 |
|
|
Elektronika.lt portalo forumas
Jūs esate neprisijungęs lankytojas. Norint dalyvauti diskusijose, būtina užsiregistruoti ir prisijungti prie forumo.
Prisijungę galėsite kurti naujas temas, atsakyti į kitų užduotus klausimus, balsuoti forumo apklausose.
Administracija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus bei dalyvius,
kurie nesilaiko forumo taisyklių.
Pastebėjus nusižengimus, prašome pranešti.
Dabar yra 2025 12 15, 10:33. Visos datos yra GMT + 2 valandos.
|
|
|
 |
Forumas » Energetika ir elektrotechnika » Tvoros įžeminimas
|
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
|
|
|
 |
Tvoros įžeminimas |
 Parašytas: 2025 11 20, 18:10 |
  |
|
|
|
| SG rašo: |
| zamolskis rašo: |
| BEKAMERINES "padangos". ir kruva mokslininku nusidevejimo greicius tiria... |
Daugumoje šiuolaikinių lengvųjų automobilių padangos yra bekamerinės.
Tarkime - imame tavo auto ratą, čia Žemėje kaip mums įprasta pripučiame 1 bar ir nuskraidiname į Mėnulį.
Sprogs ar nesprogs? Kodėl? |
Cia offtopic klausimas. Kurkit tokiems klausimams nauja tema. |
|
|
|
|
|
|
|
Tvoros įžeminimas |
| Parašytas: 2025 11 20, 21:40 |
|
|
|
|
| Socrates rašo: |
Siaip tai apie elektrochemine korozija moko univeruose, tai nestebina, kad pas tave nulis suvokimo tame.
Ka ten zamolskis parode, tai kaip ir sake - pagreitintas budas, kas siaip naturaliai del skirtingu metalu gamtoje vyksta ilga laika.
Vienzo bandai cia kazka parodyt, bet nulis supratimo. Palauksim kol kazkas pakomentuos ismanantis. Galbut ta korozija uztrunka tiek, kad neverta svarstyt (pvz 10+ metu), bet tai nereiskia, kad jos nera. |
Prie tu strapsniu apie uzhkastus kibirus, kaip firmini rusishka izheminima, yra ir paaishkinimai protingi. Juokauti sveika, bet tureti saika dar geresnis privalumas.
Tai ten paaishkina, kad kibiras yra geras izheminimas, bet kadangi ish 0.5mm metalo, tai laiko tik pusmeti plius minus, per ta laika korozija ji sueda. Per plonas
Naudojami metalai kuriuos korozija veikia kur kas maziau sakysim varis ar nerzhaveika. Varis shiaip pliusas elektrochemijoje (kaip ir auksas) todel jo atsparumas deshimtis kartu didesnis jei ne tukstanciais. Varis grynas randamas net gamtoje pragulejes milijonus metu.
gelezhis tai minusinis metalas kuri korozija eda pirmiausia.
Korozija tai chemine rekacija Gelezhis virsta druska ir tirpsta, o varis pliusinis tai grynintus imerkus i Vario druskos tirpala.
https://www.vle.lt/straipsnis/elektrochemine-itampu-eile/
Kadangi vario drusku nera dirvoje tai ten gryninasi vandenilis. O varis netirpsta
Toliau yra reikalavimas, kad izheminimo elektrodai butu bent 6mm storio o ne kaip viedras 0.5 mm Todel tokie metalai laikolabai ilgai
Tiesa jei shalia butu imerkti aukso strypai sujungti tada varis taptu labiau minusinis ir tirptu dirvoje. Bet auksiniu strypu dar niekas nekasi mano zhiniomis tai neverta pergyvent |
|
|
|
|
|
|
|
Tvoros įžeminimas |
| Parašytas: 2025 11 20, 22:01 |
|
|
|
|
| Mari rašo: |
| Socrates rašo: |
Siaip tai apie elektrochemine korozija moko univeruose, tai nestebina, kad pas tave nulis suvokimo tame.
Ka ten zamolskis parode, tai kaip ir sake - pagreitintas budas, kas siaip naturaliai del skirtingu metalu gamtoje vyksta ilga laika.
