 |
|
|
Elektronika.lt portalo forumas
Jūs esate neprisijungęs lankytojas. Norint dalyvauti diskusijose, būtina užsiregistruoti ir prisijungti prie forumo.
Prisijungę galėsite kurti naujas temas, atsakyti į kitų užduotus klausimus, balsuoti forumo apklausose.
Administracija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus bei dalyvius,
kurie nesilaiko forumo taisyklių.
Pastebėjus nusižengimus, prašome pranešti.
Dabar yra 2025 07 26, 11:32. Visos datos yra GMT + 2 valandos.
|
|
|
 |
Forumas » Garso stiprintuvai » Šiuolaikinė garso technika - lempos ar tranzistoriai?
|
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
|
|
|
|
 |
Šiuolaikinė garso technika - lempos ar tranzistoriai? |
 Parašytas: 2015 01 27, 23:30 |
  |
|
|
|
Puiki analogija ir jos atomazga 
Atsakydamas į klausimą apie stiprintuvą svetainėje:
1. bent 100 W kanalui kad užtektų sveikatos visiems pereinamiesiems procesams, jei akustika 90 dB arba atitinkamai daugiau, jei akustika bukesnė. Maksimalus SPL tuomet 110 dB.
2. bent 20 A maksimalia išėjimo srove;
3. su dideliu išėjimo laidumu >100 S kad nebūtų problemų su apkrova; Tegu akustikos konstruktoriai taip konstruoja, kad nereikėtų specifinės išėjimo varžos.
4. THD+N < -120 dBFS. Toks žmogaus maksimalus girdimas diapazonas.
5. +-0,1 dB re 1 kHz juosta 20-20000 Hz, bent -12 dB/oktava į apačią.
5. Nebijantis RF protingo lygio signalų bet kurioje iš sąsajų (maitinimas, įėjimai, išėjimai) ar iš eterio.
6. Maitinimo galia minimali. Tarkime, kad šis parametras laisvas, bet galimai mažesnis.
Komentarų bus? |
|
|
|
|
|
|
|
Šiuolaikinė garso technika - lempos ar tranzistoriai? |
| Parašytas: 2015 01 27, 23:49 |
|
|
|
|
kad užtikrint labai mažus iškraipymus NGR pagalba - tranzistoriai turės būti labai greiti
kai į tokio tranzistoriaus bazę pateks "protingo" lygio RF signalas - bus didelė dziundzė
| Citata: |
| egu akustikos konstruktoriai taip konstruoja, kad nereikėtų |
akustikos gamintojai tau atsakys tuo pačiu: tegul stiprintuvų gamintojai...  |
|
|
|
|
|
|
|
Šiuolaikinė garso technika - lempos ar tranzistoriai? |
| Parašytas: 2015 01 28, 00:09 |
|
|
|
|
| gnt rašo: |
kad užtikrint labai mažus iškraipymus NGR pagalba - tranzistoriai turės būti labai greiti
kai į tokio tranzistoriaus bazę pateks "protingo" lygio RF signalas - bus didelė dziundzė
|
Tam yra filtrai. Labai paprasta.
| gnt rašo: |
| Citata: |
| egu akustikos konstruktoriai taip konstruoja, kad nereikėtų |
akustikos gamintojai tau atsakys tuo pačiu: tegul stiprintuvų gamintojai... |
Mano pastaba konstruktoriams yra nuoroda į kiek anksčiau pateiktą straipsnį apie žemos išėjimo varžos neigiamą įtaką akustikos tiesiškumui. Kadangi išėjimo varža sumuojasi su garsiakalbio aktyvine varža, pastaroji su visais filtrais tikrai gali būti tokia, kokia reikia. Įprastinė akustika projektuojama stiprintuvui su žema išėjimo varža. Tiesiog tokie jau tie šiuolaikiniai de facto standartai. Jei stiprintuvas turi ne artimą nuliui išėjimo varžą, juolab jei ji dar ir priklauso nuo dažnio, tai bet kokie preciziškai derinami pasyvūs filtrai praranda prasmę. DF=10 jau daro įtaką filtrų veikimui, jei jie tam nepritaikyti. Apie aktyvines sistemas nekalbu ir nematau reikalo šioje temoje apie jas plėstis, nes ten visai kita specifika.
