 |
|
|
Elektronika.lt portalo forumas
Jūs esate neprisijungęs lankytojas. Norint dalyvauti diskusijose, būtina užsiregistruoti ir prisijungti prie forumo.
Prisijungę galėsite kurti naujas temas, atsakyti į kitų užduotus klausimus, balsuoti forumo apklausose.
Administracija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus bei dalyvius,
kurie nesilaiko forumo taisyklių.
Pastebėjus nusižengimus, prašome pranešti.
Dabar yra 2026 02 27, 02:58. Visos datos yra GMT + 2 valandos.
|
|
|
 |
Forumas » Energetika ir elektrotechnika » Kosinusinių konderių komutacijos dažnis
|
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
|
|
|
|
 |
Re: Kondensatoriai |
 Parašytas: 2012 03 16, 22:54 |
  |
|
|
|
| Vikis rašo: |
Žinoma,galiu ir klįsti,bet kiek aš tų kondensatorių mačiau , tai ant jų buvo užrašytas ne talpumas , o reaktyvinis galingumas kVAr . Ir dažniausiai būna keleto skirtingų galingumų ir juos komutuojant pasiekiamas optimalus rezultatas . Tik reikia neužmiršti , kad perkompensavimas dar blogiau už nedakompensavimą .
Tarp kitko vienoje gamykloje teko matyti savadarbį valdiklį . Pagamintas jis buvo iš mchaninio reaktyvinės energijos skaitiklio . Diskas užstabdytas per spyruoklę ir diske prigręžiota skylučių .Vienoje disko pusėje fotodiodai - kitoje fototrsnzistoriai .Sakė,kad veikia be priekaištų |
nezinau kaip padaryta pas vida, bet manao jog elektroninam kompensatoriui labiausia tinka komutuoti kondensatoriais kurie vienas nuo kito skiriasi mazdaug dvigubai.
1,2,4,8,16
tada reikes daug maziau kondensatoriu ir jungikliu. tik va tiem jungikliams teks daug dazniau juginetis. |
|
|
|
|
|
|
|
Kosinusinių konderių komutacijos dažnis |
| Parašytas: 2012 03 16, 23:21 |
|
|
|
|
pakartosiu - konderiai yra trifaziai, kitaip sakant, viename korpuse yra 3 konderiai, į išorę išvesti 3 klemai fazėms A B C.
ant konderių yra ir mikrofaradai, ir kilovarai, skirtingi skirtingiems dažniams- 50 , 60Hz. dabar tixliai nepasakau, ne vietoje aparatas
labai įdomi mintis su savadarbiu cos fi regleriu iš el skaitiklio. Dirba galvos-- Bet kai pamačiau tikrą controllerį Novar, kurį, tarp kitko, gamina buvusi socialistinė šalis Čekija- praėjo noras bet ką panašaus daryti, kai yra puikus produktas jau gatavas. Funkcijų- daugybė, bet jos ne beprasmės, kaip būna kartais. Leidžia valdyti ir L ir C elementus, ir pageidaujamą cos fi gauti, nebūtinai 1 , ir statistiškai , per 100 ar pan įjungimų, pats pasitikslina faktinį baterijos talpumą, ir ją brokuoja, nematuodamas atskirų baterijų srovių ir tt.
Beje, galima užduoti savo turimus talpumus, jis išskaičiuoja , kokias bankes įjungti. Vienas iš variantų- 1,2,4,8 santykinės talpos
Beje, Digix, nesupratau, kodėl tu rūpiniesi konderio išjungimo procesu? Man atrodo, tik įjungimas yra svarbus dėl srovės šuolių |
|
|
|
|
|
|
|
Kosinusinių konderių komutacijos dažnis |
| Parašytas: 2012 03 16, 23:53 |
|
|
|
|
jei nuoskeliai nondensatoriams pajungsime droselius tada jeigu atjungsi tuo metu kai per droseli teka srove, droselyje esanti energija bus sudeginta kontaktuose, tas enrgijos kiekis mazas bet vistiek sioks toks yra.
jei pries atjungima droseli uztrumpinsime tai kontaktams neteks kenteti del tos energijos.
del ijungimo, jei nusekliai pajungtas induktyvumas, nematau jokio tikslo jaudintis. taip, sroves bus dideles, bet jos vyks kai kontaktai pilnai susijunge ir labai trumpa laika viskas del ko galima jaudntis tai del mechaniniu apkrovu. kontaktams toks darbo rezimas visai nekenksmingas nera net ko lyginti su tuo ka tenka istverti isjungiant analogiskos sroves induktyvine apkrova arba nuolatine srove.
nors man reikia pasitaisyti del energijos nuostoliu,
visgi energijos nuostoliai bus tokie patys ir jungiant kondensatorisu per rite tik jie bus ne kontaktuose o riteje ir laiduose.
tamj kad nuostoliu isvengti absoliuciai reiketu sudetingesnes shemos su puslaidininkiais kas neapsimoka prakstiskai |
|
|
|
|
|
|
|
Kosinusinių konderių komutacijos dažnis |
| Parašytas: 2012 03 17, 00:12 |
|
|
|
|
| Digix rašo: |
zinoma droselis turi buti kazkur per viduri, bet jo induktyvumo delsio nereikia. mazdaug 10uH turetu uztekti.
srove komutacijos metu paseiks koki 1000 amperu ar daugiau (tikslu skaiciu reiketu skaiciuoti pagal konkrecius paramentrus) bet tai bus daug maziau nei komutoujant be induktyvumo kada sroves sieks keleta desimciu tukstanciu amperu
kadangi komutacija vyks ZCS rezimu kontaktams tai nekels problemu.
Nagi, paziurekim.
Ut=Li
(del patogumo dydzius apvalinam)
U=500V
i=1000A
L=10uH
(Li=0.01mWb/mVs)
t=0.01mVs/500V=20uS - na zmogau, visu pirma per tiek laiko kontaktoriaus kontaktai dar nespes gerai susijungti, taip kad tavo minetas ZCS faktiskai nevyks, o svarbiausia - kaip manai, kas su ta jau 1000A pasiekusia ikrovos srove vyks toliau? 
Beje, palyginimui matyt reiketu pamineti, kad vien tik jungiamuju laidu parazitinis induktyvumas aparato viduje gali buti panasus arba netgi didesnis nei to cia tavo siulomo papildomo droselio.
Bendru atveju yra aivaizdu, kad panasiai tokio kalibro droseliai gali nebent kazkiek sumazinti RF trukdzius, bet neigiamo paleidimo sroves impulso itakos kontaktams ir konderiams beveik nepaveiks.
baterijos iskirtymas i daug mazu sumazina komutacijos sroves bet jos lieka proporcingos atskiriems konderiams/talpumams ir juos junginejantiems kontaktams!, ir jau pajungti kondensatoriai apsaugo tinkla nuo triuksmu kurie sukuriami pajungiant kitus kondensatorius. zr. toliau >>
jei tu prie tinklo bandysi pajungti viena kokio 1000 uf kondensatoriu tai tumpam laikui nusodinsi visa tinkla gal net automatai bus ismesti.
junginejant kondensatorisu baterijoje tinklas beveik nejaus nieko, nors pacioje baterijoje sroves tekes labai dideles
Labai gerai, tai o dabar ziurim i temos pavadinima ir jame iskelta klausima - jis apie kompensatoriaus ijungimo dazni, tai atsizvelgiant i ka pastarasis yra nustatomas/ribojamas - ar kad pernelyg daznai neskleisti galingu trukdziu i tinkla (o retai atseit galima?) ar kad apsaugoti konderius ir kontaktus?
cia buvo mineta kad tokiam junginejimui nauodjamos 2 poros kontaktu tai vietoje droselio galima naudoti varzas kurios riboja pakrovimo srove. tas varzas galima puikiai suderinti su droseliais, tiesiog pagaminat droseli is gelezines vielos ir visa tai susukant ant daugmaz vientisos gelezines serdies.
tokiu atveju komutavimo daznis priklausys nuo to kiek silumos paaukosime tose varzose
I tai autorius jau atsake ir anksciau ir dabar savo velesniame komentare - galingu kontaktu yra tik kiek butina, papildomi yra mazos galios ir tik viena pora visoms 3 fazems. |
|
|
_________________
Elektroje stebuklų nebūna  - būna blogi kontaktai! 