Vienzo bandai cia kazka parodyt, bet nulis supratimo. Palauksim kol kazkas pakomentuos ismanantis. Galbut ta korozija uztrunka tiek, kad neverta svarstyt (pvz 10+ metu), bet tai nereiskia, kad jos nera. |
Prie tu strapsniu apie uzhkastus kibirus, kaip firmini rusishka izheminima, yra ir paaishkinimai protingi. Juokauti sveika, bet tureti saika dar geresnis privalumas.
Tai ten paaishkina, kad kibiras yra geras izheminimas, bet kadangi ish 0.5mm metalo, tai laiko tik pusmeti plius minus, per ta laika korozija ji sueda. Per plonas
Naudojami metalai kuriuos korozija veikia kur kas maziau sakysim varis ar nerzhaveika. Varis shiaip pliusas elektrochemijoje (kaip ir auksas) todel jo atsparumas deshimtis kartu didesnis jei ne tukstanciais. Varis grynas randamas net gamtoje pragulejes milijonus metu.
gelezhis tai minusinis metalas kuri korozija eda pirmiausia.
Korozija tai chemine rekacija Gelezhis virsta druska ir tirpsta, o varis pliusinis tai grynintus imerkus i Vario druskos tirpala.
https://www.vle.lt/straipsnis/elektrochemine-itampu-eile/
Kadangi vario drusku nera dirvoje tai ten gryninasi vandenilis. O varis netirpsta
Toliau yra reikalavimas, kad izheminimo elektrodai butu bent 6mm storio o ne kaip viedras 0.5 mm Todel tokie metalai laikolabai ilgai
Tiesa jei shalia butu imerkti aukso strypai sujungti tada varis taptu labiau minusinis ir tirptu dirvoje. Bet auksiniu strypu dar niekas nekasi mano zhiniomis tai neverta pergyvent |
Vietoj drobulės apie nieką, rašyk į temą, konkrečiau į du užduotus klausimus, kai Saulius darė potencialų išlyginimą, žiūrėjo į metalų parinkimą, ar skirtingus metalus kažkap atskyrė .. možne mėlyną izaliacią pavynioja, kad karozija neįsimestų.
| Socrates rašo: |
| k.saulius66 rašo: |
| Ir tik vienas paminėjo apie "potencialų" išlyginimą. |
As ne specialistas, bet man idomu: o kaip yra su elektrochemine korozija? Ten vistiek turetu buti naudojami arba vieno tipo metalai, arba atskiriami, kad nekoroduotu. |
|
|
|
|
|
|
|
|
Tvoros įžeminimas |
| Parašytas: 2025 11 20, 23:07 |
|
|
|
|
| rammas rašo: |
| žiūrėjo į metalų parinkimą, ar skirtingus metalus kažkap atskyrė .. možne mėlyną izaliacią pavynioja, kad karozija neįsimestų. |
Na kokia prasme viename objekte naudoti izheminimui skirtingus metalus? Nebet ta tvora state etapais kaip kinu siena ir pamirsho koki metala naudojo anksciau.
Bet kuriuo atveju - naudojami ne kibirai o storas metalas.
Nerzhaveika yra pliusine nusileidzia tik auksui platinai. Tai jai jokio pavojaus nera.
Jei nerzhaveikia kombinacijoje su grynu variu tai gaunasi kazhkoks potencialu skirtumas 0.3V Jis nera didelis, tokiu atveju varis kiek kentetu bet jei storas tai ilgai truktu
Jei 0.5 mm skarda sugrauztu per pusmeti, tai 0.5mm vario skarda gal per pora metu, o 6mm gal per 20-30 metu
Zhalvaris - dar mazhesni potencialu skirtumas ir skaitomas beveik neutralus su nerzhaveika
https://www.qsl.net/n9zia/electrochemical.html |
|
|
|
|
|
|
|
Tvoros įžeminimas |
| Parašytas: 2025 11 20, 23:18 |
|
|
|
|
| Mari rašo: |
| Tiesa jei shalia butu imerkti aukso strypai sujungti tada varis taptu labiau minusinis ir tirptu dirvoje. Bet auksiniu strypu dar niekas nekasi mano zhiniomis tai neverta pergyvent |
Pagal ta lentele, tai cinkas yra labiau minusinis uz gelezi. Tos pacios salygos galioja, kai strypas gelezinis, bet cinkuotas? Kokia reakcija tokiu atveju? |
|
|
|
|
|
|
|
Tvoros įžeminimas |
| Parašytas: 2025 11 20, 23:24 |
|
|
|
|
| Socrates rašo: |
| Mari rašo: |
| Tiesa jei shalia butu imerkti aukso strypai sujungti tada varis taptu labiau minusinis ir tirptu dirvoje. Bet auksiniu strypu dar niekas nekasi mano zhiniomis tai neverta pergyvent |
Pagal ta lentele, tai cinkas yra labiau minusinis uz gelezi. Tos pacios salygos galioja, kai strypas gelezinis, bet cinkuotas? Kokia reakcija tokiu atveju? |
Cinkas ir dedamas tam kad koroduotu ir apsaugotu gelezi, kol jis dar yra. Kol dar like cinko, nebutinai visur tai gelezis nekoroduoja. Kai jau nelieka tada...