Jei tik būtų galimybė, man įdomus pateiktų reikalavimų Kamo, kaip iš esmės oponento, komentaras. |
|
|
|
|
|
|
|
Šiuolaikinė garso technika - lempos ar tranzistoriai? |
| Parašytas: 2015 01 28, 01:36 |
|
|
|
|
| gnt rašo: |
| kad užtikrint labai mažus iškraipymus NGR pagalba - tranzistoriai turės būti labai greiti |
Siuolaikiniai uztikrina 0.003-0.005% prie 20kHz, ten tai jau net nesvarbu, nes negirdim tu harmoniku, prie 10k tai jau ~0.001%.
| gnt rašo: |
| kai į tokio tranzistoriaus bazę pateks "protingo" lygio RF signalas - bus didelė dziundzė |
1k - 100pF i zeme - 1k - niekas nepralys.
| gnt rašo: |
| akustikos gamintojai tau atsakys tuo pačiu: tegul stiprintuvų gamintojai... |
Ahem, IEC 60268-5, AES2-2012 ir viskas ten parashyta.
| Assembled rašo: |
| 4. THD+N < -120 dBFS. Toks þmogaus maksimalus girdimas diapazonas. |
Bishki neteisingai, dBFS galioja tik skaitmeniniam signalui. Teisingiau butu -120dB nuo 1w galios, arba prie tam tikros galios.
Beje 20A cia labai riebus stiprintuvas, cia galima 200W stumt su 90° faziniu kampu ir 8R nominalia apkrova. |
|
_________________
My rhombicosidodecahedron is bigger than yours. |
|
|
|
|
|
Šiuolaikinė garso technika - lempos ar tranzistoriai? |
| Parašytas: 2015 01 28, 09:49 |
|
|
|
|
Prašau mane pataisyti dėl dBFS. Žinau, kad ši abreviatūra naudojama skaitmeniniuose aparatuose, bet "analoginio" atitikmens kaip ir nėra. Turėjau omenyje 0 dBFS = stiprintuvo nominali galia (mano aprašyme - 100 W).
20 A srovė - pikinė, skirta tiems trumpiems akustikos pasispardymams, kurie teoriškai galimi. |
|
|
|
|
|
|
|
Šiuolaikinė garso technika - lempos ar tranzistoriai? |
| Parašytas: 2015 01 28, 12:18 |
|
|
|
|
| assembled rašo: |
Puiki analogija ir jos atomazga
Atsakydamas į klausimą apie stiprintuvą svetainėje:
1. bent 100 W kanalui kad užtektų sveikatos visiems pereinamiesiems procesams, jei akustika 90 dB arba atitinkamai daugiau, jei akustika bukesnė. Maksimalus SPL tuomet 110 dB.
2. bent 20 A maksimalia išėjimo srove;
3. su dideliu išėjimo laidumu >100 S kad nebūtų problemų su apkrova; Tegu akustikos konstruktoriai taip konstruoja, kad nereikėtų specifinės išėjimo varžos.
4. THD+N < -120 dBFS. Toks žmogaus maksimalus girdimas diapazonas.
5. +-0,1 dB re 1 kHz juosta 20-20000 Hz, bent -12 dB/oktava į apačią.
5. Nebijantis RF protingo lygio signalų bet kurioje iš sąsajų (maitinimas, įėjimai, išėjimai) ar iš eterio.
6. Maitinimo galia minimali. Tarkime, kad šis parametras laisvas, bet galimai mažesnis.
Komentarų bus? |
Na ką- matosi, kad mačetė geriau "limpa" prie rankos negu skutimosi peiliukas . Reikalavimai "subalansuoti" tranzistoriniams stiprintuvams ir dviejų-trijų juostų kolonėlėms su pasyviniais filtrais.
Dabar truputį papunkčiui.
1. 100W gal kiek ir perdaug didesniam kambariui ir akustikai su 90dB ir didesniu jautrumu. SPL 120 dB, kaip rašo Wikipedija, yra vuvuzela iš 1m ir klausos praradimas. SPL 110 dB -benzininis pjūklas iš 1m. Manyčiau toks turėtų būti pikinis SPL, o garsiausio klausymo vidurkis 15-20 dB mažesnis. Bet yra nemažai akustikos su 86-87 dB ir dar mažesniu jautrumu, be to, turėti atsargą gerai dėl jau aptarinėtų priežasčių.
