 |

|
Elektronika.lt portalo forumas
Jūs esate neprisijungęs lankytojas. Norint dalyvauti diskusijose, būtina užsiregistruoti ir prisijungti prie forumo.
Prisijungę galėsite kurti naujas temas, atsakyti į kitų užduotus klausimus, balsuoti forumo apklausose.
Administracija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus bei dalyvius,
kurie nesilaiko forumo taisyklių.
Pastebėjus nusižengimus, prašome pranešti.
Dabar yra 2025 04 03, 02:09. Visos datos yra GMT + 2 valandos.
|
|
|
 |
Forumas » Akustika » Koloneliu jautrumas.
|
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
|
|
|
 |
Koloneliu jautrumas. |
Parašytas: 2004 02 04, 00:58 |
|
|
|
Ir dar baik floodint tingiu skaityt tiek kiek cia privarai. |
|
|
|
|
 |
Koloneliu jautrumas. |
Parašytas: 2004 02 09, 00:59 |
|
|
|
Nepyk bet tu debilas.
91dB/W supranti dimensija ar nelabai?
Ir 91dB prie 2.83 V?? 4 omui garsiakalbiui?
Kovok toliau pries fundamentalius desnius |
|
|
|
|
 |
 |
Koloneliu jautrumas. |
Parašytas: 2004 02 09, 01:15 |
|
|
|
Q rašo: |
Daba zek paaiskinsiu kiek ymanoma paprasciau 2.83V vienas 8 omu garsekalbis = 1W, 2.83V du 8 omu garsekalbiai lygiagreciai = 2W. Galia dvigubai spaudimas irgi dvigubai pakyla. Jautrumas tas pats lieka. Nzn ka tu dar cia isradineji. |
Vat butent 2W spaudimas pakyla dvigubai, pats sakei, galia irgi dvigubai.
Tau, klausymas:
Ir tokiu atveju pakilus prie tos pacios itampos spaudimui ir galiai du kartus groja ne garsiau, o lygiai tuo paciu garsumu kaip vienas 8 omu garsiakalbis,
Tipo du blynai prie tos pacios itampos sukuria lygiai toki pati garsuma, kaip vienas???
Cia kalba juk ne apie Garsiakalbio jautruma o bendra koloneles jautruma(kad garsiakalbio jautrumas nepakils tai ir daunas pasakytu). Bet beda kad durnelis masto, taip siaurai kad toliau garsiakalbio jautrumo jo smegeneles nenesa.
Prie tos pacios itampos 2x pakilus galiai bendras jautrumas lieka deja ne tas pats, o padideja . Padidejus 2 kartus galiai logaritmineje skaleje 10Lg2=3dB
Suprask 91 dB prie 2.83 Volto!!!!
Aisku ko noret jei vaikui sunku omo desnis ir logaritmine skale... |
|
|
|
|
 |
 |
Koloneliu jautrumas. |
Parašytas: 2004 02 09, 11:06 |
|
|
|
HardRock tvardyk savo nervus..sena pasaka - nemoki paaiskinti graziai - neaiskink! Ir is kur tik atsiranda tokie nervuoti?  |
|
|
|
|
 |
Koloneliu jautrumas. |
Parašytas: 2004 02 09, 22:09 |
|
|
|
Tu pats nesupranti ka aiskini bet vistiek stengies gudresniu pasirodyt. Jautrumas prie 1W lieka tas pats, ar tu jungsi viena ar du lygiagrecei. 3db ir yra dvigubai kaip ir galia jau gaunas 2 W. padaryk vata ant tu kus lygiagreciai ir gausi ta paty spaudima kaip vatas ant vieno. |
|
|
|
|
 |
Koloneliu jautrumas. |
Parašytas: 2004 02 09, 23:45 |
|
|
|
ne nu ziuriu be zodziu....
Omo desnis ir logaritmine skale bei dimensija dB/W
Kai kam neikandama.
Tas pats idesime i automobili du variklius vienodus variklius vietoj vieno.
Kaip ar per ta pati laika isibeges iki 100 km/h?
Protuolis atsakys:
-Bus lygiai tas pats, nes du varikliai ima daugiau benzino.
Ar galima kazka isaiskint? tikrai nelabai.
Kai fiziskai suvoksi kas yra logaritmine skale ir paprastu paprasciausias omo desnis gal kazkas pajudes i gera puse...
Visi atsakymai skaiciavimuose...
