 |
|
|
Elektronika.lt portalo forumas
Jūs esate neprisijungęs lankytojas. Norint dalyvauti diskusijose, būtina užsiregistruoti ir prisijungti prie forumo.
Prisijungę galėsite kurti naujas temas, atsakyti į kitų užduotus klausimus, balsuoti forumo apklausose.
Administracija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus bei dalyvius,
kurie nesilaiko forumo taisyklių.
Pastebėjus nusižengimus, prašome pranešti.
Dabar yra 2025 12 11, 20:15. Visos datos yra GMT + 2 valandos.
|
|
|
 |
Forumas » Garso stiprintuvai » Stiprintuvas ESTONIA
|
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
|
|
|
 |
Stiprintuvas ESTONIA |
 Parašytas: 2007 07 10, 01:02 |
  |
|
|
|
Jei skiriasi itampos, greiciausiai skiriasi elektrolitu talpos. Skirsis ir pulsacijos. Elektrolitus tikrai vertetu pasikeisti. (geriau visus) Ir dar iejimo kondensatoriu. Nors K73-17 nera labai blogi.
Skirtingas maitinimas netures itakos stiprinimui, nes gryztamasis rysys pakankamai gilus.
Dar ka verta pasikeisti, tai iejimo ir isejimo lizdus. |
|
Paskutinį kartą redagavo StasysS, 2007 07 10, 10:27. Redaguota 1 kartą |
|
|
|
|
|
Stiprintuvas ESTONIA |
| Parašytas: 2007 07 10, 08:56 |
|
|
|
|
Siaip estonia turiu ir net dokumentai su sxemute yra, o kas del lizdu tai isejimo galima kenteti, tik kad geltonai nenudazyti, o vat iejimo tai reikia geru.
Siaip yra vienas budas garsui pagerinti, retai naudojamas tiesa, del sudetingumo, tai padaryt maitinimo stabilizatoriu. tada uzteks ir mazesnes talpos elektrolitu, taigi galima bus paieskoti kokybiskesniu, bet ju reiks 4 stuku ir poros galingu tranzu arba poleviku . Tiesa itampa nukris nuo 32v iki sakykim 22 v, bet ji bus stabili, aisku ir galia biski sumazes, bet kokybe tai tikrai pageres........... |
|
|
|
|
|
|
|
Stiprintuvas ESTONIA |
| Parašytas: 2007 07 10, 12:07 |
|
|
|
|
Aiskum, dekui visiems uz patarimus  (b). ... bandysiu pirma daryti paprastuteli upgreida(lizdai, elektrolitai)...
Del zym pasiulyto budo- tai kadaise kazkur buvau uzmates maisyta maitinimo buda- ant galiniu paduodama nestabilizuota, ant visiju likusiuju- stabilizuota itampa. ...  |
|
_________________
860346985
Kai kurių dėsningumų supratimas neatleidžia nuo daugelio faktų žinojimo. |
|
|
|
|
Stiprintuvas ESTONIA |
| Parašytas: 2007 07 10, 13:00 |
|
|
|
|
| Padarisi stabilizuota galiniu kaskadu-turesi nebloga kaloriferi . |
|
|
|
|
|
|
Stiprintuvas ESTONIA |
| Parašytas: 2007 07 10, 13:04 |
|
|
|
|
Del stabilizuoto maitinimo - klausimas nera toks paprastas. As pats netikrinau, tai ir nuomones neturiu. Bet inete vieni giria, o kiti peikia kad skambejima sugadina. Bet to stabilizatorius turi atlaikyti 5A pikine srove (jei daryti kiekvienam kanalui atskira stabilizatoriu).
Jei stabilizuoti tik negalinga maitinima - vienareiksmiskai geriau! Bet stiprinimo laipsniu maitinimas turi buti bent jau 5V aukstesnis negu galinio laipsnio. Taigi reiks papildomos apvijos ant trafo, kad turet mazdaug +/-50V islyginta itampa. (stabilizuotos reiktu +/-40V) |
|
|
|
|
|
|
|
Stiprintuvas ESTONIA |
| Parašytas: 2007 07 11, 00:08 |
|
|
|
|
va, vel kazkokia mistika su ta estonija prasidejo !!!  pries koki menesi pradejo apsauga streikuoti.... na ka issukau, pazejau itampu vertes kontrolinese klemuose, kaip ir viskas ciki .... uzsukau dangteli- bac, neveikia ... vel isrinkau- bac, veikai ... taip ir erzino jis mane, kol savaime nesusitaise(matomai kazka prazioplinau)....