2. Jeigu "duodam" 100W ant 8 omų, tai nominali srovė yra ~3,5 A. Atsižvelgiant į galimus pikus, pagal kolegų pateiktas nuorodas tam tikrose GAS 6-8 kartus viršijančius Imax, tas 20A neatrodo labai didelis. Nors čia visgi yra nonsensas dėl to, kad akustikai ir stiprintuvų išdirbėjai "tampo antklodę" į save. Šiuo konkrečiu atveju akustikai"pertempia"-pabandykit įsivaizduoti A klasės stiprintuvą, kuris turi galėti nors ir trumpam duoti 20A į apkrovą. Reiškia, ne mažesnė turi būti ramybės srovė.
3. Išėjimo laidumo 100 S (arba 0,01 Omo varžos) vargu ar reikia. Vargu ar filtrų kokybė Q bus geresnė už 10, taigi turėtų užtekti ir 10 kartų mažesnio laidumo, arba 0,1 omo varžos, jei apkrova 8 omai.
4. THD+N pilnai užteks 90-95 dB žemiau garsiausio klausymo lygio. Jeigu tai yra SPL 90-95 db, tai tokie triukšmai bus ties klausos slenksčiu, prie mažesnių SPL jų visai negirdėsim.Matematiškai tai tas pat, kaip 110 dB 100W atžvilgiu. Man pauzėse nedidelis "baltas" triukšmas visai netrukdo-rodo, kad aparatūra veikia .
5. Ne visai aiškus punktas, bet 20-20000 Hz juosta bendru atveju reikalinga. Nors asmeniškai man tiek daug jau nereikia . Dar reiktų pasidomėti ir impulsinėmis charakteristikomis.
5a. Paprastai stiprintuvas maitinimą turi savyje, tai ką su juo prigeneruos, tą turės. Na o "eterio" ir rozetės triukšmai jau turi būti nufiltruoti.
6. Kaip sakoma "ekonomija turi būti ekonomiška". Bet su stiprintuvais yra kitaip-jei norim mažiausiai THD ir IMD, tai turim naudoti A klasę, o iš čia-kokia galima maksimali išėjimo galia, toks ir energijos suvartojimas. |
|
_________________
Tel. 8698 33775. |
|
|
|
|
|
Šiuolaikinė garso technika - lempos ar tranzistoriai? |
| Parašytas: 2015 01 28, 23:26 |
|
|
|
|
| Kamo rašo: |
| assembled rašo: |
Puiki analogija ir jos atomazga
Atsakydamas į klausimą apie stiprintuvą svetainėje:
1. bent 100 W kanalui kad užtektų sveikatos visiems pereinamiesiems procesams, jei akustika 90 dB arba atitinkamai daugiau, jei akustika bukesnė. Maksimalus SPL tuomet 110 dB.
2. bent 20 A maksimalia išėjimo srove;
3. su dideliu išėjimo laidumu >100 S kad nebūtų problemų su apkrova; Tegu akustikos konstruktoriai taip konstruoja, kad nereikėtų specifinės išėjimo varžos.
4. THD+N < -120 dBFS. Toks žmogaus maksimalus girdimas diapazonas.
5. +-0,1 dB re 1 kHz juosta 20-20000 Hz, bent -12 dB/oktava į apačią.
5. Nebijantis RF protingo lygio signalų bet kurioje iš sąsajų (maitinimas, įėjimai, išėjimai) ar iš eterio.
6. Maitinimo galia minimali. Tarkime, kad šis parametras laisvas, bet galimai mažesnis.
Komentarų bus? |
Na ką- matosi, kad mačetė geriau "limpa" prie rankos negu skutimosi peiliukas . Reikalavimai "subalansuoti" tranzistoriniams stiprintuvams ir dviejų-trijų juostų kolonėlėms su pasyviniais filtrais.
Dabar truputį papunkčiui.
1. 100W gal kiek ir perdaug didesniam kambariui ir akustikai su 90dB ir didesniu jautrumu. SPL 120 dB, kaip rašo Wikipedija, yra vuvuzela iš 1m ir klausos praradimas. SPL 110 dB -benzininis pjūklas iš 1m. Manyčiau toks turėtų būti pikinis SPL, o garsiausio klausymo vidurkis 15-20 dB mažesnis. Bet yra nemažai akustikos su 86-87 dB ir dar mažesniu jautrumu, be to, turėti atsargą gerai dėl jau aptarinėtų priežasčių.