"Aš čia, gyva!"
(durnyno SHIT'o vardas - Lietuva) |
|
|
|
|
|
Kosinusinių konderių komutacijos dažnis |
| Parašytas: 2012 03 17, 00:25 |
|
|
|
|
| vidas.k rašo: |
dėl konderių talpos- tai jas iš atminties parašiau, gali būti netikslumų
Man tiesiog pasirode keista, kad tie konderiu skaiciai neproporcingi x3 - tai ten visgi ant kiekvienos fazes po dar tiek konderiu ar kaip?
dėl kontrolerio max komutavimo dažnio- tai jis 5 sek, aš pataisiau, poste aukščiau
O ar pavyko ka nors rasti aprasyme apie tai, kas riboja komutacijos dazni?
Kitaip tariant, kas ten rasoma apie priezasti del kurios yra tas 5 sek. limitas?
sujungimas konderių yra trikampis-400V, be neutralės
Aha, reiskia kaip ir itariau mano skaiciuota srove reikia dar dauginti is 1.73.
Na va, jau gaunasi 95 A jei skaiciuoti kad mineti talpumai yra ne bendrai o kiekvienoje is 3 faziu.
biški nelabai supratau ilgo aiškinimosi cos fi kompensavimo esmės tai buvo lyrinis nukrypimas i teorines dausas - iš esmės tai Digix nusakė esmę- visa vartotojo apkrova- tai droselis ir jam lygiagrečiai aktyvinė varža. Droselio L kinta, R irgi kinta laike. Cos fi kompenserio užduotis- kompensuoti L savo kondensatoriais. Idealios kompensacijos atveju gauname, kad iš Lesto imame grynai aktyvinę srovę. Tai ir visos barankos. Tik kompenseris negali be galo greitai kompensuoti to L kitimo. Štai ir ieškoma, kiek greitą galima jį padaryti, ir kas riboja tą greitį.
dar dėl kondenserio. Priimkime, kad kondenseris pilnai iškrautas iki jo įjungimo momento. Bet vistiek gaunamas įjungimo impulsas, ir stiprus. tai man atrodo, kad , net visiškai iškrovę kondenserį iki įjungimo momento, vistiek turime riboti jo komutacijų dažnį. tik klausimas, kiek reikia riboti, pvz, kiek komutacijų per minutę yra leidžiama kondensatoriui
Tai o ka visgi apie tai raso originalus aprasymas?
ps to Digix. Kontaktorius turi tik 3 jėgos kontaktus , ir pati jėgos schema yra trifazė. Dar yra blokkontaktai, bet jie mažos galios ir tiesiogiai konderio srovės nekomutuoja Tai jau buvo cia mineta, jis matyt praziopsojo. 
pps srovę ribojantys droseliai yra pajungti nuosekliai kiekvienam kondensatoriui, po 3 vnt, kiekvienai fazei. taigi, komutacijų metu nebus didžiulių srovių , persikraunant vienam konderiui iš kito. jei teisingai supratau diskusiją , apie tai ėjo kalba
Kalba dar buvo ir apie tai, kad tu mazu droseliuku nepakanka kad is esmes riboti sujungimo sroves.
Nes jei juos ten pastatyti didesnius, tai jie prades jau itakoti ir pati kompensatoriaus darba nusistovejusiam rezime. |
|
|
_________________
Elektroje stebuklų nebūna - būna blogi kontaktai!
"Aš čia, gyva!"
(durnyno SHIT'o vardas - Lietuva) |
|
|
|
|
|
Kosinusinių konderių komutacijos dažnis |
| Parašytas: 2012 03 17, 01:13 |
|
|
|
|
| Citata: |
| na zmogau, visu pirma per tiek laiko kontaktoriaus kontaktai dar nespes gerai susijungti, taip kad tavo minetas ZCS faktiskai nevyks, |
va sitai problemai spresti as ir pasiuliau rites su isisotinaciomis serdimis. tada jos sukurs uzdelsima kol kontaktai pilnai susjungs neisisotinusios rites induktyvumas bus simtus kartu didesnis nei isisotinusios o nekokybiska serdis papildomai slopins virpesius ir suvalgys virpesiu energija.
| Citata: |
| o svarbiausia - kaip manai, kas su ta jau 1000A pasiekusia ikrovos srove vyks toliau? |
srove lakstys pirmyn atgal per rite kol visa kondensatoriaus energija susieikvos rites varzoje. manau spes ivykti keletas virpesiu
| Citata: |
| Beje, palyginimui matyt reiketu pamineti, kad vien tik jungiamuju laidu parazitinis induktyvumas aparato viduje gali buti panasus arba netgi didesnis nei to cia tavo siulomo papildomo droselio. |
jei taip, tada papildomo droselio nereikia, bet manau ten laidai pakankamai trumpi.
| Citata: |
| Bendru atveju yra aivaizdu, kad panasiai tokio kalibro droseliai gali nebent kazkiek sumazinti RF trukdzius, bet neigiamo paleidimo sroves impulso itakos kontaktams ir konderiams beveik nepaveiks. |
be droselio jei kondensatoriai, arti vienas kito, labai tiketina kad kontaktai tiesiog bus dalinai istakomi kievieno jungimo metu.
manau zinai kas vyskta ustrupinus kondensatoriu atsuktuvu
| Citata: |
| bet jos lieka proporcingos atskiriems konderiams/talpumams ir juos junginejantiems kontaktams! |
vietoje vieno galingo impulso turime keleta silnesniu isdestytu laike, tai manau pakankamai gerai.
| Citata: |
| Labai gerai, tai o dabar ziurim i temos pavadinima ir jame iskelta klausima - jis apie kompensatoriaus ijungimo dazni, tai atsizvelgiant i ka pastarasis yra nustatomas/ribojamas - ar kad pernelyg daznai neskleisti galingu trukdziu i tinkla (o retai atseit galima?) ar kad apsaugoti konderius ir kontaktus? |
nieko daug nekalbejau apie trukdzius tik siap is kabos gavosi kad pasakiau jog junginejant daug mazu kondesnatoriu bus maziau truksmu nei junginejant viena dideli.
kad tai priezastis junginejimo greciui riboti nesakiau.
mano versija del komutavimo daznio ribojimo buvo ta kad apriboti junginejimo metu atsirandancius nuotsolius arba padidinti kontaktu darbo laika.
kadangi as netikiu jog labai jau kas nors labai jau rupinsis tuo kad 2 (o gal 4 ?) kartus sumazinti ijungimo metu isikiriancia energija, kurios iskrovimo varzoje sudeginama daug daugiau. jei energijos taupymas butu aktualu tai butu papildomos reles kondensatoriu iskrovimui, o ne istisai ant lygiagreciai esanciu varzu butu deginama energija.
