ypac specifinius aukstavolcius. tada technologiskai paima ta "pigiausia vienapaketini", supjausto ir sujungia i grupe. kai vaikosi aukstavolciu parametru. ir viska uzkorpusuoja. KOSMOSAS.
o technologine linija ir lieka iki 1000V. bazine. arba jei isvis gaidiskas gamintojas - gali but iki 250-300v ar isvis kokia iki 50V mazavoltei elektronikai pigienos kazkokios. ir kai nera kas daryt, vel komponuoja ta faktiskai vieninteli filtro kondika. is keliu zemavolciu paketu, kad pririnkt 250v riba - kaipo ir tavo butu teisybe, net kokie 5 paketai - bet cia vel KOSMOSAS. nenori slamsto gamintojas pirkt 1000V technologines linijos del mazu apimciu.
Visas procesas seniai žinomas ir aprašytas bei matematiškai įvertintas. Kalba eina apie kondensatorius su metalizuotu dielektriku. Tokio kondensatoriaus elektrodai pagaminami garinant metalą ant dielektriko, ir tas sluoksnis būna labai plonas.Pats metalo sluoksnis yra toks plonas, kad išvyniojus kondensatoriaus paketą, metalizuota juosta persišviečia kiaurai. Gavęs kelis tūkstančius stiprios srovės impulsų, toks plonas metalo sluoksnis pradeda trūkinėti. Trūkinėja kaip plonesnės elektrodo vietos, taip pat nutrūksta atskiros sekcijos laidininkas, jei kondensatorius sudarytas iš kelių sekcijų. Kuo daugiau nutrūkusių vietų, tuo mažiau lieka prijungtų prie grandinės kondensatoriaus plotų, ir tuo daugiau plotų, kurie izoliuoti , nes nutrūkę. Tokį kondensatorių išardžius , ir išvyniojus paketą, matosi nutrūkęs metalo sluoksnis, kaip nuplėštas popierius.
cia manau jau siektiek prifantazavai is saves
paprastai vientisas buna, o ne sluoksninis-paketinis. paketiniai kainuotu kosmosus. o "nutruksta" ne kojos i paketus, o tiesiog to ypac plono sluoksnio krastas buna neapsaugotas - kur pereina i isorini kontakta. ir manau elementari korozija. auksiniu isvadu juk nededa, o koki nors slamsta - tipo aliuminis. susimilteliuoja ir tiek. paketiniai buna jau tipo integruoti mikruskej nebent. ir ten medziagos labiau kokybiskos. bet brangu - tai didesnes talpas isoreje is pigaus slamsto. cia manau visuotine technologine problema. bet tavo tas pirmesnis komentaras manau vistiek geriausias
Vietoje kvailų snukelių dėliojimo geriau paskaitytum rimtesnę literatūrą, ne skyrelius pradedantiesiems.
Negaišiu laiko ieškodamas elektroninio varianto, ant stalo pas mane popierinė knyga, ne pradedantiesiems.
"Расчет эксплуатационных характеристик и применение электрических конденсаторов". Издательство "Радио и связь", 1988
4.3 Влияние кратковременного импульса тока на работоспособность конденсатора
стр. 170
"Для конденсаторов с металлизированными электродами опасность разрушения под действием короткого импульса тока наиболее вероятна"
стр. 172
"Результаты экспериментальных исследований и испытаний конденсаторов показывают, что заметные локальные разрушения фольгового электорода в зоне контакта с вкладными выводами наступают при определенных токовых нагрузках после нескольких тысяч импульсов. В дальнейшем вся область контакта практически полностью разрушается и, наконец, происходит пробой диэлектрика "
4.1 Общие соображения по допустимым токовым нагрузкам
стр. 168
" За время действия коротких импульсов тока, достигающих нескольких тысяч ампер при крутых фронтах импульсов напряжения, может происходить локальный адиабатический нагрев зон повышенного сопротивления токоведущей системы конденсатора. К этим зонам относятся в первую очередь участки переходных контактов и соединений между отдельными проводниками. В частности, для конденсаторов с металлизированными электродами локальное тепловыделение происходит в электродах вблизи контактного узла конденсатора ( на торце секции) "
