 |
|
|
Elektronika.lt portalo forumas
Jūs esate neprisijungęs lankytojas. Norint dalyvauti diskusijose, būtina užsiregistruoti ir prisijungti prie forumo.
Prisijungę galėsite kurti naujas temas, atsakyti į kitų užduotus klausimus, balsuoti forumo apklausose.
Administracija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus bei dalyvius,
kurie nesilaiko forumo taisyklių.
Pastebėjus nusižengimus, prašome pranešti.
Dabar yra 2025 12 23, 05:40. Visos datos yra GMT + 2 valandos.
|
|
|
 |
Forumas » Įvairūs » Gaminame suspausta ora namuose.
|
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
|
|
|
|
|
 |
Gaminame suspausta ora namuose. |
 Parašytas: 2008 08 22, 00:33 |
  |
|
|
|
| Iernius rašo: |
| Skystis viena iš medžiagos agregatinių būsenų. Skysčiai yra takūs, jų formą įprastinėmis sąlygomis nulemia indo forma. |
va cia tesingai as pritariu, bet cia ir yra esme kad virs kritines tempreturos nebelisk tou savybiu
| Citata: |
| Jei stiklainyje matysim skystį, tai kaip galime teigti, kad tai ne skystis ? |
cia galima nevienodai matyti, jei tu matai pilna stiklini inda skyscio tu negali pasakyti ar ten skystis ar dujos. va jei tu matai puse indo tada jau kitas reikalas
| Citata: |
| Ir kodėl manai, kad tas skystis negalės virti ? Juk kai mes tiek suspausime dujas, kad jos virstu skysčiu, tada atsiras naujos jėgos - molekulės viena kitą trauks. Mažinsim slėgį - skystis pradės garuoti. Kai garuos iš vidaus - virs. Taip pat elgtųsi ir šaldant pagamintas skystis. |
virs kritines temperaturos niekas jau nebegli virti todel kad visoms molekulems pilnai pakanka energijos nugaleti tarpusavio trauka jei tu nuimsi ar sumazinsi slegi tai jos tiesiog isples po visa inda o ne ivyks tas ka matome arbatinuke.
| Citata: |
| Jei mes šaldom dujas, jų vidinė energija mažėja. Aplinkinis oro slėgis ją nugalį ir dujos virsta skysčiu. |
taip bet aplinkinis slegis tik padeda molekulesm issilaikyti sukibusiom, virs kirtines budsenos tik tas slegis ir laiko jas pacios jau molekules nebesilaiko |
|
|
|
|
|
|
|
Gaminame suspausta ora namuose. |
| Parašytas: 2008 08 22, 00:58 |
|
|
|
|
| Digix rašo: |
| Iernius rašo: |
| Skystis viena iš medžiagos agregatinių būsenų. Skysčiai yra takūs, jų formą įprastinėmis sąlygomis nulemia indo forma. |
va cia tesingai as pritariu, bet cia ir yra esme kad virs kritines tempreturos nebelisk tou savybiu |
Kaip fiziškai paaiškinsi tą "kritinę temperatūrą" ?
| Digix rašo: |
| Iernius rašo: |
| Jei stiklainyje matysim skystį, tai kaip galime teigti, kad tai ne skystis ? |
cia galima nevienodai matyti, jei tu matai pilna stiklini inda skyscio tu negali pasakyti ar ten skystis ar dujos. va jei tu matai puse indo tada jau kitas reikalas |
Manai, jei spausim 10 litrų talpos stiklainyje dujas, jos iš karto visos virs skysčiu ? Pradžioje tarp molekulių tarpai sumažės ir kelios pirmos molekulės pradės traukti tas kelias kitas. Tuomet tarp jų tarpai dar labiau sumažės, o tarp kitų nežymiai padidės. Atsiras labai mažas kiekis skysčio. Jei slėgio nedidinsim, tai tik tiek skysčio ir turėsim, bet jei padidinsim dar truputi slėgį, tai jau pamatysim ant dugno keletą mililitrų skysčio. Dar didinam - kelis šimtus mililitrų.
Ir matysim ne pilną stiklainį skysčio.
| Digix rašo: |
| Iernius rašo: |
| Ir kodėl manai, kad tas skystis negalės virti ? Juk kai mes tiek suspausime dujas, kad jos virstu skysčiu, tada atsiras naujos jėgos - molekulės viena kitą trauks. Mažinsim slėgį - skystis pradės garuoti. Kai garuos iš vidaus - virs. Taip pat elgtųsi ir šaldant pagamintas skystis. |
virs kritines temperaturos niekas jau nebegli virti todel kad visoms molekulems pilnai pakanka energijos nugaleti tarpusavio trauka jei tu nuimsi ar sumazinsi slegi tai jos tiesiog isples po visa inda o ne ivyks tas ka matome arbatinuke. |
Jos taip paprastai neims ir neišsiplės, nes jas trauks gretimai esančios skysčio molekulės. Matysim tą patį, ką matom arbatinuke.