Buvau suklydes kai sakiau jog droseliai pades isvengti nuostoliu. Ju bus tiek pat tik jie su droseliais bus istesti ilgesniame laike.
nuostolius panaikinti galima tik suntuojant kontaktorius simistoriais kurie pasirupintu jog jungimas vyksta reikiamu momentu.
tiesa sakant manau kad siek tiek pasidarbavus su kontroleriu butu galima ir paprastus kontaktorius sinchronizuoti pagal sinusoide, kad junginejimas butu be nuostoliu ir be kibirksciavimo. Tai butu gerisuais variantas.
| Citata: |
| I tai autorius jau atsake ir anksciau ir dabar savo velesniame komentare - galingu kontaktu yra tik kiek butina, papildomi yra mazos galios ir tik viena pora visoms 3 fazems. |
tai butu standartinis kontaktorius, bet anskcisu lyg ir buvo kalbeta kad kontaktorius turi papildomas 3 poras kontaktu kurie susijungia su uzdelsimu.
gal blogai supratau. |
|
|
|
|
|
|
|
Kosinusinių konderių komutacijos dažnis |
| Parašytas: 2012 03 17, 02:01 |
|
|
|
|
| Digix rašo: |
| vidas.k rašo: |
| pps srovę ribojantys droseliai yra pajungti nuosekliai kiekvienam kondensatoriui, po 3 vnt, kiekvienai fazei. taigi, komutacijų metu nebus didžiulių srovių , persikraunant vienam konderiui iš kito. jei teisingai supratau diskusiją , apie tai ėjo kalba |
taip, buvo kalbama kad taip turetu buti. nors nezinau ar taip ten yra padaryta ar ne.
nors tavo sakinys neaiskus, kodel po 3 kondensatorius? po viena kievienam kondensatoriui.
Viskas cia aisku, nesikabinek prie zodziu.
jei kondensatoriams nuosekliai pajungti droseliai, komutuoti galima betkokiu dazniu, jokiu rimtesniu energijos nuotoliu nebus, junginek nors ir kas sekunde.
Nebus ir jokio zymesnio komutavimo nuostoliu sumazejimo, kas padauginta is daznesnio komutavimo daznio reiskia mazesni tarnavimo laika.
Tie blokkontaktai tiktu uztrumpiti droseliams o tai leistu isvengti kibirksciavimo atjungiant pagrindinius kontaktus.
Po velniu, jau trecia karta tenka kartoti kad tu papildomu kontaktu yra tik viena pora visam 3-faziam paleidejui!
bet reikia kad tiek blokontaktai susijungtu po pakankamai ilgo laiko, kai kondensatorius bus jau tinkamai pakrautas ir droselis jau atidaves savo energija. Manau tai turetu trukti kiek maziau kaip milisekunde.
Jei jie susijungs per anksti droselyje ir laiduose sudegs nemazas kiekis energijos.
Taigi, siuo atveju nesusijungs nes kontaktu droseliams neuzteks, o ir jei uztektu - kaip siulai pamatuoti tuos "milisekundinius" uzlaikymo laikus ir ypac ju skirtumus, nes tai jau patenka i konktaktu suveikimo laiko paklaidos lygi?
jei laikas suderintas gerai, tada su blokkontaktais visas junginejimo procesas bus prakstiksai be nuostoliu ir kontaktai nebus gadinami.
be tokiu kontaktu bus nedideli nuostoliai ir kibirksciavimas atjungimo metu.
Primenu, kad tipiskas kontaktu su-/atsijungimo laikas yra keliasdesimt milisekundziu, atitinkamai to laiko paklaida gali buti kelios milisekundes netgi viename ir tame paciame kontaktoriuje. |
|
|
_________________
Elektroje stebuklų nebūna - būna blogi kontaktai!
"Aš čia, gyva!"
(durnyno SHIT'o vardas - Lietuva) |
|
|
|
|
|
Kosinusinių konderių komutacijos dažnis |
| Parašytas: 2012 03 17, 02:13 |
|
|
|
|
| Digix rašo: |
jei nuoskeliai nondensatoriams pajungsime droselius tada jeigu atjungsi tuo metu kai per droseli teka srove, droselyje esanti energija bus sudeginta kontaktuose, tas enrgijos kiekis mazas bet vistiek sioks toks yra.
jei pries atjungima droseli uztrumpinsime tai kontaktams neteks kenteti del tos energijos.
Ta energija vistiek issiskirs kazkur kitur - matyt, droselio ir ji trumpinanciu laidu ir kontaktu aktyvineje varzoje, tai cia jei kontaktai suveiks teisingai ir laiku.
Kitu atveju gali buti, kad droselyje sukaupta energija (atitinkanti blogiausiu atveju butent impulsine perkrovos srove) kankins ne pagrindinius, o tuos trumpinancius kontaktus.
del ijungimo, jei nusekliai pajungtas induktyvumas, nematau jokio tikslo jaudintis. taip, sroves bus dideles, bet jos vyks kai kontaktai pilnai susijunge ir labai trumpa laika viskas del ko galima jaudntis tai del mechaniniu apkrovu. kontaktams toks darbo rezimas visai nekenksmingas nera net ko lyginti su tuo ka tenka istverti isjungiant analogiskos sroves induktyvine apkrova arba nuolatine srove.
Na, cia as tikrai nesu tikras, kad sujungimas grandines su labai didele perkrovos srove kontaktams kenks atseit zymiai maziau nei grandines atjungimas su nominalia grandines srove.
nors man reikia pasitaisyti del energijos nuostoliu,
visgi energijos nuostoliai bus tokie patys ir jungiant kondensatorisu per rite tik jie bus ne kontaktuose o riteje ir laiduose.
Na kodel gi ne - kazkoks skirtumas tarp siu dvieju atveju gali buti (droselinio varianto naudai), bet bendros padeties poziuriu jis bus nereiksmingas.
tamj kad nuostoliu isvengti absoliuciai reiketu sudetingesnes shemos su puslaidininkiais kas neapsimoka prakstiskai
Bet tai butu tobuliausias sprendimas.
(ypac jei dar ir dubliuoti puslaidininkinius jungiklius kontaktoriais) |
|
|
_________________
Elektroje stebuklų nebūna - būna blogi kontaktai!
"Aš čia, gyva!"
(durnyno SHIT'o vardas - Lietuva) |
|
|
|
|
|
Kosinusinių konderių komutacijos dažnis |
| Parašytas: 2012 03 17, 03:08 |
|
|
|
|
| Digix rašo: |
| Citata: |
| na zmogau, visu pirma per tiek laiko kontaktoriaus kontaktai dar nespes gerai susijungti, taip kad tavo minetas ZCS faktiskai nevyks, |
va sitai problemai spresti as ir pasiuliau rites su isisotinaciomis serdimis. tada jos sukurs uzdelsima kol kontaktai pilnai susjungs neisisotinusios rites induktyvumas bus simtus kartu didesnis nei isisotinusios o nekokybiska serdis papildomai slopins virpesius ir suvalgys virpesiu energija.
Na ir ka gi siuo atveju is esmes pakeistu tai, kad rite bus su isisotinancia serdimi?
Pirma, norint, kad pradineje neisotintoje busenoje tokia rite pastebimai sumazintu (tiksliau - uzvelintu) perkrova ijungimo metu, jos induktyvumas tures buti pakankamai didelis.
Po to pagal tave rite isisotina srovei per ja pasiekus pakankama tam isisotinimui reiksme ir atseit neitakoja grandines - bet tai bus tik kol srove nepakeis krypties, o musu grandine juk dirba kintamos sroves tinkle!
Taip kad, griztam ir vel i pradini iseities taska - tas droselis negali vienu ir tuo paciu metu pakankamai sumazinti perkrova ir neitakoti normalaus kompensatoriaus darbo, plius prie to - siuo tavo siulomu atveju grandineje atsiranda ne iprastas t.y. prognozuojamas, o netiesinis induktyvumas.
| Citata: |
| o svarbiausia - kaip manai, kas su ta jau 1000A pasiekusia ikrovos srove vyks toliau? |
srove lakstys pirmyn atgal per rite kol visa kondensatoriaus energija susieikvos rites varzoje. manau spes ivykti keletas virpesiu
Ne, as ne apie tai - as turejau galvoje, kad tie tavo mineti 1000A dar visai nera sroves maximumas!