2. Jeigu "duodam" 100W ant 8 omų, tai nominali srovė yra ~3,5 A. Atsižvelgiant į galimus pikus, pagal kolegų pateiktas nuorodas tam tikrose GAS 6-8 kartus viršijančius Imax, tas 20A neatrodo labai didelis. Nors čia visgi yra nonsensas dėl to, kad akustikai ir stiprintuvų išdirbėjai "tampo antklodę" į save. Šiuo konkrečiu atveju akustikai"pertempia"-pabandykit įsivaizduoti A klasės stiprintuvą, kuris turi galėti nors ir trumpam duoti 20A į apkrovą. Reiškia, ne mažesnė turi būti ramybės srovė.
3. Išėjimo laidumo 100 S (arba 0,01 Omo varžos) vargu ar reikia. Vargu ar filtrų kokybė Q bus geresnė už 10, taigi turėtų užtekti ir 10 kartų mažesnio laidumo, arba 0,1 omo varžos, jei apkrova 8 omai.
4. THD+N pilnai užteks 90-95 dB žemiau garsiausio klausymo lygio. Jeigu tai yra SPL 90-95 db, tai tokie triukšmai bus ties klausos slenksčiu, prie mažesnių SPL jų visai negirdėsim.Matematiškai tai tas pat, kaip 110 dB 100W atžvilgiu. Man pauzėse nedidelis "baltas" triukšmas visai netrukdo-rodo, kad aparatūra veikia .
5. Ne visai aiškus punktas, bet 20-20000 Hz juosta bendru atveju reikalinga. Nors asmeniškai man tiek daug jau nereikia . Dar reiktų pasidomėti ir impulsinėmis charakteristikomis.
5a. Paprastai stiprintuvas maitinimą turi savyje, tai ką su juo prigeneruos, tą turės. Na o "eterio" ir rozetės triukšmai jau turi būti nufiltruoti.
6. Kaip sakoma "ekonomija turi būti ekonomiška". Bet su stiprintuvais yra kitaip-jei norim mažiausiai THD ir IMD, tai turim naudoti A klasę, o iš čia-kokia galima maksimali išėjimo galia, toks ir energijos suvartojimas. |
1. Dvitakčio stiprintuvo pikinė srovė neturi nieko bendro su ramybės srove ir tuo pačiu su klase.
3. Dėl išėjimo varžos galima diskutuoti, bet 10 kartų tikrai mažai. 0,1 R prie 8 R duoda DF=80.
4. THD+N turi būti negirdimas. Taškas. Kad aparatūra veikia turėtų rodyti indikatorius, o ne triukšmas
5. punktą galime plėsti iki pvz. +-0,1 dB (5 %) ir +-10 laipsn. 20-20000 Hz diapazone. Impulsinė bus kone ideali.
6. nebūtinai. Taip, su primityviomis topologijomis reikia daug srovės, įtampos, bet su pažangesnėmis nebūtinai. |
|
|
|
|
|
|
|
Šiuolaikinė garso technika - lempos ar tranzistoriai? |
| Parašytas: 2015 01 29, 00:49 |
|
|
|
|
Atsiprasau kolegos isiterpsiu,pabaigsiu mintis.
Dmitryj:
| Citata: |
| Beje, visi mano akustiniai ir elektriniai matuokliai yra tranzistoriniai, todėl, įtariu, jie netinkami lempinei technikai matuoti. Nuo visų tamstos pasiūlymų mielai atsisakysiu . |
Matuokliai tinka. Konkreciau nesiuliau,cia tik siaip,mintis tokia.
Vec7or: ten kalba apie ngr,o ne apie stiprinima,derejo man turbut parasyti "-" zenkla pries skaicius.O rezultatu neissaugojau,neaktualu buvo.
Assembled,ne vien del harmoniku garsumo lygis skiriasi,toliau apie tai nematau prasmes diskutuoti,jei Jums nuo to geriau,tegu busiu neteisus.