Tai va kalusausi as dabar musikeles, ... vel jis man tokia pat fishke iskrete - kai tik dangteli nusukau, apsauga nusieme ir normaliai veikai.. dangteli uzdejau, uzsukau- ir vel apsauga isijunge ir kaput .... pazejau, rodos jokiu laideliu ta dangtis netrumpina(nros gal ir nematau)... bet kazksk kalamburas gaunas. Pusdieni su juo ziadziau siandiena ... |
|
_________________
860346985
Kai kurių dėsningumų supratimas neatleidžia nuo daugelio faktų žinojimo. |
|
|
|
|
|
|
Stiprintuvas ESTONIA |
| Parašytas: 2007 07 14, 02:13 |
|
|
|
|
Ok, su ta apsauga kaip nors issiaiskinsiu, cia nedidele problema, tiesiog as zioplas ir kazko nepastebiu, kaip nors issiaiskinsiu.. sekantis kalusimas.. kaip pastebejau, diodai, shuntuojantys maitbolyje greitaeigius kd213 diodus- pleveliniai, nors, kiek pasidomejau palandziojes po inetinius forumus- rekomenduojama nauduoti keramikinius kondikus(koks esminis skirtumas tarp siu tipu kondiku, kalbu apie panaudojima garso aparaturoje) ..... Tai va, klausimas sitoks: kokias skaiciavimais remeniantis parenkamas tos shuntuojanciso talpos dydis.... ir kaip suprantu, ji reikalinga, kad filtruoti kazkokius aukstadaznius signalus ? (kaip pastebejau, jis dazniauai buna keliu-keliolikos nanofaradu eiles)...  . jei teisingai suprantu, tos talpos dydis turi buti parenkamas atsizvelgiant i pacio diodo p- sanduros talpa ? |
|
_________________
860346985
Kai kurių dėsningumų supratimas neatleidžia nuo daugelio faktų žinojimo. |
|
|
|
|
|
Stiprintuvas ESTONIA |
| Parašytas: 2007 07 20, 14:01 |
|
|
|
|
| Turiu ir as sita Estonia galini, tik kolkas dar nesu pajegus pats padaryti upgreida.. yra cia kas galetu atlikti si darba? kiek tai kainuotu? |
|
|
|
|
|
|
|
Stiprintuvas ESTONIA |
| Parašytas: 2007 07 20, 17:54 |
|
|
|
|
Nereikia jam apgreidu. Jis ir taip skamba geriau uz bet kuri gainclona
Dmitrij, kondensatoriai skirti shuntuoti akstadaznius trikdzius. Bet kadangi Estonijoj diodai greiti, tai ir trikziai negali atsirasti. Kondensatoriai ten kaip ir nereikalingi.
Trikdziai atsiranda del letu diodu. Kai trafo isejime itampa keicia poliariskuma, srove per pries tai dirbusia diodu pora nutruksta neiskart (kol issisiurbia nepagrindiniai kruvininkai is p-n sanduros) Tuo metu atidaryti buna visi 4 tilto diodai!!! Trumpam atsiranda trumpas jungimas ir srove tiesiskai auga (nes auga ir itampa trafo isejime) Tai trunka keliasdesimt ar kelis simtus mikrosekundziu (priklauso nuo diodo uzsidarymo laiko). Tada atbuline kryptim ijungti diodai uzsidaro ir itampa ant ju padideja suoliskai. Sis itampos suolis ir yra triuksmo saltinis! Jo spektras labai platus - iki simtu MHz. Ir nusuntuoti ji pakankamai sunku, nes net trumpi laideliai dirba kaip geros antenos. Kolonelese girdisi 100Hz daznio astrus signalas.
As kazkada specialiai matavau per kiek laiko uszidaro diodai tokiam jungime. Nepatikesit, bet kai kuriu diodu uzsidarymo laikas buvo daudiau negu viena milisekunde!!! (tikrinau D226, KD202, KD242 1N4001 ir panasius) Todel lygintuvuose ir reikia naudot greitus diodus. |
|
|
|
|
|
|
|
Stiprintuvas ESTONIA |
| Parašytas: 2007 07 20, 19:16 |
|
|
|
|
| StasysS rašo: |
Nereikia jam apgreidu. Jis ir taip skamba geriau uz bet kuri gainclona
Dmitrij, kondensatoriai skirti shuntuoti akstadaznius trikdzius. Bet kadangi Estonijoj diodai greiti, tai ir trikziai negali atsirasti. Kondensatoriai ten kaip ir nereikalingi.