Cia bent su kebulais taip, tiesa ju i zheme niekas nekasa. Bet ir zehmeje jei bus cinko pakankamai tai gelezhis bus apsaugota |
|
|
|
|
|
|
|
Tvoros įžeminimas |
| Parašytas: 2025 11 22, 10:10 |
|
|
|
|
Sveiki... Jau įžeminai tvorą? Pernai turėjau tokių reikalų. Virš šimto metrų segmentinės tvoros po laidais ir tarpuose dveji penkiametriai vartai... Išklausiau dešimtis patarimų...
Gavosi taip, kad- kiekvienam tvoros tarpui kaliau po du dvigubus cinkuotus strypus ir per tvoros viršų tiesiau 5mm trosą. |
|
|
|
|
|
|
Tvoros įžeminimas |
| Parašytas: 2025 11 22, 11:06 |
|
|
|
|
| mivaldis rašo: |
Sveiki... Jau įžeminai tvorą? Pernai turėjau tokių reikalų. Virš šimto metrų segmentinės tvoros po laidais ir tarpuose dveji penkiametriai vartai... Išklausiau dešimtis patarimų...
Gavosi taip, kad- kiekvienam tvoros tarpui kaliau po du dvigubus cinkuotus strypus ir per tvoros viršų tiesiau 5mm trosą. |
Temą labai praturtintų konstrukcinių ypatumų nuotraukos. |
|
|
|
|
|
|
Tvoros įžeminimas |
| Parašytas: 2025 11 22, 12:42 |
|
|
|
|
5mm plieninis troselis - IMHO, pernelyg plonas
jei ant jo užkris elektros linijos fazinis laidas - jis nudegs |
|
|
|
|
|
|
Tvoros įžeminimas |
| Parašytas: 2025 11 22, 13:05 |
|
|
|
|
| gnt rašo: |
5mm plieninis troselis - IMHO, pernelyg plonas
jei ant jo užkris elektros linijos fazinis laidas - jis nudegs |
Pritariu, tik kad neturiu nieko konkretaus pateikti, koks turėtų būti laidininkas, nebeplėtosiu.
Man įdomiau, ar virš tvoros pratemtas laidininkas naikina prievolę, visus tvoros konstrukcinius metalinius elementus apjungti į vientisą elektrinį laidumą. Kiekvienas tvoros segmentas, stulpas, elektriškai sujungiami su virš tvoros esančiu laidininku?
Kad mažiau tvoros vaizdą gadintų, aš galvočiau, kad visus tvoros metalinius elementus prijunginėti prie "katankės" arba juostos, pratemtos tvoros apačioje.  |
|
|
|
|
|
|
|
Tvoros įžeminimas |
| Parašytas: 2025 11 22, 14:45 |
|
|
|
|
Nežinau ką ir sakyt... Tiesiog taip pasiūlė tie, kurie užsiima tų konturų įrengimais ir matavimais. Sakė, kam man segmentus gadint - tūri užtekt... Per viršų nutiestas, tarp spyglių papintas ir pririštas trosas, iš pradžių blizgėjo ir švietė. Bet po metų patamsėjo ir dabar beveik nesimato.
Nesugalvojau, kaip tarpus sujungt vientisai, nesinorėjo pjaustyt asvaltą. Teko kalt tris konturus. Gal taip ir geriau. Matavimui varžos užteko.
