 |
|
|
Elektronika.lt portalo forumas
Jūs esate neprisijungęs lankytojas. Norint dalyvauti diskusijose, būtina užsiregistruoti ir prisijungti prie forumo.
Prisijungę galėsite kurti naujas temas, atsakyti į kitų užduotus klausimus, balsuoti forumo apklausose.
Administracija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus bei dalyvius,
kurie nesilaiko forumo taisyklių.
Pastebėjus nusižengimus, prašome pranešti.
Dabar yra 2024 04 19, 02:03. Visos datos yra GMT + 2 valandos.
|
|
|
 |
Forumas » Maitinimo šaltiniai » Dažnio keitiklis/inverteris - 60 Hz maitinimo šaltinis
|
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
|
|
|
|
|
 |
Dažnio keitiklis/inverteris - 60 Hz maitinimo šaltinis |
 Parašytas: 2017 01 22, 14:13 |
  |
|
|
|
del vejo klysti. nepajungsi taip paprastai i negalinga sistema. ten labai dideli energijos svyravimai, faktiskai eksponentinis galios augimas nuo kiekvieno stipresnio vejo gusio. ir iskart nera kur kist energijos, arba jos negamina - nes nepucia. reikia labai ribot vejo jegaines galingumus - negali but galingesne - nei visa sita "pusiau autonomine pastote".
su saule bent jau yra prognozuojamas paros ciklas, ir saules baterijos esant perteklinei galiai uzsistabdo pacios. ta prasme saules galingumus isvis galima neribot - energijos perteklius nekels problemu.
o kai truksta - imi is ESO. arba kad ir is savo kokio dyzel generatoriaus.
esme, kad dalis is ESO butu kuo imanomai mazesne.
--------------
del upso, tai isbandyta megeju yra su galingais upsais. (cia kituose forumuose) kraudavo energija tiesiai i upsu akumus. bet ten neveikdavo pakankamai naudingai kaip tikejosi. o kiti nesugebedavo issikrovimo apsaugu apeit, ir pan... vnz pinigu prikisdavo - ir nesigaudavo nieko gero. galingi upsai labai brangus. ypac ta problemine dalis kur genda - akumai  taip kad nepriekspermentuosi cia labai...
o vat su DK cia dar nebandytas variantas. ir jokiu akumu... bet teoriskai viska graziai atrodo - o kaip veiks realiai - neaisku...
supranti, visi siulo sistemas su akumais. o jei bedos - atsifutbolina - tipo akumai - nauju reik vel... ir jei tik pradedi pirkinet akumus - sistema tampa nuostolinga. o kad pardavinet i ESO nors siektiek su nauda - net asociacija yra susikurusi - bet monopolio nepajudinsi. va tokios bedos. reikia kazkokio tarpinio varianto...
DK del to, kad kitaip sunku suliet energija i viena bendra vartojimo tinkla is dvieju energijos saltiniu (nes saules baterijos gamina tik DC - cia minusas - tenka invertuot i sinusa. o veja gali gamint sinusa is karto - bet jo suvaldymas ir ciklai neprognozuojami...) ta prasme jei tu zinai kazkoki paprastesni varianta, be DK - nu tai siulyk. salygos mazdaug tokios - irenginiu turi but pirkt, irenginiai turi but galingumai jau bent virs 5kw eiles, jokiu dideliu akumu kompleksu ir energijos suliejimas is dvieju saltiniu, is kuriu vienas DC. va tokios salygos sistemai. UPSai bandyti - bet nezinau - gal cia labiau specialisto reikia, kad ivertint upsu tikslinguma.
rinkoj niekas nesiulo tokio sprendimo, nors pirkeju kaip ir butu. siuloma arba kaupimas akumuose (neapsimoka), arba stumti i ESO (nepalankiom salygom).
jei vartot tiesiogiai - nepakankamas sistemos stabilumo ilgalaikiskumas - negali juk oro prognozuot... |
|
|
|
|
|
|
|
Dažnio keitiklis/inverteris - 60 Hz maitinimo šaltinis |
| Parašytas: 2017 01 22, 14:49 |
|
|
|
|
gerai, vėją kol kas paliekame .
Tu turi galvoje, kai rašome apie Saulės baterijas, kad tai yra plikos Saulės baterijos, be kontrolerio? Ir jas manai sujungti nuosekliai, kad gautųsi apie 550V?
Kiek girdėjau viena ausimi ( kol kas tos baterijos manęs nelabai domino) , tai prie jų yra kontroleris, kuris jų įtampą sukelia, ir ta sukelta įtampa mažai priklauso nuo apšviestumo? Jei turi kokį linką su konkrečiasi aprašymais, numesk
PS. Kažkiek paskaičiau. Mųsų atveju reikalingas kontroleris, gebantis iš Saulės Baterijos paimti maksimalią galią ir duodantis savo išėjime įtampą apie 620V. Tada tokią įtampą galima paduoti tiesiai į DK DC busą. Tinklo įtampa , išlyginta , bus maksimum 600V. Todėl tik SB maitins DKą, ir iš ESO tinklo galios neimsime. Sumažėjus SB galiai dėl tamsos,arba padidėjus vartojamai galiai, tiek, kad SB jos nepajėgi išmaitinti,DC buso įtampa nukrinta ir DK pradeda imti srovę iš tinklo, ir tai vyksta be automatikos poveikio, ir be jokio tiekimo trūkio vartotojui.
Svarbi grandis- SB kontroleris, gebantis paimti maksimalią galią iš SB. Kažkiek čia aprašyta, pats principas. Nežinau, kur panašių dalykų rasti , bet paieškojus,imho, jų , pavyktų rasti:
http://ivdon.ru/magazine/archive/n4y2013/2020 |
|
|
|
|
|
|
|
Dažnio keitiklis/inverteris - 60 Hz maitinimo šaltinis |
| Parašytas: 2017 01 23, 00:31 |
|
|
|
|
Netaip siektiek isivaizduoji, bet beveik gerai. Tie kontroleriai statosi kai reikia sinchronizuot i tinkla. Gridtie inverteris vadinasi. Ten principe seka tinklo itampa ir impulsais uzmeta 1V virsaus, kad butu sroves tekejimas i tinkla. Jei jegaine didele - saules bateriju nuosekliai sujungia tiek, kad nereiketu aukstint. Kazkur apie 600-700V DC (tos linijos pavojingos!, ugniagesiai pvz negesina tokiu saules jegainiu ir pan ), o tas kontroleris reikalingas tik tam, kad saules baterijas apkraut efektyviausiam taske. Jei pvz saules sumazeja - itampa baterijose nekrenta. Krenta tik srove. O kontroleris tiesiog riboja impulsa, kad palaikyt baterijas optimaliausiam taske, kai didziausia imanoma srove. Na ten nesunkiai programuojamas dalykas tiesiog. Itampa krenta zemiau tinklo ribos tik jau kai isvis - saule uz horizonto ir nebera tiesioginiu spinduliu. Tada pasibaigia dienos ciklas - ir visa sistema galima atjungt iki ryto.