Paziurekim pagal tuos pacius tavo minetus parametrus ir prieme kaip pavyzdi konderi C=100uF:
f(res)=1/6.28(LC)^0.5=1/6.28(10uH*100uF)^0.5=1/6.28(1000*10^(-12))^0.5=1.000.000/(6.28*31.6)=1.000.000/(~200)=5kHz
Kitaip tariant, rezonansiniu virpesiu periodas bus apie 200uS - atitinkamai ketvirtis periodo nuo nulio iki maximumo bus apie 50uS, tuo tarpu kaip mes jau apskaiciavom, tavo mineti 1000A bus pasiekti per mazdaug (is tikruju kiek daugiau nei) 20uS.
Kitaip tariant, netgi su 100uf konderiu max srove bus dar mazdaug dvigubai didesne (o po to jau prasides tavo mineti virpesiai), o max galimas konderio talpumas yra dar beveik 8 kartus didesnis!
Taigi, extra atveju velgi artejame prie 10 kiloamperu "impulsiuko".
| Citata: |
| Beje, palyginimui matyt reiketu pamineti, kad vien tik jungiamuju laidu parazitinis induktyvumas aparato viduje gali buti panasus arba netgi didesnis nei to cia tavo siulomo papildomo droselio. |
jei taip, tada papildomo droselio nereikia, bet manau ten laidai pakankamai trumpi.
Trumpi nuo kur iki kur?
Faktiskai mums reikia matuoti nuo ten, kur saltini galima laikyti beindukciniu - o kur ten tai atseit yra?
Manau, netgi ten, kur maitinimo laidai jau eina kartu lygiagreciai viename kabelyje, jie turi kaip talpuma, taip ir induktyvuma - kitaip tariant, 50Hz tinklo negalima laikyti tikru itampos saltiniu simtus kartu didesniems dazniams.
| Citata: |
| Bendru atveju yra aivaizdu, kad panasiai tokio kalibro droseliai gali nebent kazkiek sumazinti RF trukdzius, bet neigiamo paleidimo sroves impulso itakos kontaktams ir konderiams beveik nepaveiks. |
be droselio jei kondensatoriai, arti vienas kito, labai tiketina kad kontaktai tiesiog bus dalinai istakomi kievieno jungimo metu.
manau zinai kas vyskta ustrupinus kondensatoriu atsuktuvu
Is esmes tas pats bus ir uztrumpinus konderi atsuktuvu per 10uH droseli.
Kaip jau minejau, kai susijungimas nuo oro tarpo tarp beartejanciu kontaktu sumazejimo iki pramusimo komutuojama itampa iki visisko ju susijungimo uzima apie milisekunde, tai papildomas ~20uS uzlaikymas iki kol srove pasiekia 1000A (o itampa 500V, o momentine galia puse megawato!) nieko cia is esmes nekeicia.
| Citata: |
| bet jos lieka proporcingos atskiriems konderiams/talpumams ir juos junginejantiems kontaktams! |
vietoje vieno galingo impulso turime keleta silnesniu isdestytu laike, tai manau pakankamai gerai.
Is tinklo puses ziurint - tikrai taip, bet kaip konderiams taip ir juos bejunginejantiems kontaktams tai nieko nekeicia.
| Citata: |
| Labai gerai, tai o dabar ziurim i temos pavadinima ir jame iskelta klausima - jis apie kompensatoriaus ijungimo dazni, tai atsizvelgiant i ka pastarasis yra nustatomas/ribojamas - ar kad pernelyg daznai neskleisti galingu trukdziu i tinkla (o retai atseit galima?) ar kad apsaugoti konderius ir kontaktus? |
nieko daug nekalbejau apie trukdzius tik siap is kabos gavosi kad pasakiau jog junginejant daug mazu kondesnatoriu bus maziau truksmu nei junginejant viena dideli.
kad tai priezastis junginejimo greciui riboti nesakiau.
mano versija del komutavimo daznio ribojimo buvo ta kad apriboti junginejimo metu atsirandancius nuotsolius arba padidinti kontaktu darbo laika.
Na taigi jau atrodo issiaiskinom, kad sitie dalykai nebus pastebimai itakojami.
kadangi as netikiu jog labai jau kas nors labai jau rupinsis tuo kad 2 (o gal 4 butent! ?) kartus sumazinti ijungimo metu isikiriancia energija ir jos neigiama itaka konderiu ir kontaktu ilgaamziskumui? , kurios iskrovimo varzoje sudeginama daug daugiau bet pamazu ir tolygiai, nieko negadinant perkrovos sroves impulsais!. jei energijos taupymas butu aktualu tai butu papildomos reles kondensatoriu iskrovimui na taigi autorius ir grasinasi tai padaryti! , o ne istisai ant lygiagreciai esanciu varzu butu deginama energija.
Tos energijos ten sudeginama gal tik keli watai, ir prasme tu nuostoliu galbut yra ta, kad konderiu garantuotas iskrovimas uztikrina didesni dirbanciu su jais zmoniu sauguma.
Buvau suklydes kai sakiau jog droseliai pades isvengti nuostoliu. Ju bus tiek pat tik jie su droseliais bus istesti ilgesniame laike.
Na is esmes taip.
Ir dar tu aiskinai kad tas uzlaikymas atseit pades apsaugoti kontaktus, o as gi parodziau skaiciavimais, kad tai mazai tiketina.
nuostolius panaikinti galima tik suntuojant kontaktorius simistoriais kurie pasirupintu jog jungimas vyksta reikiamu momentu.
tiesa sakant manau kad siek tiek pasidarbavus su kontroleriu butu galima ir paprastus kontaktorius sinchronizuoti pagal sinusoide, kad junginejimas butu be nuostoliu ir be kibirksciavimo. Tai butu gerisuais variantas.
Kazin, juk kontaktorius tai vienas bendras trifazis kuriame visos trys kontaktu grupes jungiasi kartu, tuo tarpu itampos trifaziame tinkle tuo paciu momentu bus skirtingos.
| Citata: |
| I tai autorius jau atsake ir anksciau ir dabar savo velesniame komentare - galingu kontaktu yra tik kiek butina, papildomi yra mazos galios ir tik viena pora visoms 3 fazems. |
tai butu standartinis kontaktorius, bet anskcisu lyg ir buvo kalbeta kad kontaktorius turi papildomas 3 poras kontaktu kurie susijungia su uzdelsimu.
Hm, tai kad lygtai ne - kiek pamenu buvo mineta tik viena papildoma silpnesne "NC" kontaktu grupe prie vieno bendro trifazio kontaktoriaus.
gal blogai supratau. Matyt.
|
|
|
_________________
Elektroje stebuklų nebūna - būna blogi kontaktai!
"Aš čia, gyva!"
(durnyno SHIT'o vardas - Lietuva) |
|
|
|
|
|
Kosinusinių konderių komutacijos dažnis |
| Parašytas: 2012 03 17, 04:44 |
|
|
|
|
| Citata: |
| Na ir ka gi siuo atveju is esmes pakeistu tai, kad rite bus su isisotinancia serdimi? |
droselis su issotinacia serdimi uzvelins sroves smugi.
didelio induktyvumo nereikes nes kontaktai susijungia pakankamai greitai, manau kokiu 100us pakaks. ir net nesvarbu koks tas uzdelsimas jis vistiek sumazins laika nuo oro tarpo pramusimo ir kontaktu susijungimo
sutinku kad tai siek tiek pablogins sroves forma normaliame rezime, bet induktyvumas betkokiu atveju gana mazas ir uzdelsimas taip pat. tai manau normalaus darbo stipriai neitakos
nu jei tu tikrai zinai kad pilnam sujungimui reikia net milisekundes tai pablogina reikala, ir jau reikia konkreciai skaiciuoti ar apsimoka daryti ta uzvelinima duotu atveju.
| Citata: |
| Taigi, extra atveju velgi artejame prie 10 kiloamperu "impulsiuko". |
nepriestarauju, bet 10kA geriau nei 100kA
| Citata: |
Trumpi nuo kur iki kur?