Bet deja ziuriu kai kam sunkiai ikandami |
|
|
|
|
 |
 |
Koloneliu jautrumas. |
Parašytas: 2004 02 10, 00:36 |
|
|
|
Ne taip hardrock supranti viska. Zek, jei sujungi du garekalbius lygiagreciai ant ju einanti galia pasidaro dvigubai didesne, taip?
Ju spaudimas padideja 3db, cia irgi tiesa.
Daba paimk viena garsekalby ir ant jo dvigubai padidink galia, spaudimas irgi padides 3db.
Tai koks skirtumas ar jungsi viena ar du? Galiu pats atsakyt, varza sumazes dvigubai, del to jeis tekes dvigubai daugiau galios del to ir padides dvigubai spaudimas ir bla bla bla istorija be galo. Bet ar 1W eina per viena ar du garsekalbius garsas bus tas pats. Juk stiprinuvus matuoja pagal galia o ne pagal isejimo ytampa. |
|
|
|
|
 |
 |
Koloneliu jautrumas. |
Parašytas: 2004 02 11, 21:48 |
|
|
|
Q rašo: |
Ne taip hardrock supranti viska. Zek, jei sujungi du garekalbius lygiagreciai ant ju einanti galia pasidaro dvigubai didesne, taip?
Ju spaudimas padideja 3db, cia irgi tiesa.
Daba paimk viena garsekalby ir ant jo dvigubai padidink galia, spaudimas irgi padides 3db.
Tai koks skirtumas ar jungsi viena ar du? Galiu pats atsakyt, varza sumazes dvigubai, del to jeis tekes dvigubai daugiau galios del to ir padides dvigubai spaudimas ir bla bla bla istorija be galo. Bet ar 1W eina per viena ar du garsekalbius garsas bus tas pats. Juk stiprinuvus matuoja pagal galia o ne pagal isejimo ytampa. |
Q rašo: |
Zek, jei sujungi du garekalbius lygiagreciai ant ju einanti galia pasidaro dvigubai didesne, taip?
Ju spaudimas padideja 3db, cia irgi tiesa.
Daba paimk viena garsekalby ir ant jo dvigubai padidink galia, spaudimas irgi padides 3db. Tai koks skirtumas ar jungsi viena ar du?
|
Vat butent paimk viena garsiakalbi ir dvigubai padidink galia kad gautum ta pati spaudima. O tai ir yra jautrumas.
Kad gaut ta pati spaudima is vieno garsiakalbio reikia dvigubai padidinti galia.
O itampos ir galios sasaja irgi charakterizuoja omo desnis. stiprintuvus pagal "galia" niekas nematuoja. O galia paskaiciuoja netiesiogiai. Ir ji galima sakyti priklauso tik nuo ant koloneles krintancios itampos ir varzos, impedanso, kuris dazniausiai buna 4,6,8 omai. todel kaip matuojama stipriako galia:
1. Is generatoriaus paduodame sinusini garsini signala. su osilografu ant apkrovos( tarkim 8 omu) stebime signala stiprintuvo isejime, pastoviai didindami generatoriaus isejimo amplitude. Ir nustatome kritine itampa isejime,pries pat signalo "kirpima"(nors truputi padidinus signalo amplitude is generatoriaus, stiprintuvo isejime matysime kerpama sinusoide- kitaip tariant kraipoma signala). Galia bus kritines itampos kvadratas padalintas is apkrovos impedanso. Siuo atveju P=(U^2)/R=(U^2)/8. Taigi galia gaunama palei itampa. Ir galia priklauso tik nuo to, kokia maksimalia neiskraipyta itampa tavo stipriakas gali duoti ant tam tikro impedanso(varzos) apkrovos.
Idealiai stipriakas prie dvigubai mazesnes varzos turetu duoti dvigubai didesne galia. Taciau taip nera del stiprintuvo vidines varzos. Taciau stiprintuvai ir kuriami, bent jau stengemasi juos sukurti kaip idealius itampos saltinius(nepriklausomai nuo apkrovos impedanso kitimo, itampa neturi kisti)
Primityviai galima paiskint taip:
tarkim prie stipriako apkrova nepajungta. ir jo isejime pastovaus signalo itampos amplitude yra 20 V. tai ta itampa neturi kristi, mum prie jo isejimo pajungus ir 8, ir 4, ir net 1 oma. stiprintuvas turi buti pajegus pravaryti didele srove, ir itampa turi kristi kuo maziau. sitas stiprintuvo parametras ir yra charakterizuomas vidine stiprintuvo varza dar.. damping(slopinimo) faktoriumi.