Musu atvejui netinka (arba nebutina funkcija), nes ten VISA IMANOMA ISGAUT energija sustuma i tinkla, ir tiek. Tada tas optimaliausio tasko rezimo valdymas apsimoka. MPPT vadinasi principas. Bet jei vartosi sau - pertekliaus tau nereikes tiesiog. Taigi sita funkcija galima ismest. O kadangi savaiminis rezimas labai netoli reguliuojamo dirbtinai su MPPT kontroleriu (va tuo ir geros saules baterijos) - galima tiesiog parinkt gerai saules bateriju skaiciu (apie 580-600V), ir tada galima ir MPPT kontrolerio atsisakyt. Ir jungt tiesiogiai. Bet cia tik jei vartosi SAU. As tiesiog salygose sita elementariausia atveji palikau, ir tiek. Nes jis paprasciausias. Tereikia tik suliet du energijos saltinius. Tam tereikia principe tik diodus sustatyt.
-------
Kitas variantas. MPPT galima palikt ir paimt is saules bateriju visa imanoma energija. Bet tada pertekliu reikia kazkur padet. Iskart reikes kazkokio papildomo kontrolerio ir kazkokiu energijos imeju. Tokie variantai irgi daromi - paprasciausias variantas i tena tiesiog pumpuoja ir sildo ka nors. Kad ir ora
--------
Tas variantas kur tu minejai, kai naudojamas itampos sukelimas - tai naudojama tik labai mazose sistemose. Kai zmogus pvz iperka tik viena saules bateriju plokste (jos brangios, viena kainuoja kaip koks neblogas tv 150-200 eiles). Tada jai statomas vienas nedidelis kontroleris, kuris jau daro tris funkcijas. Gaudo MPPT rezimu optimuma, sukelia ir paskui atiduoda i tinkla. Bet cia pats neekonomiskiausias variantas, ir cia jau isvis - megeju "lygis". Kurie nori aplamai nors kazkoki "zalia" dalykeli turet. Is mados labiau...
----
Ta va tokie variantai yra siulomi pardavime - bet visi jie orientuoti tik pagal sablonini modeli - "viska paduodam i ESO". O paskui perkam is ESO atgal, uz dviguba kaina ar triguba. Nu tokie istatymai pas mus siam momentui
-------------
Cia as apzvelgiau beakumuliatorines sistemas. Su jomis ten kitaip organizuota. Ten viskas orientuota i visiska autonomiskuma. O visa siuloma iranga pagal principa - Saules baterija duoda energija i akumuliatoriu ikrovimo kontroleri (pertekliu ismeta arba stabdo ikrovima). O toliau vel atskira sistema, is akumuliatoriu per inverteri gamina mini tinkla galutiniams energijos vartotojams. Ir cia tegali nusipirkt tik visokiausiu modifikacju inverteriu... Plius visos sitos akumuliatorines sistemos visiskai nuostolingos ekonomine prasme - del vieno komponento - akumuliatoriaus. O jo negali atsisakyt, nes cia risancioji esmine visos sistemos grandis.
ESO aisku nedurni ten kainu reguliuotojai - tinklais tiekia elektra pigesne savikaina - nei gamintis autonomiskai paciam ir saugot akumuliatoriuose Principe del akumuliatoriu dideles kainos ir ju greito salyginio susidevejimo, net dyzelinius generatorius kurent autonomiskai apsimoka labiau
Va toks reikalas grubiai, jei nagrinet esme... (aisku salygos gali keistis, gal asociacija ismus palankesni supirkima ateity. bet mazai tiketina. arba gal isras pigesnius, arba ilgaamziskesnius akumuliatorius. bet kada tas bus?  ).
------------
O tarpinio varianto, apie kuri cia mes kazkiek svarstom - nera siuloma. Nors situacija tokia - kad jis butu paklausus, ir jis butu naudingesnis - nei stumt i ESO pigiau ir paskui pirktis brangiai atgal. Tiesiog reikia irangos - kad dalinai ismest tarpininka - ESO.
As tematau du problemos sprendimo atvejus. Galima saules baterijas ir ESO suliet pries DK, ir daryt "autonomine pastote su DK". Dar ja galima pvz isjunginet nakti, ir ijunginet kai saule islenda.
O kitas variantas, pirma saules bateriju energija invertuot i AC, ir tik poto suliet su ESO. Bet iskart atsiranda antras irenginys - kuris turi kontroliuot visa procesa. Taigi pagal mane antras atvejis sudetingesnis - nes paprastai nepadarysi savaiminio varianto. Beja sitas antras variantas yra veikianciu variantu - tik neisdirbti irgi iki galo. Ten problemos su ESO apskaita - nes sudetinga suliet du energijos saltinius
O su pirmu variantu niekas nebande (bent is mano pazistamu), nes neturi patirties su DK. Ir cia yra irgi labai didelis trukumas - DK turi but galingas - negali paskui dubliuot, pvz is dvieju silpnesniu DK, kad sukurt bendra tinkla uz ju. Neaisku kaip tiksliai paskaiciuot... Antram variante sita problema neaktuali.
Vat tokie reikalai. |
|
|
|
|
|
|
|
Dažnio keitiklis/inverteris - 60 Hz maitinimo šaltinis |
| Parašytas: 2017 01 23, 18:52 |
|
|
|
|
| zamolskis rašo: |
. Tada pasibaigia dienos ciklas - ir visa sistema galima atjungt iki ryto.
Musu atvejui netinka (arba nebutina funkcija), nes ten VISA IMANOMA ISGAUT energija sustuma i tinkla, ir tiek. Tada tas optimaliausio tasko rezimo valdymas apsimoka. MPPT vadinasi principas. Bet jei vartosi sau - pertekliaus tau nereikes tiesiog. Taigi sita funkcija galima ismest. O kadangi savaiminis rezimas labai netoli reguliuojamo dirbtinai su MPPT kontroleriu (va tuo ir geros saules baterijos) - galima tiesiog parinkt gerai saules bateriju skaiciu (apie 580-600V), ir tada galima ir MPPT kontrolerio atsisakyt. Ir jungt tiesiogiai. Bet cia tik jei vartosi SAU. As tiesiog salygose sita elementariausia atveji palikau, ir tiek. Nes jis paprasciausias. Tereikia tik suliet du energijos saltinius. Tam tereikia principe tik diodus sustatyt.