Faktiskai mums reikia matuoti nuo ten, kur saltini galima laikyti beindukciniu - o kur ten tai atseit yra? |
as manau kad ten eina kazkokia sina ant kurios salia vienas kito i eile sustatyti kondensatoriai ir cia pat kontaktoriai.
bendras laido ilgis tarp gretimu kondesatoriu grecisuias bus koks metras ir ko gero laidai dar bus salia vienas kito taigi induktyvumas bus gana nedidelis.
sitoje sitemoje as tiesiog kondesnatorius jungciau ne variniais bet gelezinais laidai kurie butu susukti i kilpas ir perkisti per keleta geleziniu verzliu arba saibu.
galimas kitas variantas kai kondensatoriu baterija stovi atskirai komutatorius atskirai gana dideliu atstumu, tada zinoma induktyvumas padideja ir bus pakankamas bet vel tik tada jei naudojami atskiri laidai o ne trifaziai kabeliai. kabelyje atstumas tarp laidu mazas todel ir induktyvumas menkas.
| Citata: |
| Na taigi jau atrodo issiaiskinom, kad sitie dalykai nebus pastebimai itakojami. |
nemanau kad tu teigi kad jei mes kontaktus junginesime 10x dazniau jie isgyvens tiek pat metu.
ir jei imsime kad nuotoliai bus tik perjungimo metu tai sumazinus perjungimu skaiciu sumazeja ir bendras nuostoliu kiekis.
jei mes jungiesime labai daznai tai tiketina kad prades lydytis laidai ir kontaktai
viskas labai akivaizdu, manau kad kazka netesingai supratai mano kalboje.
| Citata: |
| Ir dar tu aiskinai kad tas uzlaikymas atseit pades apsaugoti kontaktus, o as gi parodziau skaiciavimais, kad tai mazai tiketina. |
kontaktu apsaugojimas priklauso nuo konkretaus shemos ispildymo. paramentrus galima keisti
nors po visu isanalizavimu naudos ne tiek jau daug kaip buvo tiketasi
tik visdelto ant laidu uzmauti geleziniu saibu arba laidus perkisti per gelezinius vamzdizus daug nekainuoja o naudos tai siek tiek duotu.
as nesiulau statyti atskiru droseliu bet tiesiog esamus laidus optimizuoti taip, kad jie turetu kuo didesni induktyvuma.
| Citata: |
| Kazin, juk kontaktorius tai vienas bendras trifazis kuriame visos trys kontaktu grupes jungiasi kartu, tuo tarpu itampos trifaziame tinkle tuo paciu momentu bus skirtingos. |
nevisai taip.
Kaip jau ten bebutu, visu triju faziu busena periodiskai pasikartoja.
tai mums reikia tiesiog pataikyti kontaktoriu ijungti tuo pacicu metu kai jis buvo atjungtas tam, kad itampa ant kievieno kondensatoriaus atitiktu momentine itampa tinkle.
precizinio tisklumo nereikia keleto desimcisu voltu nuokrypis daug problemu nesukels nes kaip isiaisksinom nuotoliai proporcingi itampai kvadratu kas siuo atveju labai gerai.
procesorius galetu viska suisiderinti automatiskai, matuodamas perjungimo truksmu lygi linijoje. manau butu pasiektas maziau nei mlisekundes tikslumas. |
|
|
|
|
|
|
|
Kosinusinių konderių komutacijos dažnis |
| Parašytas: 2012 03 17, 10:00 |
|
|
|
|
taip, visas cos fi skydas yra sudarytas, suprantama, iš skirtingų elementų- controllerio, kontaktorių, saugiklių blokų. Yra rimtas controllerio aprašymas- 60 lapų, kitų elementų aprašymai labai menki.atskiri elementai yra gaminami atskirų gamintojų. Tai, kad minimalus laikas pakartotiniam įjungimui yra 5 sek, aprašyme pasakyta, kad dėl konderio išsikrovimo. Daugiau nieko, bet tai ir suprantama- jei suges kontaktorius ar konderis, Novaro gamintojai pasakys- "jūs juk turite galimybę išstatyti tinkamus laikus, pagal jųsų konderius ar kontaktorius. gal jūsų kontaktoriai exclusivai, ir juos labai taupyti reikia- tai išstatykite 3 minutes, kokios problemos , o ne 10 sek."
Idėja sinchronizuoti kontaktorių su tinklo sinusoidės momentine reikšme, manau, yra beprasmiška, nes kontaktoriaus suveikimas apie 20 msek, ir tas laikas nestabilus, yra specifikuojamas tik maksimalus leistinas suveikimo laikas. Jis gali būti ir 15 msec, ir tai bus normalu ir leistina.
Dėl kontaktorių konstrukcijos:
1.yra senesnio tipo cos fi regleriai, tai juose naudojami paprasti kontaktoriai, bet šitie kontaktoriai turi papildomus blokkontaktus, mažiausiai 1 kontaktą. Šituose regleriuose konderis prijungiamas ne tiesiog trumpiausiu laidu nuo kontaktoriaus, bet iš montažinio laido susukamas droselis , 4-5 vijos, diametras apie 5 cm, be šerdies. Kiekvienam konderiui- po 3 tokius "montažinius droselius"
2.Naujesniuose cos fi regleriuose naudojami spec kontaktoriai. radau panašius , žr UA...RA with insertion of damping resistors:
http://www05.abb.com/global/scot/scot209.nsf/veritydisplay/ff2f11151223e7dec12570850041a49a/$file/1sbc101140c0202.pdf
Tuose kontaktoriuose yra specialūs blokkontaktai, viso 3 vnt.( aprašyti linke). Ten yra ir truputis teorijos. kiek suprantu, yra svarbus tik įjungimo srovės ribojimas.
Bet, nepaisant tų spec blokkontaktų, dar yra vienas paprastas BK, jis yra Normally Closed ir schemoje nenaudojamas, taigi aš laisvai jį galiu naudoti greito iškrovimo tikslams, kaip parodyta Rimo schemoje.
Realiai šiame skyde yra naujo tipo kontaktoriai . bet jokios problemos, jeigu reiktų panaudoti seno tipo schemą, su "montažiniais droseliais".
kuri schema geresnė, nzn, bet imho, naujojieji kontaktoriai leidžia sutaupyti montažinio laido apie 1-2 metrus, ir sutaupyti vietos skyde. |
|
|
|
|
|
|
|
Kosinusinių konderių komutacijos dažnis |
| Parašytas: 2012 03 17, 21:50 |
|
|
|
|
| Citata: |
Idėja sinchronizuoti kontaktorių su tinklo sinusoidės momentine reikšme, manau, yra beprasmiška, nes kontaktoriaus suveikimas apie 20 msek, ir tas laikas nestabilus, yra specifikuojamas tik maksimalus leistinas suveikimo laikas. Jis gali būti ir 15 msec, ir tai bus normalu ir leistina.
|
nu gerai, daleiskime kad kontaktorius suveikia per 20 ms ,10 ms tikslumu
sinusoides periodas 20 ms, tai 10 ms tikslumo pakanka tam kad bent jau pataikytum i ta pati pusperiodi, kas jau labai neblogai, o 5ms paklaida jjau isvis beveik idealu.