Kolegos,(ampmod ir kitiems)ka parasiau-skirta pradedantiesiems,kad bent susidaryt kazkiek aiskesne nuomone,garso girdimumo santykis ir mazesnis gali buti,8,ar 6 kartai,tai subjektyvus vertinimas. Aplamai,taip vertinti nederetu,A ir AB ar B darbo rezimo klases yra visiskai nepalyginami dalykai. Taigi,labai tikiuosi,kad nenukreipsiu minciu ir toliau tesit,galbut is to net kazkokie rezultatai gausis. Prasmingu diskusiju. |
|
_________________
Tiesa slypi visai cia pat. |
|
|
|
|
|
Šiuolaikinė garso technika - lempos ar tranzistoriai? |
| Parašytas: 2015 01 29, 09:57 |
|
|
|
|
Taip, garsumo suvokimas priklauso ne tik nuo harmonikų, bet ir nuo dažninės charakteristikos kas taip pat buvo paminėta ir dėl to nė kiek neprieštarauju.
Kodėl manote, kad skirtingų klasių negalima lyginti tarpusavyje? Jei visais atvejais tai yra stiprintuvai, tai į juos galima žiūrėti kaip į juodą dėžę ir vertinti išoriškai, nelendant į vidurius ir nesigilinant į tai, kaip jie veikia. Svarbu kas darosi su garsu. |
|
|
|
|
|
|
|
Šiuolaikinė garso technika - lempos ar tranzistoriai? |
| Parašytas: 2015 01 29, 10:53 |
|
|
|
|
| assembled rašo: |
1. Dvitakčio stiprintuvo pikinė srovė neturi nieko bendro su ramybės srove ir tuo pačiu su klase.
3. Dėl išėjimo varžos galima diskutuoti, bet 10 kartų tikrai mažai. 0,1 R prie 8 R duoda DF=80.
4. THD+N turi būti negirdimas. Taškas. Kad aparatūra veikia turėtų rodyti indikatorius, o ne triukšmas
5. punktą galime plėsti iki pvz. +-0,1 dB (5 %) ir +-10 laipsn. 20-20000 Hz diapazone. Impulsinė bus kone ideali.
6. nebūtinai. Taip, su primityviomis topologijomis reikia daug srovės, įtampos, bet su pažangesnėmis nebūtinai. |
1. Kaip neturi? Dar ir kaip turi. Jei turim dvitaktį A klasės stiprintuvą su ramybės srove 1 A, tai signalui didėjant, vieno peties tranzistorius vis labiau atsidarinės, kitas-užsidarinės. Kai srovės prieaugis vienam pety (ir sumažėjimas kitam pety) viršys 1A, tai stiprintuvo vienas petys užsidarys ir gausim klasę B. Tranzistoriaus užsidarymas ir atsidarymas įneša nepalyginamai daugiau iškraipymų negu dirbant tiesinėje dalyje. Gerai, kad kitas petys stipriai šuntuoja šitą persijungimą.
3. Grandinėje stiprintuvo išėjimas-filtras-garsiakalbis yra garsiakalbio ominė varža . Dėl to ir dar dėl to, kad garsiakalbis tiesiai prie stiprintuvo išėjimo nesijungia, DF, kur skaičiuojamas kaip Rgarsiakalbio / Rišėjimo yra beprasmis skaičius. Maža Riš labiau reikalinga filtrų charakteristikų išlaikymui.
4. Iš esmės su kriterijum sutinku, tik skiriasi taikymo "griežtumas". Neužmirškit, kad yra vidiniai stiprinimo elementų (lempų, tranzistorių) triukšmai, su kuriais beveik nepakovosi.
5. Plačiau parašykit, ką turit mintyje su tais % prie 0,1 dB .
6. Jeigu nesunku-gal kokią nuorodą. Kaip jau rašiau, "gryna" A klasė pereina į B, jei viršijama galinio kaskado ramybės srovė, taigi stiprintuvas patenka į AB klasę. |
|
_________________
Tel. 8698 33775. |
|
|
|
|
|
Šiuolaikinė garso technika - lempos ar tranzistoriai? |
| Parašytas: 2015 01 29, 20:50 |
|
|
|
|
Papildysiu truputį dėl dažnių diapazono.