-------
Kitas variantas. MPPT galima palikt ir paimt is saules bateriju visa imanoma energija. Bet tada pertekliu reikia kazkur padet. Iskart reikes kazkokio papildomo kontrolerio ir kazkokiu energijos imeju. Tokie variantai irgi daromi - paprasciausias variantas i tena tiesiog pumpuoja ir sildo ka nors. Kad ir ora
--------
Tas variantas kur tu minejai, kai naudojamas itampos sukelimas - tai naudojama tik labai mazose sistemose. Kai zmogus pvz iperka tik viena saules bateriju plokste (jos brangios, viena kainuoja kaip koks neblogas tv 150-200 eiles). Tada jai statomas vienas nedidelis kontroleris, kuris jau daro tris funkcijas. Gaudo MPPT rezimu optimuma, sukelia ir paskui atiduoda i tinkla. Bet cia pats neekonomiskiausias variantas, ir cia jau isvis - megeju "lygis". Kurie nori aplamai nors kazkoki "zalia" dalykeli turet. Is mados labiau...
----
Ta va tokie variantai yra siulomi pardavime - bet visi jie orientuoti tik pagal sablonini modeli - "viska paduodam i ESO". O paskui perkam is ESO atgal, uz dviguba kaina ar triguba. Nu tokie istatymai pas mus siam momentui
-------------
Cia as apzvelgiau beakumuliatorines sistemas. Su jomis ten kitaip organizuota. Ten viskas orientuota i visiska autonomiskuma. O visa siuloma iranga pagal principa - Saules baterija duoda energija i akumuliatoriu ikrovimo kontroleri (pertekliu ismeta arba stabdo ikrovima). O toliau vel atskira sistema, is akumuliatoriu per inverteri gamina mini tinkla galutiniams energijos vartotojams. Ir cia tegali nusipirkt tik visokiausiu modifikacju inverteriu... Plius visos sitos akumuliatorines sistemos visiskai nuostolingos ekonomine prasme - del vieno komponento - akumuliatoriaus. O jo negali atsisakyt, nes cia risancioji esmine visos sistemos grandis.
ESO aisku nedurni ten kainu reguliuotojai - tinklais tiekia elektra pigesne savikaina - nei gamintis autonomiskai paciam ir saugot akumuliatoriuose Principe del akumuliatoriu dideles kainos ir ju greito salyginio susidevejimo, net dyzelinius generatorius kurent autonomiskai apsimoka labiau
Va toks reikalas grubiai, jei nagrinet esme... (aisku salygos gali keistis, gal asociacija ismus palankesni supirkima ateity. bet mazai tiketina. arba gal isras pigesnius, arba ilgaamziskesnius akumuliatorius. bet kada tas bus? ).
------------
O tarpinio varianto, apie kuri cia mes kazkiek svarstom - nera siuloma. Nors situacija tokia - kad jis butu paklausus, ir jis butu naudingesnis - nei stumt i ESO pigiau ir paskui pirktis brangiai atgal. Tiesiog reikia irangos - kad dalinai ismest tarpininka - ESO.
As tematau du problemos sprendimo atvejus. Galima saules baterijas ir ESO suliet pries DK, ir daryt "autonomine pastote su DK". Dar ja galima pvz isjunginet nakti, ir ijunginet kai saule islenda.
O kitas variantas, pirma saules bateriju energija invertuot i AC, ir tik poto suliet su ESO. Bet iskart atsiranda antras irenginys - kuris turi kontroliuot visa procesa. Taigi pagal mane antras atvejis sudetingesnis - nes paprastai nepadarysi savaiminio varianto. Beja sitas antras variantas yra veikianciu variantu - tik neisdirbti irgi iki galo. Ten problemos su ESO apskaita - nes sudetinga suliet du energijos saltinius
O su pirmu variantu niekas nebande (bent is mano pazistamu), nes neturi patirties su DK. Ir cia yra irgi labai didelis trukumas - DK turi but galingas - negali paskui dubliuot, pvz is dvieju silpnesniu DK, kad sukurt bendra tinkla uz ju. Neaisku kaip tiksliai paskaiciuot... Antram variante sita problema neaktuali.
Vat tokie reikalai. |
Tada aš visai sutinku , kad vertas dėmesio sprendimas, kai suliejamos DC įtampos. Iš ESO išlyginus maksimaliai lesitinus 420VAC gaunama iki 600VDC. Vadinasi, SB duodama įtampa turi būti didesnė, bent jau 620V. DK , kaip standartas, leidžia maitinimą iki 440VAC , kai kurie iki 480VAC,( tai DK DC buse bus 620-680V). Šitos įtampos nereiktų viršyti. Tiesiogai į DK iš SB nereiktų duoti, geriau tegu SB duoda iki 700-800V, ir statytti buck konverterį, kuris ir palaiko stabilius 620-650V. Prie 10kW galios srovė per buck konverterį bus 10 000/650 = 15A. Tokio konverterio reikia ieškoti, arba sukalti, tai nėra kažkas super duper. Jeigu, kaip sakai, MPPT konverteris nedaug naudos duoda, o problemų iškyla dėl perteklinės energijos, tada jo atsisakome.
Vakare būtų galima išvis persijungti tik į ESO tinklą. Tam numatytume du kontaktorius, vienas DK išėjime, kitas - tiesiai prie ESO tinklo, jų išėjimai prijungti prie vartotojo. Vakare suveikia schema, pirmąjį atjungia, antrąjį įjungia. Tada išvengtume nuostolių DK, nors jie nėra labai dideli- lygintuve krinta apie 2V, ir IGBT inverteryje tiek pat, dar kažkiek valgo DK valdymo schema, imho, apie 200W sutaupytume ir DK resursas sutaupomas. Minusas- vartotojai turės įtampos nutrūkimą apie 50 msek. Šitas perjungimas būtų kaip opcija- siūlyti , kam tinka.