taciau as niekaip nesuprantu del kokiu priezasciu tas kontaktorius turetu nulolat kesiti suveikimo laika tokiose didelese ribose? jug ne atsitiktiniu skaiciu generatorius ten.
zinoma kievienas kontaktorius tures savotiska suveikimo laika prie atitinkamu darbo salygu, bet jei salygos nekinta tas laikas bus pakankamai pastovus. o dar didesniam pastovumui apvija galima maitinti nuolatine itampa.
jei procesorius operatyviai koreguoja uzdelsima jis automatiskai prisiderisns ir istaisys kontaktoriaus paklaidas.
kaadangi siuo metu kaip tik konstruoju panasia shema, ko gero visai tiks joje numatyti ir tokia galios kompensavimo valdymo funkcija, tikiuosi atsiras norinciu pikrti |
|
|
|
|
|
|
|
Kosinusinių konderių komutacijos dažnis |
| Parašytas: 2012 03 27, 06:55 |
|
|
|
|
| Digix rašo: |
| Citata: |
| Na ir ka gi siuo atveju is esmes pakeistu tai, kad rite bus su isisotinancia serdimi? |
droselis su issotinacia serdimi uzvelins sroves smugi.
Kaip ir paprastas droselis.
didelio induktyvumo nereikes nes kontaktai susijungia pakankamai greitai, manau kokiu 100us pakaks. ir net nesvarbu koks tas uzdelsimas jis vistiek sumazins laika nuo oro tarpo pramusimo ir kontaktu susijungimo.
Aisku teoriskai kazkiek sumazins ir padeti atseit pagerins, tik as sakau kad tas beveik nepasijus praktiskai.
Jei dar pameni, as pagal tavo siulytus 10uH suskaiciavau, kad su pikine tinklo linijine itampa apie 500V srove pasieks kiloampera per 20uS, o jei butu susipriesinimas tarp tinklo ir konderio itampu 500+500V tai ta pacia srove gautume netgi tik per 10uS.
Dabar tu jau siulai 100uS.
Na tai paziurekim, ka tai duoda.
Itampa kaip ir seniau paimkim 500/1000V, tai atitika oro tarpo pramusima normaliomis salygomis atitinkamai apie 500/3000=0.166mm ir 1000/3000=0.333mm.
(oro atsparumas priimtas 3kv/mm)
Dabar paziurim, kokiu greiciu turi judeti kontaktai, kad tokius atstumus paeitu per tas 100uS kurios pagal tave isgelbes padeti.
(vel primenu, kad realus laikai iki 1000A sroves stiprumo gavosi 5-10 kartu mazesni)
Taigi:
0.166mm/0.1mS=1.66m/S (tai yra 1.66cm per 10mS)
ir
0.333mm/0.1mS=3.33m/S (tai yra 3.33cm per 10mS)
Manau, jei is bendro kontaktu suveikimo laiko ~20mS isskaiciuosime puse pradinei inercijai nugaleti ir greiciui pasiekti, tai tie gauti skaiciai butu ganetinai artimi tikrovei - kitaip tariant, jei kontaktai su tokiu pradiniu atstumu tarp ju t.y. 1.66 ir 3.33cm atitinkamai suveikia per 20mS, tada tavo paminetas "neapibreztumo" laikas 100uS galetu buti panasus i tikrove.
Bet as kazkaip manau, kad atstumas tarp (atjungtu) kontaktu ten yra zymiai mazesnis, taigi, ir ta tavo jau padidinta iki 100uS laika reikia didinti dar bent kelis kartus - ir atitinkamai, max smugines sroves ijungimo momentu irgi.
Ir visa tai butu teorijoje kai kontakai priarteje stabiliai susijungia iskart pilnai ir patikimai t.y. be daugkartinio "barskejimo".
sutinku kad tai siek tiek pablogins sroves forma normaliame rezime, bet induktyvumas betkokiu atveju gana mazas ir uzdelsimas taip pat. tai manau normalaus darbo stipriai neitakos
Kartoju, jei induktyvumas bus toks mazas kad neitakotu normalaus darbo tai jis mazai ka pades ir ijungimo momentu.
Tai yra vienas kitam priestaraujantys reikalavimai tam induktyvumui, ir netgi optimaliausias kompromisas tarp ju reikstu kad ne vienas is tu reikalavimu nebus gerai ispildytas.
Praktiskai kaip matome yra labiau linkstama i tai, kad paaukoti trumpalaikius/pereinamuosus aspektus vardan ilgalaikiu/pastoviu.
nu jei tu tikrai zinai kad pilnam sujungimui reikia net milisekundes tai pablogina reikala, ir jau reikia konkreciai skaiciuoti ar apsimoka daryti ta uzvelinima duotu atveju.
Iskaitant visus nestabilumus del neidealaus kontaktu pavirsiaus ir jo busenos (kaip del pasyvios oksidacijos, taip ir del aktyvaus naudojimo su apkrova), laikas nuo pradinio oro tarpo tarp kontaktu pramusimo iki to "pilno" susijungimo visai gali buti panasus i milisekunde.
| Citata: |
| Taigi, extra atveju velgi artejame prie 10 kiloamperu "impulsiuko". |
nepriestarauju, bet 10kA geriau nei 100kA
O as dar karta priminsiu, kad del zemadaznio tinklo inercijos jo negalima laikyti gieztu itampos saltiniu pagal AD parametrus (t.y. uS intervalu lygyje), ir ypac ta tendencija (parazitiniu induktyvumu itakos dominavimas pries parazitinius talpumus ir pries aktyvine apkrova) jauciasi didejant galioms - kitaip tariant, laidu tarpusavio talpumas mazos galios buitiniame tinkle del santykinio laidu plonumo ir artimo ju issidestymo gali but netgi didesnis nei dideles galios tinkle is storu laidu esanciu toliau vienas nuo kito (na arba bent jau tie talpumai bus panasus kai galios tuo tarpu skiriasi), panasai ir su induktyvumu galima parodyti, kad jis bent jau islieka panasus jei netgi ir nedideja pereinant nuo mazesnes galios tinklo prie didesnes, tuo tarpu atzvilgiu didejancios aktyvines galios tame galingesniame tinkle akivaizdziai dideja tegu netgi ir tokio paties nuoseklaus induktyvumo itaka ir taip pat akivaizdziai mazeja tegu netgi ir tokio paties lygiagretaus talpumo itaka.
Todel tavo mineto skirtumo tarp 10 ir 100kA gali ir nebuti, ir atitinkamai abejotina gali buti itaka induktyvumu mazdaug 10uH eiles.
| Citata: |
Trumpi nuo kur iki kur?
Faktiskai mums reikia matuoti nuo ten, kur saltini galima laikyti beindukciniu - o kur ten tai atseit yra? |
as manau kad ten eina kazkokia sina ant kurios salia vienas kito i eile sustatyti kondensatoriai ir cia pat kontaktoriai.
Taigi konderiai kaip as supratau stovi kitoje kontaktoriu puseje nei maitinimo tinklas.
bendras laido ilgis tarp gretimu kondesatoriu grecisuias bus koks metras ir ko gero laidai dar bus salia vienas kito taigi induktyvumas bus gana nedidelis.
Na nebent turi galvoje skirtingus to paties kompensatoriaus konderius.
Tada matyt kazkokie minimalus induktyvumai gali padeti kazkiek sumazinti tuos extra kiloamperus.
sitoje sitemoje as tiesiog kondesnatorius jungciau ne variniais bet gelezinais laidai kurie butu susukti i kilpas ir perkisti per keleta geleziniu verzliu arba saibu.