Kitiems matuotojams taip gali ir netikt, reiktų pasiklaust. Arba keist matuotoją  |
|
|
|
|
|
|
|
Tvoros įžeminimas |
| Parašytas: 2025 11 22, 15:08 |
|
|
|
|
| mivaldis rašo: |
Nesugalvojau, kaip tarpus sujungt vientisai, nesinorėjo pjaustyt asvaltą. Teko kalt tris konturus. Gal taip ir geriau. Matavimui varžos užteko. |
Atskirai sukalti kuolai išsprendžia tvoros įžeminimą, tačiau lieka nepadarytas potencialų išlyginimas.
Troso kontaktas su tvora, tiesiog "natūralus" susilietimas?
Atskirų gabalų apjungimui į vienetą, asfalte galima prapjauti siaurą griovį, kurį po to su mastikom ar "šaltu" asfaltu užtaisysi. Dabar visokio bieso, asfalto dangos remontams prikurta. |
|
|
|
|
|
|
Tvoros įžeminimas |
| Parašytas: 2025 11 22, 15:37 |
|
|
|
|
|
_________________
Tik nereikia manes gazdinti per PM. As jau visokiu durniu mates. |
|
|
|
|
Tvoros įžeminimas |
| Parašytas: 2025 11 22, 16:11 |
|
|
|
|
| Prisižaidžiau jau su tuo "šaltu asfaltu".Čia galima galvot visaip. Prie vartų varčių troso galus prisukau nuvalęs dažus, o ant tvoros nukritęs laidas pataikis į trosą. Segmentai dažyti, įzoliuoti nuo stulpelių. Na šiaip- ne man spręst... Jei tinka, tai tinka... Neketinu ginčytis- tiesiog informuoju... |
|
|
|
|
|
|
|
Tvoros įžeminimas |
| Parašytas: 2025 11 22, 17:35 |
|
|
|
|
| mivaldis rašo: |
| Na šiaip- ne man spręst... Jei tinka, tai tinka... Neketinu ginčytis- tiesiog informuoju... |
O aš ir nesiruošiu moralizuoti, kas blogai ir ką reikia perdaryti, tiesiog iš diskusijos susikuria bendras informacinis fonas.
Jei jau troso galas turi suveržtą kontaktą, jau ir tas gerai.
Dabar dėl atskirų tvoros gabalų su nuosavais įžemikliais. Jų sujungimas yra reikalingas tam, kad tuo sujungimu, tarkim ties varteliais žmogus netaptų jungiamuoju laidininku, tvoros gabalo, ant kurio nukrito aliektras dratas ir kito tvoros gabalo.
Kitaip tariant, kad žmogus netaptų jungiamuoju laidininku, per kurį dalysis srovės nuotėkis į du atskirus įžemiklius. Čia jau butų iš potencialų suvienodinimo skyriaus, pagal kurį, tokiai tvorai dar priklauso, nuo jos kiekvienos dalies, atskiru laidininku jungti prie suformuoto PE gnybtyno, gnybtyną jungti prie įžemiklio arba inulinimo.
Saulius musiau todėl ir sujungė abu tvoros šmotus, kad pats netaptų jungiamuoju laidininku.
O taip pat toks sujungimas, avarijos atveju, ženkliai sumažina galimą atsiradimą žingsnio įtampai.
Potencialo išlyginimas yra įžemiklių bendra visuma paskirstantį nuotėkį į žemę.
P.S. Kada nors sukabeliuos po žeme ir tas reikals nebus toks reikšmings, išskyrus atvejį, jei iš dangaus muštų stipri skierka in tvorą. |
|
|
|
|
|
|
|
 |
Google paieška forume |
|
|
|
Naujos temos forume |
|
|
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps,
FS25 Trucks |
|
ETS2 Mods
ETS2 Trucks,
ETS2 Bus,
Euro Truck Simulator 2 Mods
|
|
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods,
FS22 Maps,
FS25 Mods |
|
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija |
|
FS25 Mods
FS25 Maps,
FS25 Cheats,
FS25 Install Mods |
|
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps |
|
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods,
ATS Trucks,
ATS Maps |
|
Must have farming mods
Farming simulator modhub,
Best farming simulator mods |
|
|
 |