PS. Dėl DK galios- tai reikalinga pilna galia, kiek ima vartotojai. Tai bus mažesnė galia, nei aritmetinė suma visų galingumų, yra metodika, ji aiški ir paprasta, kaip paskaičiuoti. Būtina įvertinti paleidimo sroves, jei , pvz, turime vieną galingą variklį- pvz, 3kW, tai DK reiks didelės galios, bent 10kW, jei turime tris variklius po 1kW, DK užteks 5kW. Skaičiai iš lempos, tik iliustruoti tendencijas. Dėl DK galingumo- tai padidėjus vartotojų galiai, teks jį keisti į didesnį, tu teisus...
Dėl AC energijų suliejimo, jei jau taip daryti- juk iškyla problema su ESO politika, nes neleidžiama į tinklą atiduoti galios. Jei SB inverteris duos , pvz, 1V didesnę įtampą, nei ESO tinklas, tai ta energija tekės į ESO tinklą. Čia nepadarysi komutavimo per kontaktorius, ne jų sritis. Gal eitų padaryti per tiristorius, kažką panašaus mačiau Bypass switche , bet būtinas sinchronizuotas inverterio darbas su ESO tinklu. Žodžiu, čia matosi problemų daugiau, nei bendroje DC jungtyje |
|
|
|
|
|
|
|
Dažnio keitiklis/inverteris - 60 Hz maitinimo šaltinis |
| Parašytas: 2017 01 23, 21:12 |
|
|
|
|
Nu as manau namu ukyje 3kw variklis, tai cia tas tipinis galingumas visiems. Bet tie kur kazka veikia su elektra daugiau - paprastai turi ir ivadus galingesnius, naudoja visokias stakles, gaterius ir pan. As manau reiketu orentuotis bent i 12-15kw varikli. Cia jau butu "klientas" tokiai sistemai. Tai sakai DK tada reiketu bent jau 30-50kw eiles? Kokios kainos eina tokios eiles DK?. Nes vat cia pagrindine problema - parinksi per silpna ir ismesi pinigu kruva. Aplamai, gal yra kazkokie DK galingumai, kurie populiarus pramonej ir geros ju kainos. I juos gal orientuotis verta? Gali prasviest sitais klausimais ka nors? Nes sitoj vietoj apsisprendziant geriau smarkiai neapsirikt.
Dabar del buck konverterio. Koks tikslas ji statyt tik del virsutines itampos ribojimo, jei vistiek pvz nukritus apsviestumui, itampa kris, ir prades dalinai imt is ESO. Taigi vistiek ten nebus labai stabilus rezimas. O virsutine itampos riba saules baterijos fiziskai negali uzkelt daugiau, nei leidzia bateriju komplektas. Ten buna tuscios eigos itampa, mazdaug 0,6V celei, ir darbine itampa, kai cele po apkrova - apie 0,5V celei. Ir zemiau nebekrenta - keiciasi tik srove. Itampos sokinejimas (savaiminis), teimanomas tik tose ribose, tarp 0,5V ir 0,6V vienai celei. Jei pvz surinksim saules bateriju paketa ir 19 ploksciu (tipines is 60 celiu plokstes), maksimali imanoma itampa tebus tik DC 684V . O po pilna apkrova bus DC 570V. Ir visas gerumas tame, kad net jei ir 100 tokio saules bateriju komplektu sulygiagretinsi - vistiek maksimali itampa nebus niekada auksciau DC684V.
Jei imt 20 ploksciu, bus atitinkamai maksimali imanoma tuscios eigos DC 720V, ir po pilna apkrova bus lygiai DC 600V.
O dar yra juk ir kitokiu populiariu komplektaciju saules bateriju. Pvz is 36 ir 72 celiu. Cia gali surinkt labai tikslia norima linijos itampa. Net ivertint nuostolus atbulines sroves dioduose ir liniju ilgiuose, ir isgaut vos ne keliu voltu ribas.
As isvis, koki kilovatini tena pakabinciau ant linijos, kad tuscia eiga saules baterijoms isvis nebutu imanoma, ir ten butu istisai DC600V su maksimum kokiu 5V sokinejimu (cia vienai grupei)...Cia ta galima padaryt be jokiu papildomu elektroniniu priemoniu. Juk cia ne akumuliatoriaus ikrovimas koks nors.
Va sita vieta placiau jei gali - manai konverteris duos kazkokia labai apciuopiama papildoma stabilizacija? Ar ten del kazko kitko reikia? Kam ten jis pagal tave - DK jautriai reguoja i sokinejimus? Saules baterijos nera kaip koks generatorius, kur vos vos pasikeitus apsukoms - zenkliai sokineja itampa. As manau ESO greiciau maziau stabiliai tiekia, negu tiektu saules bateriju masyvas
------------
Del to antro budo, butent problemos - kad reikia sekt, ir nenaudingas apkrovas ijunginet, kad neteketu energija i tinkla. ESO skaitliukai, kai teka i tinkla - skaiciuoja kaip energijos vartojima. Cia jei be sutarciu. Vienu zodziu gaunasi kad atiduoji energija i tinkla, ir dar susimoki pilna tarifa, lyg pats suvartotum Tokia realybe su monopolininku dabartiniu metu...Yra irenginu kur sita procesa valdo - bet ten irgi sudetingos sistemos. Ir pakankamai brangios. As galvoju, su DK pigiau butu. |
|
|
|
|
|
|
|
Dažnio keitiklis/inverteris - 60 Hz maitinimo šaltinis |
| Parašytas: 2017 01 23, 23:39 |
|
|
|
|
dalykai aiškėja- buck konverterį siūliau tik dėl maksimalios SB įtampos apribojimo, bet aiškėja, kad jis visai nereikalingas. OK.
DK nebijo įtampos šokinėjimo DC buse, tai ne problema.
Pagrindinė problema , kaip dabar matosi, yra didelis reikalaujamas DK galingumas. Ta problema gana panaši visose mažo galingumo sistemose.
Vienas iš galimų vaistų - bet kokiais būdais riboti galingų variklių paleidimo sroves. Pačio galingiausio variklio- pirmoje eilėje. Jeigu tai įmanoma pagal jų darbo režimą. Pvz, kokios medžio pjovimo staklės su 5kW varikliu leidžiamos tiesiogiai iš tinklo, variklis nusistojus ima apie 15A, bet paleidimo metu apie 70A. Jeigu jam panaudoti soft starterį, srovę sumažintume iki kokių 30A (arba bent paprastesnį, senovišką paleidimą žvaigždė-trikampis, galima paleidimo srovę sumažinti maždaug dvigubai).
DK standartiškai leidžia perkrovimą iki 1 minutės maždaug 1,3 karto, tai nėra daug. Todėl gaunasi tokie dideli pareikalaujami jų galingumai 
Reikia pasidomėti, gal kažkas kažką yra sugalvojęs, kad išsiversti iš tos situacijos.