Geram stiprintuvui (su demping faktoriumi apie 1000) apkrova praktiskai nesvarbi, tokio bandymo metu ar tu prie isejimo pajungsi 8 omus ar net 2 omus. jis stabiliai apytiksliai laikys 20 V isejime(vos vos nukris). Toks stiprintuvas prie 4 omu duos dvigubai daugiau galios nei prie 8 omu.
Itampa- tikrai labai svarbus stiprintuvo parametras, mes tik ja ir matuojame, o galia paskaiciuojame netiesioginiu budu ir butent is itampos.
Stiprintuvas- tai itampos saltinis. Nuo jos priklauso galia, jis gali galet praryt didziausia srove (nors ir 100 A), bet jei jis nesugebes sustiprinti signalo tarkim daugiau nei iki 4 Voltu, tai prie 4 omu duos ne daugiau nei 4 W. Net stiprinimas charakterizuojamas tokiu parametru kaip Gain, kuris irgi pateikiamas logaritmineje skaleje. o is esmes tai yra stiprintuvo isejimo itampos santykis su iejimo itampa.
Kaip daugeli paklausus ka stiprina stiprintuvas?
Atsakymas stiprina Itampa ir srove. Tikrai nera visiskai teisingas.
Yra stiprintuve ivairiu kaskadu buna skirtinga funkcija(kai kurios galima sakyti stiprina vien tik srove, nors teisingiau sakyti, kad keicia iejimo varza mazesne isejimo varza). Bet pagrindinis stiprintuvo tikslas yra sustiprinti itampa ir tranformuoti iejimo vidine varza i zymiai mazesne isejimo vidine varza. O butent isejimo vidine varza ir nuliama, stiprintuvo demping faktoriu(gebejima pravaryti kuo didesne srove).
OMO DESNIS DAR KARTA. :
SROVE PRIKLAUSO TIK NUO ANT APKROVOS KRINTANCIOS ITAMPOS.
O NUO SROVES IR ITAMPOS PRIKLAUSO GALIA.
Vat cia ir yra esme, nuo sroves galia nepriklauso, no jos niekas nepriklauso, ji pati yra priklausoma nuo itampos. O galia yra siu dvieju didziu santykis. P=UI. |
|
|
|
|
 |
 |
Koloneliu jautrumas. |
Parašytas: 2004 02 11, 22:57 |
|
|
|
Konkreciai atsakykite i klausima: vienoje dezeje yra vienas garsiakalbis, kitoje du tokie patys garsiakalbiai (kad nekiltu nesklandumu, tas vienas garsiakalbis yra 8omu, o tie du irgi tokie patys tik po 4omus. i deziu akustines savybes nekreipti demesio, kiekviena deze pritaikyta skirtingai vienam ir dviem garsiakalbiam, zodziu i nieka daugiau nekreipti demesio! ) tai kaip skirsis siu koloneliu jautrumas???
Ar ten kur du garsiakalbiai bus 3dB didesnis jautrumas? |
|
|
|
|
 |
 |
Koloneliu jautrumas. |
Parašytas: 2004 02 11, 23:09 |
|
|
|
Dzonis rašo: |
Konkreciai atsakykite i klausima: vienoje dezeje yra vienas garsiakalbis, kitoje du tokie patys garsiakalbiai (kad nekiltu nesklandumu, tas vienas garsiakalbis yra 8omu, o tie du irgi tokie patys tik po 4omus. i deziu akustines savybes nekreipti demesio, kiekviena deze pritaikyta skirtingai vienam ir dviem garsiakalbiam, zodziu i nieka daugiau nekreipti demesio! ) tai kaip skirsis siu koloneliu jautrumas???
Ar ten kur du garsiakalbiai bus 3dB didesnis jautrumas? |
Nu cia klausimas nonsensas truputi( tipo vienu garsiakalbiu varza tokia kitu kitokia, o dar neparashyta kaip tie du sujungti). Jei klaustum taip:
Pirmoje koloneleje du vienodi garsiakalbiai 8 omu ir sujungti lygiagleciai.
Antroje vienas toks 8 omu garsiakalbis.
Pirmos jautrumas didesnis 3 dB nei antros. |
|
|
|
|
 |
 |
Koloneliu jautrumas. |
Parašytas: 2004 02 12, 00:13 |
|
|
|
ok. pasitaisau, turejau galvoje sujungti nuosekliai. O varzos tikrai gali skirtis tu paciu garsiakalbiu. Kai kurie gamintojai siulo 8omu ar 4omu pasirinktinai ta pati modeli. Cia neverta diskutuot. Tai vat - vienoje vienas 8omu, kitoje du po 4 omus nuosekliai sujungti.