Trikdziai atsiranda del letu diodu. Kai trafo isejime itampa keicia poliariskuma, srove per pries tai dirbusia diodu pora nutruksta neiskart (kol issisiurbia nepagrindiniai kruvininkai is p-n sanduros) Tuo metu atidaryti buna visi 4 tilto diodai!!! Trumpam atsiranda trumpas jungimas ir srove tiesiskai auga (nes auga ir itampa trafo isejime) Tai trunka keliasdesimt ar kelis simtus mikrosekundziu (priklauso nuo diodo uzsidarymo laiko). Tada atbuline kryptim ijungti diodai uzsidaro ir itampa ant ju padideja suoliskai. Sis itampos suolis ir yra triuksmo saltinis! Jo spektras labai platus - iki simtu MHz. Ir nusuntuoti ji pakankamai sunku, nes net trumpi laideliai dirba kaip geros antenos. Kolonelese girdisi 100Hz daznio astrus signalas.
As kazkada specialiai matavau per kiek laiko uszidaro diodai tokiam jungime. Nepatikesit, bet kai kuriu diodu uzsidarymo laikas buvo daudiau negu viena milisekunde!!! (tikrinau D226, KD202, KD242 1N4001 ir panasius) Todel lygintuvuose ir reikia naudot greitus diodus. |
StasysS,
dekoju uz issamu paaiskinima ! dabar aiskiau ....
diodu neliesiu(kolkas  ). ateity, kai subresiu iki sio reikalo, tai pasiziuresiu O pagal kokia schema matavote diodu uzsidarimo trukme ?
seip, tarp kitko, pasiziurejau skirtingu, ivairiu saltiniu teigimu, geriauia grojanciu stiprintuvu schemotechnka(Krell-Ksa xxx, ir kita), ir pastebejau, kad visi jie padaryti pagal "simetrine" schema stiprinamo signalo atzvilgiu(pilnoji simetrija).... gal tai ir yra viena is sio stiprintuvo gero skambejimo priezasciu....
Toliau. Kiek pasidomejau apie stiprintuvo schemotechnika(radau gera straipsni "Radio" zurnale M.Korzinin - "kontruirovanije usilitelej moschosti zvukovoj chiasoty vysokoj vernosti"), tai jame teigiama, kad siame Estonijos stiprintuve naudojamu tranzu komplementarumas yra jau labai toks, svelniai tariant, nekoks. Stai dalis straipsnio:
ftp://ftp.radio.ru/pub/arhiv/1996/08-96/24-8-1996.gif
ftp://ftp.radio.ru/pub/arhiv/1996/08-96/25-8-1996.gif
ftp://ftp.radio.ru/pub/arhiv/1996/08-96/26-8-1996.gif
ftp://ftp.radio.ru/pub/arhiv/1996/08-96/27-8-1996.gif
( pirmojo linkio 26 paveiksle pateikta estonijos galinio kaskado schema)
Apie pirminio stiprinimo kaskada- geri atsiliepimai.
ftp://ftp.radio.ru/pub/arhiv/1996/01-96/22-1-1996.gif
ftp://ftp.radio.ru/pub/arhiv/1996/01-96/23-1-1996.gif
ftp://ftp.radio.ru/pub/arhiv/1996/01-96/24-1-1996.gif
tik visus tranzus misliju pakeisti i uzsenietiskus, pvz stai galimi pakeitimo variantai:
КТ3102/3107 galima i philps BC556/546 arba toshiba 2SC2240/2SA970.
КТ630/632 galima i rusiskus 2Т632/638 arba 2SC2705/2SA1145.
КТ961/626 - galima i 2SC5171/2SA1930.
galimus keitimo variantus pasiule Костя Мусатов is http://audioportal.ru/forums.
su isejomo tranzais- manyciau prblemu neturetu kilti.