| Digix rašo: |
| Iernius rašo: |
| Jei mes šaldom dujas, jų vidinė energija mažėja. Aplinkinis oro slėgis ją nugalį ir dujos virsta skysčiu. |
taip bet aplinkinis slegis tik padeda molekulesm issilaikyti sukibusiom, virs kirtines budsenos tik tas slegis ir laiko jas pacios jau molekules nebesilaiko |
Kiek matau atradai dar vieną agregatinė būseną, esančią tarp skysčių ir dujų. |
|
|
|
|
|
|
|
Gaminame suspausta ora namuose. |
| Parašytas: 2008 08 22, 01:16 |
|
|
|
|
| Citata: |
Manai, jei spausim 10 litrų talpos stiklainyje dujas, jos iš karto visos virs skysčiu ? Pradžioje tarp molekulių tarpai sumažės ir kelios pirmos molekulės pradės traukti tas kelias kitas. Tuomet tarp jų tarpai dar labiau sumažės, o tarp kitų nežymiai padidės. Atsiras labai mažas kiekis skysčio. Jei slėgio nedidinsim, tai tik tiek skysčio ir turėsim, bet jei padidinsim dar truputi slėgį, tai jau pamatysim ant dugno keletą mililitrų skysčio. Dar didinam - kelis šimtus mililitrų.
Ir matysim ne pilną stiklainį skysčio. |
va butent to ir nebus, netiki pasitiktink pats, as tai ta bandyma maciau per fizika
jei tu spauso dujas virs kritines temperarturos tai butent ir nebus kaip sakai, mazo kiekio skyscio neatsiras o viskas tolygiai susispaus.
| Citata: |
| Kaip fiziškai paaiškinsi tą "kritinę temperatūrą" ? |
papratsa:
tada kai tarp duju ir skyscio nebera skirtumo
beje kad manes nekaltintum kazkokiu nauju teoriju kurimu ka as daznai megstu daryti si karta viskas oficialu ir as tik sakau gerai zinoma fisikos dalyka
pasiziurek kad ir vikipedijoje
http://en.wikipedia.org/wiki/Critical_temperature
| Kodas: |
| The critical temperature, Tc, of a material is the temperature above which distinct liquid and gas phases do not exist |
tas dalykas vadinamas superkritiniu skysciu, ir jis turi visas dujines ir dali skyscio savybiu. |
|
|
|
|
|
|
|
Gaminame suspausta ora namuose. |
| Parašytas: 2008 08 22, 01:29 |
|
|
|
|
O tai kodėl propanas, netgi ir vandens garai iš karto neužpildo viso indo skysčiu spaudžiant ?
O kaip manai, kas būtų jei sumaišytume tarkim deguonį su heliui ir tas dujas spaustume ? Kažkurios iš jų pirmos virstu skysčiu, todėl tik dalis stiklainio būtų užpildyta skysčiu.
O dėl tos kritinės temperatūros, tai man tai sunku suvokti. Per fiziką to dar nesimokinome. |
|
|
|
|
|
|
|
Gaminame suspausta ora namuose. |
| Parašytas: 2008 08 22, 01:42 |
|
|
|
|
todel kad propano ir vandens kritines temperaturos gana dideles
propano kazkur netoli 80C o vandens 350C ar panasiai
kol nebus tokiu temperaturu tol viskas vyks normaliai kaip priklauso
su popanau ta dalyka gali nesunkiai isbandyti kaip jau minejau, tik reikia kad ziebtuvelio baliona butu ne pilnas kitaip viskas isleks i ora
| Citata: |
| O kaip manai, kas būtų jei sumaišytume tarkim deguonį su heliui ir tas dujas spaustume ? Kažkurios iš jų pirmos virstu skysčiu, todėl tik dalis stiklainio būtų užpildyta skysčiu. |
ne, jos susimaisys arba kitaip sakant istirps vienas kitame.
nors jei tu kazkaip sujungsi su indus su kokiu heliu ir deguonimi tai zinoma ta riba bus kuri laika bet viskas suismaisys vistiek |
|
|
|
|
|
|
|
|
Gaminame suspausta ora namuose. |
| Parašytas: 2008 08 22, 08:41 |
|
|
|
|
| Citata: |
Citata:
Kaip fiziškai paaiškinsi tą "kritinę temperatūrą" ?