Geleziniu laidu reiketu keliskart storesniu tai paciai srovei praleisti jau netgi grynai aktyvines varzos poziuriu, verzles ir saibos netgi 50Hz daznyje jau tures per didelius nustolius del sukuriniu sroviu (trafu serdyse yra skirtumas netgi tarp 0.5mm ir 0.35mm ploksteliu), o be to - jau paties varinio laido induktyvumas iskaitant ir jo pavirsini efekta yra pakankamai didelis, ypac jei ji dar ir pakeliui susukti i kazka panasaus i rite.
(autorius jau kazka apie tai minejo)
galimas kitas variantas kai kondensatoriu baterija stovi atskirai komutatorius atskirai gana dideliu atstumu, tada zinoma induktyvumas padideja ir bus pakankamas bet vel tik tada jei naudojami atskiri laidai o ne trifaziai kabeliai. kabelyje atstumas tarp laidu mazas todel ir induktyvumas menkas.
Na velgi tai yra tiesiog tarpinio induktyvumo sukurimo variantai, ka galima padaryti ir jau minetu budu tiesiog susukant patogioje vietoje laido fragmenta i rite, bet tai juk jieko nekeicia is esmes - tikrai gero kompromiso tarp impulsiniu sroviu ribojimo ir normalaus darbo neitakojimo kompensatoriuje taip pasiekti nepavyks.
Gali buti, kad tas isijungimo intervalas ir yra ribojamas is minimalios puses todel, kad norint neitakoti normalaus kompensatoriaus darbo pakankamai zenkliai (ir pigiai) sumazinti impulsines perkrovu sroves jame neiseina.
| Citata: |
| Na taigi jau atrodo issiaiskinom, kad sitie dalykai nebus pastebimai itakojami. |
nemanau kad tu teigi kad jei mes kontaktus junginesime 10x dazniau jie isgyvens tiek pat metu.
As ne apie junginejimo daznuma juk aiskinau, o apie kiekvieno konkretaus ijungimo metu atsirandancia perkrova.
Tu bandei aiskinti, kad kazkokiom nesudetingom priemonem galima ta perkrova pastebimai sumazinti, as nesutikau.
Jei ten galima kazka paprastai pagerinti, tai manau jau ir yra ten padaryta, ir jei po to junginejimosi daznumas vistiek yra ribojamas, tai yra pagrindo manyti, kad tu paprastu priemoniu efektyvumas gana ribotas.
ir jei imsime kad nuotoliai bus tik perjungimo metu tai sumazinus perjungimu skaiciu sumazeja ir bendras nuostoliu kiekis.
jei mes jungiesime labai daznai tai tiketina kad prades lydytis laidai ir kontaktai.
Na taigi apie tai ir kalba.
Tik as nesutikau kad tai ka siulei daryti kazka cia pastebimai pagerintu - na gal tik apart jau mineto atvejo kai konderiai kompensatoriaus viduje ju jungimo metu musa viena i kita, bet kaip as supratau tai jau ten ir yra padaryta, ir sujungimu dazni vistiek tenka riboti.
viskas labai akivaizdu, manau kad kazka netesingai supratai mano kalboje.
As taip ir nesupratau, ka atseit nauja iki tol nezinoma/nepanaudota duotu tas tavo pasiulymas?
(prideti papildomai droseliu)
| Citata: |
| Ir dar tu aiskinai kad tas uzlaikymas atseit pades apsaugoti kontaktus, o as gi parodziau skaiciavimais, kad tai mazai tiketina. |
kontaktu apsaugojimas priklauso nuo konkretaus shemos ispildymo. paramentrus galima keisti.
Teoriskai - taip, o praktiskai - deja ne visada.
(kitaip kas trukdytu tiesiog kaip circuit siule pastatyti simistorius su ZCD?)
nors po visu isanalizavimu naudos ne tiek jau daug kaip buvo tiketasi
tik visdelto ant laidu uzmauti geleziniu saibu arba laidus perkisti per gelezinius vamzdizus daug nekainuoja o naudos tai siek tiek duotu.
as nesiulau statyti atskiru droseliu bet tiesiog esamus laidus optimizuoti taip, kad jie turetu kuo didesni induktyvuma.
Na tai tada ir vel griztam prie to paties - kompromiso tarp droselio itakos sujungimo metu ir normaliam darbiniam rezime.
| Citata: |
| Kazin, juk kontaktorius tai vienas bendras trifazis kuriame visos trys kontaktu grupes jungiasi kartu, tuo tarpu itampos trifaziame tinkle tuo paciu momentu bus skirtingos. |
nevisai taip.
Kaip jau ten bebutu, visu triju faziu busena periodiskai pasikartoja.
tai mums reikia tiesiog pataikyti kontaktoriu ijungti tuo pacicu metu kai jis buvo atjungtas tam, kad itampa ant kievieno kondensatoriaus atitiktu momentine itampa tinkle.
Taip, supratau tavo minti, teoriskai ji teisinga, bet praktiskai ja igyvendinant velgi bus siokiu tokiu sunkumu.
Pvz. tokiu atveju reikia, kad konderiai iki sekancio ju jungimo pakankamai tiksliai islaikytu buvusias itampas, taigi, jie neturetu tureti iskrovimo varzu.
Be to, prisides ir jau aptarinetas kontaktu susijungimo laiko ir stabilumo neprognozuojamumas.
precizinio tisklumo nereikia keleto desimcisu voltu nuokrypis daug problemu nesukels nes kaip isiaisksinom nuotoliai proporcingi itampai kvadratu kas siuo atveju labai gerai.
procesorius galetu viska suisiderinti automatiskai, matuodamas perjungimo truksmu lygi linijoje. manau butu pasiektas maziau nei mlisekundes tikslumas.
Procesoriaus lygyje - matyt taip, bet ne kontaktoriaus. |
|
|
_________________
Elektroje stebuklų nebūna - būna blogi kontaktai!
"Aš čia, gyva!"
(durnyno SHIT'o vardas - Lietuva) |
|
|
|
|
|
Kosinusinių konderių komutacijos dažnis |
| Parašytas: 2012 03 27, 07:02 |
|
|
|
|
| vidas.k rašo: |
taip, visas cos fi skydas yra sudarytas, suprantama, iš skirtingų elementų- controllerio, kontaktorių, saugiklių blokų. Yra rimtas controllerio aprašymas- 60 lapų, kitų elementų aprašymai labai menki.atskiri elementai yra gaminami atskirų gamintojų. Tai, kad minimalus laikas pakartotiniam įjungimui yra 5 sek, aprašyme pasakyta, kad dėl konderio išsikrovimo. Daugiau nieko, bet tai ir suprantama- jei suges kontaktorius ar konderis, Novaro gamintojai pasakys- "jūs juk turite galimybę išstatyti tinkamus laikus, pagal jųsų konderius ar kontaktorius. gal jūsų kontaktoriai exclusivai, ir juos labai taupyti reikia- tai išstatykite 3 minutes, kokios problemos , o ne 10 sek."
Cia reiketu patikslinimo - ar teisingai as supratau, kad kontroleris yra atskiras nuo viso likusio skydo gaminys, t.y. visos likusios detales yra surinktos jau cia vietoje o ne gautos kartu su kontroleriu viename skyde?
Idėja sinchronizuoti kontaktorių su tinklo sinusoidės momentine reikšme, manau, yra beprasmiška, nes kontaktoriaus suveikimas apie 20 msek, ir tas laikas nestabilus, yra specifikuojamas tik maksimalus leistinas suveikimo laikas. Jis gali būti ir 15 msec, ir tai bus normalu ir leistina.
Tas aisku, bet Digix-as kaip supratau turejo galvoje atveji kai kontroleris pagal koki nors GR signala galetu pats pasimatuoti, kada butent ivyksta susijungmas nuo valdymo itampos padavimo, ir pagal tai nustatyti tikra susijungimo uzlaikymo trukme, o pagal tai atitinkamai isduoti valdymo itampa paankstintai tokiu metu, kad susijungimas ivyktu kada reikia.