Mus domina nebrangus, galingas DC/AC keitiklis,su geru perkrovimo pajėgumu, įtampos formai kol kas didelių reikalavimų nekelkime. |
|
|
|
|
|
|
|
Dažnio keitiklis/inverteris - 60 Hz maitinimo šaltinis |
| Parašytas: 2017 01 24, 01:06 |
|
|
|
|
jo. manau supratai mazdaug esme ir pagr. problemas.
ten tu DK visokiu buna, bet siuo atveju nereikalingas nei platus daznio reguliavimas, nei ten kazkokios ekstra funkcijos. pagrindinis minusas - reikia galingo - gal sitai kazkaip imanoma kitais budais sprest? gal yra DK variantu ,kur galima kelt bendra galinguma kazkaip dubliuojant-lygiagretinant sistemas? tada galimetu nusipirkt silpna DK ir isbandyt pati tokio principo modeli silpnam net savu lesu rasciau
dar vienas klausimas - jei ten sakykim apkrovose uz DK kazkaip ivyktu koks nors nenumatytas atvejis - gedimas. ir sakykim AC variklis pradedu dirbt generatoriaus rezimu ir pradedu energija grazinet. sakykim sukyla itampa, o saugikliai nereguoja, nes srove nedidele. cia teoriskai klausiu. tai DK atsparus atbulinems energijos perkrovoms? neissijungtu nuo kokiu nors apsaugu? kas vyktu su juo tokiu atveju? |
|
|
|
|
|
|
|
Dažnio keitiklis/inverteris - 60 Hz maitinimo šaltinis |
| Parašytas: 2017 01 24, 23:49 |
|
|
|
|
Kad eitų dubliuotidviejų DK išėjimus, negirdėjau. Galima sujungti jų DC busus, kad , vienam stabdant ir rekuperuojant energiją į DC busą, kiti tą energiją panaudotų savo variklių maitinimui. Mūsų atveju tai neaktualu.
Jei variklis , maitinamas DK, sukasi laisvai ir gamina energiją, tai nieko blogo, DK gali dirbti tokiu režimu, aišku, su tam tikrais ribojimais, kad DC buso įtampa neužaugtų perdaug. Kai kuriuose DK uose galima programuoti, kad ta energija būtų naudojama DKo valdymo grandinėms maitinti, pvz, Danfoss. Tai aktualu, kai netikėtai dingsta ESO tinklas, ir variklis laisvai sukasi.
O bet tačiau. Pagrindinis ir esminis DC energijos suliejimo principo trūkumas- kad DK privalo paimti ant savęs VISĄ apkrovą. Nusipirko klientas dar vienas papildomas stakles ( taip būna 9/10 atvejų , se lia vi )- ir štai viskas , Saulės varomas tinklas nebetinka išvis, belieka atsijungti ir pereiti vėl prie ESO  Štai kur esminis trūkumas. Arba dalį vartotojų palikti prie senosios DK sitemos, o naujas stakles jungti tiesiai iš ESO įvado-bet gal tas įvadas toli ir pan ir tt. O instaliacija išvedžiota , ir jos negali panaudoti. Kol nenupirksi naujo, galingesnio DK, viskas gausis tiuesiogiai perjungta prie ESO. O DK kainos- galima orientuotis iš interneto, na, jei pastovus klientas, tai vadybininkas dar 10-20 procentų numes. 60kVA DK kaina apie 15 000$, čia iš pigiųjų gamintojų. Kiek žinau, dar Bosh gerokai vėliau atėjo į šitą rinką, tai jų keitiklių kainos geros, patikimumo duomenų kol kas neturiu.
Štai todėl nesinori atmesti ir AC suliejimo principo. Jei toks būtų įgyvendintas- papildomos staklės mažai ką keičia, tik iš ESO daugiau energijos panaudosime ,( kol papildomą SB komplektą nupirkime).
Imho, jeigu apsvarsčius tokį principą- ant ESO įvado pastatomas aktyvinės galios daviklis. Statomas SB DC/AC keitiklis su reguliuojama išėjimo įtampa, sincronizuotas su tinklu. Pagal minimalius daviklio parodymus , pvz, 50W, reguliuojama inverterio išėjimo įtampa. Ty, iš ESO mes imame 100W, o 10kW padengiame iš SB konverterio. Gal eina padaryti kažkokį hardwarinį raktą, kad išvis apsieiti be galios matuoklio, kad neatiduoti galios į ESO tinklą .SB keitiklis, savaime suprantama,turi turėti galimybę sinchronizuotis su ESO tinklu. |
|
|
|
|
|
|
|
Dažnio keitiklis/inverteris - 60 Hz maitinimo šaltinis |
| Parašytas: 2017 01 25, 00:26 |
|
|
|
|
O nera tokiu variantu: jei panagrinet pati DK smulkiau. sakykim imam kazkoki paplitusi DK uz pagrinda. ir imam tik ta jo dali, kur yra inverteris. ir dar smulkiau imam tik inverterio jegos dali. as kaip isivaizduoju - negamina juk 10kw unikaliu jegos detaliu. ten kaip supratu, tiesiog keliant modelio galinguma - dubliuoja mosfetu kruva ir tiek. nera tokiu variantu - kad galima pakelt DK galinguma, tiesiog sukisant kazkokius inverterio jegos dalies "ispletimus"? tokiu nesiulo galimybiu DK gamintojai?
arba pirkt kazkoki ANTRA identiska modeli, kuris ten kaip nors sinchronizuojasi papildomomis jungtimis. ir bendra galia kyla. tokiu neteko matyt?
nes matau, kad beviltiska apeit sita minusa...
su akumuliatorinem sistemom irgi taspac sudas, nusiperka sakykim 1kw sistemele koks nors "saulininkas". po pusmecio pardavineja uz puse kainos ir jau iesko 2kw inverterio. dar po metu - vel pardavineja ir iesko jau kokiu 4kw inverterio. o paskui viskas baigiasi tuo, kad arba pinigine istusteja, arba mazavolte sistema pasidaro tokia gremezdiska - kad ten energija jau laiduose tiesiog suvalgoma... reikia voltazus kelt ir pan... isvis viska keist tenka - nes gamintojai nebegamina. gaunasi, kad perki ta pati kelis kartus... saules baterijos tik tetinka ateiciai...
as tiesiog tikejausi, kad su DK bus maziau problemu - bet is tavo atsakymu - aiskeja - kad bus principe lygiai taspac...