papratsa:
tada kai tarp duju ir skyscio nebera skirtumo
beje kad manes nekaltintum kazkokiu nauju teoriju kurimu ka as daznai megstu daryti si karta viskas oficialu ir as tik sakau gerai zinoma fisikos dalyka
pasiziurek kad ir vikipedijoje
http://en.wikipedia.org/wiki/Critical_temperature
Kodas:
The critical temperature, Tc, of a material is the temperature above which distinct liquid and gas phases do not exist
tas dalykas vadinamas superkritiniu skysciu, ir jis turi visas dujines ir dali skyscio savybiu. |
Digix, juk esi matęs rūką gamtoje, kasdien matai debesis ir puikiai žinai, kad ten sklando SKYSČIO lašiukai. Kuo mažesnė skysčio paviršiaus įtempimo jėga, tuo greišiau rūkas pereina į lietų ir jei paimsime deguonį, tai tokio efekto, kaip tavo minėtas bandymas su eteriu gali iš viso nepastebėti.
| Citata: |
ne, jos susimaisys arba kitaip sakant istirps vienas kitame.
nors jei tu kazkaip sujungsi su indus su kokiu heliu ir deguonimi tai zinoma ta riba bus kuri laika bet viskas suismaisys vistiek |
Na, čia vertėtu prisiminti, kaip veikia frakcionavimo kolonos. Susimaišys, jei specialiai maišysi, na, šiek tiek dėl difūzijos. |
|
|
|
|
|
|
|
Gaminame suspausta ora namuose. |
| Parašytas: 2008 08 22, 14:36 |
|
|
|
|
Rukas cia ni prie ko, ne apie tokias temperaturas kalbama.
rukas atsiranda del to kad apie visokias dulkes susikondensauoja vanduo, jei oras idealiai svarus tada tiesiog suidaro persotinti garai ir aprasoja viskas kas i juos patenka.
del tu kritiniu temperaturu dalykas per daug jau paprastas kad butu apie ka gincytis. |
|
|
|
|
|
|
|
Gaminame suspausta ora namuose. |
| Parašytas: 2008 08 22, 17:55 |
|
|
|
|
| Digix rašo: |
Rukas cia ni prie ko, ne apie tokias temperaturas kalbama.
rukas atsiranda del to kad apie visokias dulkes susikondensauoja vanduo, jei oras idealiai svarus tada tiesiog suidaro persotinti garai ir aprasoja viskas kas i juos patenka.
del tu kritiniu temperaturu dalykas per daug jau paprastas kad butu apie ka gincytis. |
Koikių dar dulkių, lietūs gamtoje lijo ir lis daugybę metų, ar bus dulkių, ar ne. O toje kapsulėje su eteriu, tu matei tą patį rūką, tereikėjo truputi izotermiškai pakelti slėgį, ir būtum pamatęs kažką panašaus į lietų, tada nebūtum neteisingai supratęs reiškinio esmės.
Kad deguonies balione būtu pusiau dujos, na, kritinis taškas, prie 20 laipsnių temperatūros, slėgis turi būti TIK 51,4 atm, kai tuo tarpu, balione būna apie 140 atm., taigi, ten yra grynai skystis ir kažkiek dujų. |
|
|
|
|
|
|
|
Gaminame suspausta ora namuose. |
| Parašytas: 2008 08 22, 18:13 |
|
|
|
|
nezinau kaip ia isivercia bet tas dalykas vadinamas angliskai fluid o ne liquid, tai vadinasi ne skystis (nors lietuviskai kito analogisko zodzio kaip ir nera, turbut zems ukio darbuose nebuvo lietuviams reikalo ji israsti)
kadangi as cia ne savo teorijias skelbiu skaitykite patys kas netikite.
| Citata: |
| Many pressurised gases are actually supercritical fluids. For example, nitrogen has a critical point of 126.2K (- 147 °C) and 3.4 MPa (34 bar). Therefore, nitrogen in a gas cylinder above this pressure (or compressed air) is actually a supercritical fluid. These are more often known as permanent gases. At room temperature, they are well above their critical temperature, and therefore behave as a gas, similar to CO2 at 400K above. However, they cannot be liquified by pressure unless cooled below their critical temperature. |
o kad balione nera skyscio jau seniai nsutate
| Kodas: |
| In 1822, Baron Charles Cagniard de la Tour discovered the critical point of a substance in his famous cannon barrel experiments. Listening to discontinuities in the sound of a rolling flint ball in a sealed cannon filled with fluids at various temperatures, he observed the critical temperature. Above this temperature, the densities of the liquid and gas phases become equal and the distinction between them disappears, resulting in a single supercritical fluid phase. |
ir net labai tiksliai ismatavo vandens kritine temperatura. |
|
|
|
|
|
|
|
Gaminame suspausta ora namuose. |
| Parašytas: 2008 08 22, 18:33 |
|
|
|
|
Kad tu pats nesupratai, kas čia rašoma. Kritiniame taške, aišku, tėra tik rūkas, bet kai slėgis kelis kartus didesnis už kritinį, tada būna skystis. Aš tai jau rašiau ankstesniame poste, tik tingiu versti celsijų į kelviną, atmosferas į barus.