cia pdf'ai, jei kas tingie isekotis
BC556- http://www.nxp.com/acrobat_download/datasheets/BC556_557_4.pdf
BC546- http://www.itee.uq.edu.au/~elec3400/datashts/BC549.pdf
2SC2240- http://www.toshiba.com/taec/components2/Datasheet_Sync//50/6461.pdf
2SA970- http://www.toshiba.com/taec/components2/Datasheet_Sync//50/6451.pdf
2Т632/638 - galima rasti cia http://www.qrz.ru/reference/kozak/bipol/bih16.shtml
2SC2705- http://www.toshiba.com/taec/components2/Datasheet_Sync//66/7737.pdf
2SA1145- http://www.toshiba.com/taec/components2/Datasheet_Sync//66/7540.pdf
2SC5171- http://www.toshiba.com/taec/components2/Datasheet_Sync//66/7870.pdf
2SA1930- http://www.semicon.toshiba.co.jp/docs/datasheet/ja/Transistor/2SA1930_ja_datasheet_070615.pdf
P.P.S kas liecia to mano minetojo gedimo, kai isijunginejo apsauga, tai, pastebejau, kad nulines trafoapvijos yra prilituotos prie atskiro geleziuko, o jau nuo to geleziuko, eina laidukas prie bendros zemes, tai vat tas laidukas buvo atsilitaves ir trukinejo nuo bendros zemes, del ko, matyt, ir isijunkdavo apsauga(korpusas zemes atzvilgiu turejo 14.4 volto nuolatini potenciala ).... tai va. |
|
_________________
860346985
Kai kurių dėsningumų supratimas neatleidžia nuo daugelio faktų žinojimo. |
|
|
|
|
|
Stiprintuvas ESTONIA |
| Parašytas: 2007 07 23, 09:22 |
|
|
|
|
| Kas del greitu diodu juos suntuoti butina, jie greiti, ju triuksmas mazesnis uz paprastus, bet vistiek yra ir suntuoti BUTINA.., suntuoti nereikia sotkos, ypatingai naujesniu su minkstu uzsidarymu, ir butent net negalima suntuoti, jie visai neturi triuksmo, bet vienas minusas brangus, bet jei reikia nedideles itampos tai galima naxaliavai islupti is geresniu kompiniu maitblokiu, bet reikia ziureti kas ten sudeta, daznai kitaicai vietoi sotkos deda greitus ir niekaip nesuntuoja, pakliuna net paprasti leti diodai ., siaip geros firmos maitblokyje galima rasti riebu dviguba sotkos dioda 45a ir 150 voltu, suradus keturis vienodus galima padaryti tilta 90a , bus fantastika ir be triuksmo... |
|
|
|
|
|
|
|
Stiprintuvas ESTONIA |
| Parašytas: 2007 07 23, 13:53 |
|
|
|
|
| zym rašo: |
| ........suntuoti BUTINA.., ....... |
Ok, butina tai butina, bet kodel BUTENT keramikinius rekomenduoja(bent jau kiek skaiciau inete) ? Bet, kaip minejau, estonijoje pleveliniais shuntuota. |
|
_________________
860346985
Kai kurių dėsningumų supratimas neatleidžia nuo daugelio faktų žinojimo. |
|
|
|
|
Stiprintuvas ESTONIA |
| Parašytas: 2007 07 23, 18:22 |
|
|
|
|
| Greitu diodu suntuoti TIKRAI nereikia Bet jei pasuntuosi, blogiau tikrai nebus. O keraminiai siulomi, nes jie dirba ir megahercuose, ko negalima pasakyt apie daugeli pleveliniu. |
|
|
|
|
|
|
Stiprintuvas ESTONIA |
| Parašytas: 2007 07 23, 23:23 |
|
|
|
|
kolaks viskas aisku  ir papildomu klausimu neturiu
Tik, va dar trupuciuka StasysS pakankinsiu del tu diodu atsidarimo/uzsidarimo laiko trukmes matavimo schemos(kadangi dabar atostogos, tai univerkeje bunu retai ir ner ko pasiklausti is destytuvu) ?
Seip labai idomu paciam bus pasimatuoti ...(pasigirsiu - isidarbinau i puslaid. fizikos katedra laborantu, tai turesiu tokia galimybe ) |
|
_________________
860346985
Kai kurių dėsningumų supratimas neatleidžia nuo daugelio faktų žinojimo. |
|
|
|
|
 |
Google paieška forume |
|
|
|
Naujos temos forume |
|
|
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps,
FS25 Trucks |
|
ETS2 Mods
ETS2 Trucks,
ETS2 Bus,
Euro Truck Simulator 2 Mods
|
|
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods,
FS22 Maps,
FS25 Mods |
|
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija |
|
FS25 Mods
FS25 Maps,
FS25 Cheats,
FS25 Install Mods |
|
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps |
|
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods,
ATS Trucks,
ATS Maps |
|
Must have farming mods
Farming simulator modhub,
Best farming simulator mods |
|
|
 |