---
su AC suliejimo galingumu didinimas gana paprastas. stato "gridus" (grid-tie-inverteriai), bet viskas visada remiasi i ESO. viskas veikia, kol ESO veikia. bet ten yra kitokiu bedu. jei dubliuoji kelis "gridus" paprastai - gali gautis, kad ESO tiekimui nuluzus, anklavo atsaka uzmaitina keli gretimi gridtieinverteriai ir palaiko linija vienas nuo kito. ir atsaka gali tapt nestabili (jei sakykim tuo momentu labai nedidele apkrova) - nes gridai uzkelineja itampa - kad atidavinet i tinkla. jei nebuna tarpusavio valdymo (normaliuose modeliuose jis buna) - tai gali uzkelt itampas, kol kazkas sudegs (arba koki nors remontininka nupurtys - nes jis galvos, kad saugu - linija tai atjunge )...ten irgi cirku yra buve, ypac kai visokio meslo is kinieciu prisisiuncia liaudis... su DC suliejimu sito nebutu jau is pacio principo.
plius pas mus taisykles sudetingesnes su apskaita, kai naudoji AC suliejima...ESO riboja galingumus, ir nieko tu jiems nepadarysi. O su DC suliejimu sita apeitum. |
|
|
|
|
|
|
|
Dažnio keitiklis/inverteris - 60 Hz maitinimo šaltinis |
| Parašytas: 2017 01 25, 19:18 |
|
|
|
|
DKe , kiek mačiau, naudojami IGBT , ne MOSFETai. IGBT lėtesni, bet juose mažiau krinta įtampa, jie kažkiek atsparesni trumpam jungimui. Užtai juos parallelinti sunkiau, nei MOSFEtus. Kad pakelti turimo DKo galingumą, imho, gamintojas nesuinteresuotas- pirk didesnį DKą, ir viskas. Kad panaudoti DKo galios dalį- gal ir įmanoma, bet jo valdymas iš procesoriaus per tarpinius kaskadus.Pats DKo korpusas yra kaip radiatorius, ir didesniam galingumui jis nepatrauks.Tarpiniai kaskadai pavaldys, pvz, 50A IGBTą, bet nebus pajėgus valdyti 200A IGBTo. Išvis, pagal tai, kad mums reikalingos tik menkos standartinio DKo galimybės, yra paprasčiau pagaminti visą keitiklį. Pagrindinė detalė- IGBT ( nors, imho, galima pritaikyti ir MOSFEtus), mūsų tikslui tiktų 1200V serijų IGBTai. Paieškojus galima rasti gerų kainų-SKM400GB123D - 200 eurų, reiks viso trijų.
http://theelectrostore.com/shopsite_sc/store/html/transistors-igbts.html
Ką noriu pasakyti- paprasčiau pagaminti visą DC/AC keitiklį. Tai nėra kažkas super duper, bet tai - jėgos elektronika, apsaugos nuo perkrovos ir taip toliau. Tai- VISAS keitiklis. Rusiškame saite kazus.ru buvo gana ilga diskusija apie tai.
Kas dėl esamos SB didinimo ateityje, tai iškart reikia daryti bateriją , imho,bent 200V įtampai . Prie 10kW jau turime 50A, tai dar nereikia labai storo kabelio. Paskui didinant galingumą, renkame sekančia SB irgi tokiai pat įtampai. Prie tokių galingumų nei 24, nei 48V yra nesąmonė.
Kai turėjau galvoje AC įtampų suliejimą, tai maniau apie tokią sistemą:
ESO tinklas-->---Galios daviklis--->---Vartotojai----<------Inverteris iš SB
Galios daviklis turi būti pakankamai gudrus, kad suprastų, kokia yra galios kryptis. Mūsų tikslas- kad SB inverteris nemaitintų savo galia ESO tinklo. Viskas kaip kalbėjome- neperduoti galios į ESO.
Sistema veikia taip- Galios daviklis matuoja, kokia galia imama iš ESO tinklo. Jei galia didesnė, nei 100W ( prie 10kW baterijos) , SB inverteris gauna signalą ir didina savo įtampą, kol nepriartėjame prie užduotų 100W. Jeigu ateityje pastatytume antrą SB ir antrą inverterį, jis gautų užduoties siignalą iš to paties Galios daviklio ir veiktų lygiai taip, kaip pirmasis.
Panašus galios daviklis yra panaudotas aktyvinės energijos skaitiklyje, ir net senoviškame mechaniniame, ir juos būdavo galima atsukti atgal. Naujuose elektroniniuose tai padaryta mikroprocesoriaus pagrindu, imho, paieškojus galima rasti panašų realizuotą su analoginėmis mikrėmis.
(Dar yra minčių vietoje Galios daviklio panaudoti tiristorinį raktą, pasiaiškinus, ar tai veiktų, taip, kaip reikia. Tada SB inverteris turėtų tokį valdymą- palaikyti kokiais 5V didesnę įtampą, nei ESO tinklas. Ir Vartotojai maitintųsi tik nuo SB inverterio, o įtampai nusmukus dėl galios poreikio, automatiškai ji būtų paimama iš ESO tinklo) |
|
|
|
|
|
|
|
Dažnio keitiklis/inverteris - 60 Hz maitinimo šaltinis |
| Parašytas: 2017 01 25, 21:02 |
|
|
|
|
Keli patikslinimai:
3..5% nuo nominalaus galingumo virsta šiluma. 100kW dažniklis duos iki 5% šilumos, tai iki 5kW.
IGBT labiau jautrus šilumai nei MOSFET, dėl fizikinio teigiamo grįžtamo ryšio viduje.
IGBT leidžia komutuoti žymiai didesnius galingumus dl mažesnių nuostolių.
Galingi IGBT tai keli IGBT viduje, bet įtariu jie parinkti.
Dėl droselio ant DC, pagerina galios koeficientą, bet gedimo atveju visada nušauna ne mažiau dviejų kanalų.