| Citata: |
| Kad deguonies balione būtu pusiau dujos, na, kritinis taškas, prie 20 laipsnių temperatūros, slėgis turi būti TIK 51,4 atm, kai tuo tarpu, balione būna apie 140 atm., taigi, ten yra grynai skystis ir kažkiek dujų. |
|
|
|
|
|
|
|
Gaminame suspausta ora namuose. |
| Parašytas: 2008 08 22, 20:20 |
|
|
|
|
Kiekvienoj temoj taip buna: kas nors paklausia kaip pasidaryti ta ir ana, pora zmoniu savo variantus pasiulo, ir butinai atsiras kas prisikabins prie ko nors. Ir davaaaaai tada visi i fizikos/chemijos smulkmenu gincus...  |
|
|
|
|
|
|
|
Gaminame suspausta ora namuose. |
| Parašytas: 2008 08 22, 20:40 |
|
|
|
|
| xina rašo: |
Kad tu pats nesupratai, kas čia rašoma. Kritiniame taške, aišku, tėra tik rūkas, bet kai slėgis kelis kartus didesnis už kritinį, tada būna skystis. Aš tai jau rašiau ankstesniame poste, tik tingiu versti celsijų į kelviną, atmosferas į barus.
| Citata: |
| Kad deguonies balione būtu pusiau dujos, na, kritinis taškas, prie 20 laipsnių temperatūros, slėgis turi būti TIK 51,4 atm, kai tuo tarpu, balione būna apie 140 atm., taigi, ten yra grynai skystis ir kažkiek dujų. |
|
pagal visus principus, jei temperatura didens uz kritine tai viskas, apie joki skysti nera ni kalbos. visas indas uzpildytas vienalyte "substancija" turincia ir duju ir skyscio savybiu.
jei tu ta substancija nusprendei vadinti skysciu tai kaip ir tavo reikalas, bet angliskai ja vadina "fluid" kad yra ne tas pats kas "liquid"
kaip jau bebutu visas balionas yra absoliuciai vienalytis ir viduje nera nieko panasaus i vandeni gali ji vartyti kaip nori jokio skirtumo nebus.
kaip jau rasiua toks bndumas buvo atliekamas labai seniai, ir ir isiakino kad pasiekus atitinkama temperatura, riba tarps skyscio ri duju dingsta, nesvarbu kiek tu ten bespaustum |
|
|
|
|
|
|
|
Gaminame suspausta ora namuose. |
| Parašytas: 2008 08 22, 21:15 |
|
|
|
|
| DumBazz rašo: |
| Kiekvienoj temoj taip buna: kas nors paklausia kaip pasidaryti ta ir ana, pora zmoniu savo variantus pasiulo, ir butinai atsiras kas prisikabins prie ko nors. Ir davaaaaai tada visi i fizikos/chemijos smulkmenu gincus... |
Is vienos puses gerai kad tai ir yra tikra diskusija, o is kitos puses biski nukrypstama nuo temos, bet neesme.
Toks paprastesnis paaiskinimas: temperatura, kurioje isnyksta skirtumas tarp skyscio ir garu, vadiname kritine temperatura.(bet sis apibrezimas daugiau sotiesiems garams  ) Bet mano nuomone analogiskai tinka ir dujom.
 |
|
|
|
|
|
|
|
Gaminame suspausta ora namuose. |
| Parašytas: 2008 08 22, 21:15 |
|
|
|
|
| Citata: |
| kaip jau rasiua toks bndumas buvo atliekamas labai seniai, ir ir isiakino kad pasiekus atitinkama temperatura, riba tarps skyscio ri duju dingsta, nesvarbu kiek tu ten bespaustum |
Labai svarbu kiek ten paspausi. Kiek paspausi, tiek pasislinks kritinis taškas ir teks keisti temperatūrą, kad jį pasiektum. O ta kritinė būsena tarp skysčio ir dujų yra TIK KRITINIAME TAŠKE, tai yra prie tokio slėgio ir tokios temperatūros. Tas taškas priklauso nuo abiejų parametrų, o ne vien nuo temperatūros, |
|
|
|
|
|
|
 |
Google paieška forume |
|
|
|
Naujos temos forume |
|
|
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps,
FS25 Trucks |
|
ETS2 Mods
ETS2 Trucks,
ETS2 Bus,
Euro Truck Simulator 2 Mods
|
|
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods,
FS22 Maps,
FS25 Mods |
|
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija |
|
FS25 Mods
FS25 Maps,
FS25 Cheats,
FS25 Install Mods |
|
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps |
|
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods,
ATS Trucks,
ATS Maps |
|
Must have farming mods
Farming simulator modhub,
Best farming simulator mods |
|
|
 |
Labos.