Abi kolonkes iseina po 8 omus, tad nebegali kilti skirtumu ar mes viena wata duodam ar 2.83V,
Tai ar skirsis koloneliu jautrumas? |
|
|
|
|
 |
Koloneliu jautrumas. |
Parašytas: 2004 02 13, 00:50 |
|
|
|
Jautrumas nesiskirs, as tai ir meginu paaiskint. Tik galia dvigubai didesne bus. |
|
|
|
|
 |
Koloneliu jautrumas. |
Parašytas: 2004 02 13, 01:16 |
|
|
|
Hard rokui
Citata: |
OMO DESNIS DAR KARTA. :
SROVE PRIKLAUSO TIK NUO ANT APKROVOS KRINTANCIOS ITAMPOS.
O NUO SROVES IR ITAMPOS PRIKLAUSO GALIA. |
o nuo galios spaudimas, ne jautrumas.
Daba tarkim turim 1W stiprintuva. Ant 8 omu duoda 2.83V, O ant 4 omu duoda 2V. Ir vienu ir kitu budu galia 1W. Ir tu nori pasakyt kad du sujungti lygiagreciai gros garsiau?
Ir nekreipk temos y stiprintuvus zinau, kaip ten viskas yra, kalba eina apie koloneles jautruma. Atsakyk y klausima taip kaip tau atrodo ir viskas, nefloodink daigiau, vienu sakiniu atsakyk. |
|
|
|
|
 |
 |
Koloneliu jautrumas. |
Parašytas: 2004 02 13, 13:46 |
|
|
|
Ziuriu linksmai tesiate pokalbius Kitus mokai HardRock o pats arba nepabaigi iki galo arba irgi nesamones rasai.
"Geram stiprintuvui (su demping faktoriumi apie 1000) apkrova praktiskai nesvarbi, tokio bandymo metu ar tu prie isejimo pajungsi 8 omus ar net 2 omus. jis stabiliai apytiksliai laikys 20 V isejime(vos vos nukris). Toks stiprintuvas prie 4 omu duos dvigubai daugiau galios nei prie 8 omu. "
Prijungsiu as 10W maitinima ir paziuresim ar tavo dempingo faktorius kanors pades, arba pajungsiu apkrova per 0,1mm storio ir 100m ilgio laida. Patarimas - jei kazka aiskini-asikink iki galo, nes cia jau ne tik kiti nesupranta taves bet ir as.. Negasdink kitu forumo dalyviu  |
|
|
|
|
 |
 |
Koloneliu jautrumas. |
Parašytas: 2004 02 25, 20:11 |
|
|
|
klausyk diodas o tu isvis zinai kaip tas damping faktorius matuojamas, kad cia taip skiedi?
Jei tu pajungsi 10 W maitinima tai nebus ir demping faktorius 1000.
Jei kazkoki ilga plona laida irgi shudas o ne damping faktorius liks(nebus to tukstancio).
damping faktorius ir priklausys ir nuo tavo maitinimo saltinio ir nuo pacio stipro schemos ir nuo montazo ir tt.
Jei zinotum kaip jis matuojamas nebutum cia tokios nesamones skeles.
Esme ir yra fiziskai suprast kas tas damping faktorius, tada nekiltu neprotingu minciu |
|
|
|
|
|
 |
Google paieška forume |
|
 |
Naujos temos forume |
|
 |
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps,
FS25 Trucks |
 |
ETS2 Mods
ETS2 Trucks,
ETS2 Bus,
Euro Truck Simulator 2 Mods
|
 |
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods,
FS22 Maps,
FS25 Mods |
 |
VAT calculator
VAT number check,
What is VAT,
How much is VAT |
 |
LEGO
Mänguköök,
mudelautod,
nukuvanker |
 |
KCD2 Mods
Installing KCD 2 Mods,
KCD 2 Guides,
KCD 2 Cheats |
 |
FS25 Mods
FS25 Harvesters,
FS25 Tractors Mods,
FS25 Maps Mods |
 |
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija |
 |
FS25 Mods
FS25 Maps,
FS25 Cheats,
FS25 Install Mods |
 |
GTA 6 Wiki
GTA 6 Map,
GTA 6 Characters,
GTA 6 News |
 |
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps |
 |
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods,
ATS Trucks,
ATS Maps |
|

|
 |