DC bus tinklas tinka tuo atveju, kai dirba daug dažniklių ir labai daug trumpų stabdymų, jei stabdymo trukmė neaktuali, tai ir DC bus nereikalingas. |
|
|
|
|
|
|
|
Dažnio keitiklis/inverteris - 60 Hz maitinimo šaltinis |
| Parašytas: 2017 01 25, 22:03 |
|
|
|
|
| vidas.k rašo: |
Kas dėl esamos SB didinimo ateityje, tai iškart reikia daryti bateriją , imho,bent 200V įtampai . Prie 10kW jau turime 50A, tai dar nereikia labai storo kabelio. Paskui didinant galingumą, renkame sekančia SB irgi tokiai pat įtampai. Prie tokių galingumų nei 24, nei 48V yra nesąmonė.
|
Cia problemos ner, gali nesigilint net. Sules bateriju jegaineje daroma deze, kur suvedama apie 24 ploksciu laidai (paprastai 4 kvadratu, specialus tokie su dviguba izoliacija). O deze buna pajungta ant aukstavoltes DC linijos is dvieju kabeliu. Va tie du laidai ten ir 35 ir 50 kvadratu gali but Ir izoliacija ju papildoma gali but tokia, kad atrodo kaip silumine trasa kokia Ir kelios grupes saules bateriju taip sueina i keliu kw grida. Arba buna tiesiog po grida prie kiekvienos atskiros grupes. Jei jegaine didele - gali stovet net trafas ir atidavinet energija i 10kw linija.
Ta prasme gridu trukumo pasirinkt tai nera. Bet jie neturi savybiu kur mum siuo atveju reikia.
| vidas.k rašo: |
Kai turėjau galvoje AC įtampų suliejimą, tai maniau apie tokią sistemą:
ESO tinklas-->---Galios daviklis--->---Vartotojai----<------Inverteris iš SB
|
Tai tokia schema ir buna - jei ismest galios davikli. Bet "vartojai" as nelaikau tarpine grandine, nes cia juk elektros instaliacija tiesiog. Grid-inverteri gali jungt principe i bet kuria namo rozete - ir jis atidavines energija - ir iskart bus problemos su ESO apskaita O jei tu isivaizduoji "vartotoja" kaip apkrova, kazkoki varikli pvz - tai gridas neveiks tiesiog. Jam butinas rysys su tinklu, nes kopijuoja sinusode ir pagal ja atidavineja energija. Principe gridai siukslina tinkla impulsais
As nezinau ar imanoma kaip nors atrist ta tinklo bukles "sekima", nuo pacios atidavimo i tinkla funkcijos. Ka nors suimituot. Pagal mane cia aplamai pacio irenginio principo esme. Man cia per sudetingas lygis jau... As manau siuo atveju poreiki labiau atitiktu UPS tipo iranga. Nebent kazkaip kombinuot
| vidas.k rašo: |
Galios daviklis turi būti pakankamai gudrus, kad suprastų, kokia yra galios kryptis. Mūsų tikslas- kad SB inverteris nemaitintų savo galia ESO tinklo. Viskas kaip kalbėjome- neperduoti galios į ESO.
Sistema veikia taip- Galios daviklis matuoja, kokia galia imama iš ESO tinklo. Jei galia didesnė, nei 100W ( prie 10kW baterijos) , SB inverteris gauna signalą ir didina savo įtampą, kol nepriartėjame prie užduotų 100W. Jeigu ateityje pastatytume antrą SB ir antrą inverterį, jis gautų užduoties siignalą iš to paties Galios daviklio ir veiktų lygiai taip, kaip pirmasis.
Panašus galios daviklis yra panaudotas aktyvinės energijos skaitiklyje, ir net senoviškame mechaniniame, ir juos būdavo galima atsukti atgal. Naujuose elektroniniuose tai padaryta mikroprocesoriaus pagrindu, imho, paieškojus galima rasti panašų realizuotą su analoginėmis mikrėmis.
(Dar yra minčių vietoje Galios daviklio panaudoti tiristorinį raktą, pasiaiškinus, ar tai veiktų, taip, kaip reikia. Tada SB inverteris turėtų tokį valdymą- palaikyti kokiais 5V didesnę įtampą, nei ESO tinklas. Ir Vartotojai maitintųsi tik nuo SB inverterio, o įtampai nusmukus dėl galios poreikio, automatiškai ji būtų paimama iš ESO tinklo) |
Bus dar tokia problema - grid-inverteriai nemoka tokiu funkciju, kad mazint padavimo apimtis ir pan. Jie temoka tik iliet i tinkla. Ir juose dar buna pvz mppt algoritmas, kad sektu optimaliai saules bateriju bukle ir isspaustu imanoma energijos maksimuma.
Yra irenginiu, panasiu, kur galbut net seka sroves kryptis - bet ten kitokie principai. Ten buna konkreti apkrova - pvz koks nors boileris sildomas. Ir jis seka, kai nera energijos is saules bateriju - tai ijunga ESO tinkla. Dazniausia isvis ten kokia nors rele testovi - nemoka jie "suliet" dvieju energijos srautu ir dar ten reguliuot viena is ju pagal norus... Ten viskas apsiriboja tuo, kad gali pvz ESO nenaudot visiskai - bet tada nukencia kas nors kitas - pvz nepakankamai sildo ir pan...
------------
Del galios sekiklio idejos. Matai negali maitint vartotojo tik nuo inverterio, nes jei energija saules baterijose kris - iskart pakibs inverteris, arba pati vartotojo apkrova atsijungs/suges. Ir paskui bus nebesvarbu - seka ar ne bukle tas daviklis ir siuntineja kazkokius signalus...Ta imanoma suorganizuot nebent su labai primityviom apkrovom - tipo tenas koks nors. Bet siuo atveju nebeaktualu bus, nes tokias primityvias apkrovas galima ir taip jungt tiesiai i DC linija nuo saules bateriju. Domina butent sudetingos apkrovos - kaip sakysim AC variklis. Dalinis sprendimas niekam netiks...
----------
Cia sakau, problemele, kurios paprastas sprendimas vertas milijono euru Nes potencialas milziniskas - padarius korektiskai suliejancia energija iranga is antro nestabilaus saltinio - ESO monopolio rinkos gabaleli galetu atsikast kiekvienas norintis. |
|
|
|
|
|
|
|
Dažnio keitiklis/inverteris - 60 Hz maitinimo šaltinis |
| Parašytas: 2017 01 25, 23:06 |
|
|
|
|
to zamolskis
manau, nesupratome vienas kito.Idėja, kurią aprašiau aukščiau, yra tokia. Kaip pavyzdį paėmiau 10kW saulės baterijų parką su 10kW galios inverteriu DC/AC. Tegu tai bus ne konkretus gamyklinis inverteris,hipotetinis, bet jis sugeba du dalykus-
1. Sinchronizuotis su ESO tinklu
2. Didinti-mažinti savo įtampą, siuaurose ribose, pvz jo įtampa tarp fazės ir neutralės- 200-250V.
Kaip Vartotojus aš parodžiau visą kliento, kuriam taikome savo sistemą- instaliaciją- staklės, viryklės, siurbliai , kreizai ir bumboksas su Aliukų CD ...