Zinoma, tam reiketu ivedineti sitas papildomas funkcijas i kontroleri.
Dėl kontaktorių konstrukcijos:
1.yra senesnio tipo cos fi regleriai, tai juose naudojami paprasti kontaktoriai, bet šitie kontaktoriai turi papildomus blokkontaktus, mažiausiai 1 kontaktą. Šituose regleriuose konderis prijungiamas ne tiesiog trumpiausiu laidu nuo kontaktoriaus, bet iš montažinio laido susukamas droselis , 4-5 vijos, diametras apie 5 cm, be šerdies. Kiekvienam konderiui- po 3 tokius "montažinius droselius"
Aisku, cia yra tas paprastas tradicinis variantas su nedidelais droseliais kuri ir aptarinejome.
Droseliai jame turi buti pakankama mazi, kad neitakotu kompensatoriaus parametru nusistovejusiame rezime, taciau jie tokiu atveju nepakankamai sumazina impulsines sroves ijungimo metu, todel ir jungineti pageidautina kuo reciau.
2.Naujesniuose cos fi regleriuose naudojami spec kontaktoriai. radau panašius , žr UA...RA with insertion of damping resistors:
http://www05.abb.com/global/scot/scot209.nsf/veritydisplay/ff2f11151223e7dec12570850041a49a/$file/1sbc101140c0202.pdf
Tuose kontaktoriuose yra specialūs blokkontaktai, viso 3 vnt.( aprašyti linke). Ten yra ir truputis teorijos. kiek suprantu, yra svarbus tik įjungimo srovės ribojimas.
Bet, nepaisant tų spec blokkontaktų, dar yra vienas paprastas BK, jis yra Normally Closed ir schemoje nenaudojamas, taigi aš laisvai jį galiu naudoti greito iškrovimo tikslams, kaip parodyta Rimo schemoje.
Sitie (butent nurodyto tipo) kontaktoriai turi papildoma kontaktu komplekta ijungianti i grandine pradiniu momentu papildomus 3 rezistorius (integruotus i kontaktoriu), tokiu budu yra ribojama ijungimo perkrovos srove paties kontaktoriaus viduje, ir todel jam nereikalingi papildomi isoriniai perkrova ribojantys elementai.
Is kitos puses, del tu integruotu rezistoriu patikimumo uztikrinimo, tai riboja ir tokio tipo kontaktoriaus sujungimu dazni ir pradine sujungimo metu veikiancia itampa (ten aprasyme nurodyta, kad liktine itampa ant konderiu sujungimo metu neturi virsyti 50V), nes nuo kiekvienos tokios ijungimo metu atsirandancios perkrovos rezistoriai tiesiog kaista (nors ir trumpai bet labai stipriai), taigi, jei sujungimo itampa ir/arba sujungimu daznis bus per didelis, tos varzos gali sugesti.
(na bet uztai nereikia nieko papildomai daryti kontaktoriaus isoreje)
Realiai šiame skyde yra naujo tipo kontaktoriai . bet jokios problemos, jeigu reiktų panaudoti seno tipo schemą, su "montažiniais droseliais".
Kaip jau minejau, tai deja nieko is esmes nepakeistu.
kuri schema geresnė, nzn, bet imho, naujojieji kontaktoriai leidžia sutaupyti montažinio laido apie 1-2 metrus, ir sutaupyti vietos skyde.
Nes juose perkrovos srove ribojancios varzos jau yra integruotos viduje. |
|
|
_________________
Elektroje stebuklų nebūna - būna blogi kontaktai!
"Aš čia, gyva!"
(durnyno SHIT'o vardas - Lietuva) |
|
|
|
|
|
Kosinusinių konderių komutacijos dažnis |
| Parašytas: 2012 03 27, 07:04 |
|
|
|
|
| Digix rašo: |
nu gerai, daleiskime kad kontaktorius suveikia per 20 ms ,10 ms tikslumu
sinusoides periodas 20 ms, tai 10 ms tikslumo pakanka tam kad bent jau pataikytum i ta pati pusperiodi, kas jau labai neblogai, o 5ms paklaida jjau isvis beveik idealu.
Na as manau kad musu laimei kontaktu suveikimo nestabilumas nesudaro netgi 5mS o tuo labiau 10mS jei visas ju suveikimo laikas yra apie 20mS, nes priesingu atveju si tavo mintis butu neteisinga - 5mS jau gali reiksti itampos pokyti nuo 0 iki max, o 10mS - netgi no max(-) iki max(+).
taciau as niekaip nesuprantu del kokiu priezasciu tas kontaktorius turetu nulolat kesiti suveikimo laika tokiose didelese ribose? jug ne atsitiktiniu skaiciu generatorius ten.
Is dalies taip, o is dalies ir ne.
Butent kontaktu susijungimo metu del ju susidevejimo ir oksidacijos tas susijungimas neyvyksta nei idealiai vienodu metu nei visada vienodai patikimai - ir tai butent netgi gali buti panaudota tam tikram atsitiktiniu skaiciu generatoriui sukurti (egzistuoja tokios schemos, aprasytos literaturoje!), kai pakankamai jautrus precizinis skaitliukas suskaicuoja aseit vieno sujungimo metu is tikruju ivykusiu tarpiniu susijungiu/atsijungimu kieki, kuris paprastai buna nuo keliu iki blogiausiu atveju beveik 10 kartu.
Zinoma, tai yra santykinai mazo kalibro paklaidos, nes is esmes susijungimo uzlaikyma apsprendzia zymiai didesnis laikas nuo valdymo signalo padavimo iki kontaktu pakankamo suartejimo kai jau ir prasideda cia auksciau mineti atsitiktiniai reiskiniai, todel siuo poziuriu:
zinoma kievienas kontaktorius tures savotiska suveikimo laika prie atitinkamu darbo salygu, bet jei salygos nekinta tas laikas bus pakankamai pastovus. o dar didesniam pastovumui apvija galima maitinti nuolatine itampa.
tam tikras bendras susijungimo laiko prognozavimas yra imanomas.
jei procesorius operatyviai koreguoja uzdelsima jis automatiskai prisiderisns ir istaisys kontaktoriaus paklaidas.
Tas prognozuojajmas paklaidas jis kiek tai aplamai imanoma istaisys, bet va tu atsitiktiniu tai deja ne.
kaadangi siuo metu kaip tik konstruoju panasia shema, ko gero visai tiks joje numatyti ir tokia galios kompensavimo valdymo funkcija, tikiuosi atsiras norinciu pikrti
Ji gausis pernelyg sudetinga ir pernelg brangi, o is kitos puses nepakankamai patikima ilgalaikiam nepriziurimam veikimui, todel kazin ar is to ka nors ten labai uzdirbsi, greiciau jau tik reputacija savo pagadinsi. |
|
|
_________________
Elektroje stebuklų nebūna - būna blogi kontaktai!
"Aš čia, gyva!"
(durnyno SHIT'o vardas - Lietuva) |
|
|
|
|
|
 |
Google paieška forume |
|
|
|
Naujos temos forume |
|
|
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps,
FS25 Trucks |
|
ETS2 Mods
ETS2 Trucks,
ETS2 Bus,
Euro Truck Simulator 2 Mods
|
|
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods,
FS22 Maps,
FS25 Mods |
|
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija |
|
FS25 Mods
FS25 Maps,
FS25 Cheats,
FS25 Install Mods |
|
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps |
|
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods,
ATS Trucks,
ATS Maps |
 |
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods,
WOT Mods,
Assetto Corsa Rally Mods |
|
|
 |