Šiuo metu šviečia Saulė,saulės baterija gamina 10kW. Kliento instaliuoti įrengimai vartoja 12kW. Galios daviklis duoda uždavimo signalą ( pvz 0-10V DC) į Inverterį, ir tas signalas yra 10 V- maksimalus. Inverteris dirba max pajėgumu, gamina 10kW. Likę 2kW ateina iš ESO natūraliai, nes inverterio įtampa truputį mažesnė, nei ESO. Vartotojai viso gauna savo reikalingus 12kW, bet klientas iš ESO perka tik 2kW. Tai juk tai, ko mums reikia, ar ne?
Vakar Saulė irgi švietė, bet Vartotojai vartojo tik 8kW. Galios daviklis duoda signalą Inverteriui, kad gaminti 8-0.1kW=7.9 kW. Iš ESO imama tik 0,1kW, likę 7,9kW pagaminami Inverterio. Ar ne tai, ko mums reikia?
Dar vienas režimas. Pasileido 5kW variklis , paleidimo srovė 70A. Šita srovė bus automatiškai paimama iš ESO, nes įtampa Vartotojų tinkle krinta,Inverteris tokios srovės nepajėgus pagaminti, ir automatiškai srovė teka iš ESO. Nusitovėjus variklio srovei, Inverteris vėl bandys pagal signalą iš Galios daviklio atiduoti tokią galią, kad iš ESO imti tik 0,1kW. Tas 0,1kW reikalingas dėl stabilumo, jei užduosi 0kW, tai Inverteris šokinės , tai atiduodamas galią į ESO, tai sumažėdamas perdaug. Konkreti reikšmė, ar 0,1kW, ar 0,2kW būtų randama praktiškai, jos dabar tiklsiai nepasakysi. Bet šiaip ar taip, iš ESO sistema imtų tik mažą dalį Vartotojų reikalujamos galios.
Čia viskas gana panašiai, kaip keli generatoriai dirba į bendrą tinklą. Vienas generatorius gamina 50kW, kitas- 30kW. Bet padidinus antrojo generatoriaus žadinimo srovę, jis gamins irgi 50kW, .Antrojo generatoriaus įtampa truputį pakyla, ir jis ima tiekti daugiau kW į tinklą. O tinkle įtampa pakils , pvz, nebe 230V, bet 235V. |
|
|
|
|
|
|
|
Dažnio keitiklis/inverteris - 60 Hz maitinimo šaltinis |
| Parašytas: 2017 01 25, 23:46 |
|
|
|
|
tie grigtie-inverteriai nesugeba taip ribot atiduodamos energijos pagal poreiki. jie atiduoda viska ka gamina saules baterijos. nu nebent tu zinai kazkoki kitoki modeli, arba tektu ten kazkaip perprogramuot algoritmus.
metoda as supratau. tiesiog su galios davikliu sekti, kad suvartojimo apkrova visada imtu daugiau energijos nei gamina saules jegaine. palaikant kazkokia 0,1-0,2kw histerezes riba. tam greiciausiai reiktu junginet kazkokia papildoma nenaudinga apkrova suvartojime. nenaudinga apkrova turetu but iki maksimalaus saules jegainiu gamybos pajegumu (linksma kai tai bus keliasdesimt kilowatu ). ir dar ji turetu but pastoviai kintanti pagal aplinkybes. didet arba mazet iki nulio pagal daviklio parodymus. kazkas tokio.
na toks variantas manau tiktu. imanoma ka nors pirktinio pritaikyt tokiam davikliui? |
|
|
|
|
|
|
|
Dažnio keitiklis/inverteris - 60 Hz maitinimo šaltinis |
| Parašytas: 2017 01 26, 21:01 |
|
|
|
|
| zamolskis rašo: |
tie grigtie-inverteriai nesugeba taip ribot atiduodamos energijos pagal poreiki. jie atiduoda viska ka gamina saules baterijos. nu nebent tu zinai kazkoki kitoki modeli, arba tektu ten kazkaip perprogramuot algoritmus.
metoda as supratau. tiesiog su galios davikliu sekti, kad suvartojimo apkrova visada imtu daugiau energijos nei gamina saules jegaine. palaikant kazkokia 0,1-0,2kw histerezes riba. tam greiciausiai reiktu junginet kazkokia papildoma nenaudinga apkrova suvartojime. nenaudinga apkrova turetu but iki maksimalaus saules jegainiu gamybos pajegumu (linksma kai tai bus keliasdesimt kilowatu ). ir dar ji turetu but pastoviai kintanti pagal aplinkybes. didet arba mazet iki nulio pagal daviklio parodymus. kazkas tokio.
na toks variantas manau tiktu. imanoma ka nors pirktinio pritaikyt tokiam davikliui? |
Kažkiek pasidomėjau, kas per žvėris tas galios daviklis. Fabrikinio dar gerai neieškojau ( tiksliau, neradau su reikalinga funkcija, aprašymai neišsamųs, reiktų raišinėti vadybininkams), bet iš atskirų elementų yra. Tai už detales gal 100 eur išeis, neskaitant plokštės ir darbo bei kažko , dabar tik maždaug. Dar reikalinga paprasta schema su operaciniu, kad valdytų Inverterį. Dabar reikia pasidomėti, kokie inverteriai gaminami fabrikiniai, nes tai tikrai sudėtingas padaras. Kaip sakiau, pagrindinės funkcijios- kad sinchronizuotis mokėtų su ESo ir kad leistų valdyti jo įtampą išoriniu 0-10V signalu. Kol kas turbūt domimės mažesne galia,vienfaziu, su perspektyva, kad tokia pat struktūra ir elementai būtų trifaziam. |
|
|
|
|
|
|
|
 |
Google paieška forume |
|
|
|
Naujos temos forume |
|
|
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods,
FS 22 Maps,
FS22 Mods |
|
ETS2 Mods
ETS2 Trucks,
ETS2 Bus,
Euro Truck Simulator 2 Mods
|
|
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods,
FS22 Maps,
FS22 Trucks |
|
VAT calculator
VAT number check,
What is VAT,
How much is VAT |
|
Paskola internetu
Vartojimo paskola,
paskola automobiliui,
paskola būsto remontui |
|
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope |
|
FS22 Mods
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors Mods,
FS22 Maps Mods |
|
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors |
|
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija |
|
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat |
|
Optic sight
Binoculars for hunting elk,
Best compact binoculars,
Riflescope hunting |
|
|
 |