Stiprintuvo ADCh 20-20000 Hz su 0,1 dB kritimu kraštuose (jeigu teisingai supratau) labai jau griežtas reikalavimas. 0,1 dB pagal galią yra ~2,3% sumažėjimas/padidėjimas. Jei toks sumažėjimas bus 20 Hz ir 20 kHz dažniams, tai tipinis sumažėjimas per pusę (3 dB) bus mažiau 1 Hz iš žemų ir daugiau 400 kHz iš aukštų dažnių pusės (stiprintuvą vertinu kaip pirmos eilės filtrą). Kam tas infragarsas ir ultragarsas audio stiprintuvui? Koks garsiakalbis tai išgros ir kieno ausys tai girdės? |
|
_________________
Tel. 8698 33775. |
|
|
|
|
|
Šiuolaikinė garso technika - lempos ar tranzistoriai? |
| Parašytas: 2015 02 03, 16:49 |
|
|
|
|
Yra ir kitas "standartas"-lempinis. Tai 6-8 W triodinis SE stiprintuvas su jautriu (>94-95 dB) plačiajuosčiu garsiakalbiu. Toks sprendimas turi problemų su žemais dažniais (pagrinde dėl plačiajuosčio garsiakalbio), žemiau 40 Hz gauti tikrai sunku- bandoma naudoti ruporus, bet abejoju, kad to užtenka. Viską atperka labai geros fazinės-laikinės charakteristikos žmogaus ausies geriausiai girdimam diapazone-viskas sklinda iš vieno šaltinio, nėra jokių skyrimo/suvedimo dažnių ADCh.
Santykinai didelė Riš (kažkur skaičiau rekomendaciją Riš=1/4 Rap) šituose dažniuose pasidaro pliusas-mažina paties garsiakalbio iškraipymus.
Žiūrint iš DIY taško, šitas variantas padaromas lengviau-tai dar vienas pliusas. |
|
_________________
Tel. 8698 33775. |
|
|
|
|
|
Šiuolaikinė garso technika - lempos ar tranzistoriai? |
| Parašytas: 2015 02 04, 11:13 |
|
|
|
|
| vsa rašo: |
| "mažina paties garsiakalbio iškraipymus" -prasome paaiskinti -kodel ? |
Garsiakalbio difuzorių veikianti jėga priklauso nuo jo rite tekančios srovės. Srovė nuosekliai sujungtam induktyvume ir ominėje varžoje greičiau nusistovi kai ominė varža didesnė-laiko pastovioji yra L/R. Greitesnė reakcija į signalą-mažiau iškraipymų.
Kolega Dmitrijus šioje temoje yra davęs nuorodą į Agejevo straipsnį : http://cxem.net/sound/amps/amp23.php
Ten smulkiau aprašyta.
Rekomendaciją Riš=~1/4 Rap pastebėjau beskaitinėdamas rimto GAS konstruktoriaus straipsnį apie tai, kodėl jam labiau patinka lempiniai stiprintuvai. Gaila, nuorodos neišsisaugojau. |
|
_________________
Tel. 8698 33775. |
|
|
|
|
|
Šiuolaikinė garso technika - lempos ar tranzistoriai? |
| Parašytas: 2015 02 04, 12:56 |
|
|
|
|
| Kamo rašo: |
| Srovė nuosekliai sujungtam induktyvume ir ominėje varžoje greičiau nusistovi kai ominė varža didesnė-laiko pastovioji yra L/R. Greitesnė reakcija į signalą-mažiau iškraipymų. |
Tai šiuo atveju nebūtinai lempinis geriau. Galima ir "ITŪN" jungimą daryti jei garsiakalbis nepakankamai jautrus.
O kaip su garsiakalbiais, kurių pakaba guminė? (bendru atveju garsiakalbis prijungtas prie stiprintuvo be filtrų). Kiek teko skaityti - tokiems garsiakalbiams Lempinis SE, ar ITŪN - negerai, bet fizika sako, kad iškraipymai bus mažesni... |
|
_________________
Tel. Nr. 86045396penki |
|
|
|
|
 |
Google paieška forume |
|
|
|
Naujos temos forume |
|
|
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps,
FS25 Trucks |
|
ETS2 Mods
ETS2 Trucks,
ETS2 Bus,
Euro Truck Simulator 2 Mods
|
|
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods,
FS22 Maps,
FS25 Mods |
|
VAT calculator
VAT number check,
What is VAT,
How much is VAT |
|
FS25 Mods
FS25 Harvesters,
FS25 Tractors Mods,
FS25 Maps Mods |
|
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija |
|
FS25 Mods
FS25 Maps,
FS25 Cheats,
FS25 Install Mods |
|
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps |
|
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods,
ATS Trucks,
ATS Maps |
|
Football Training Kit
Football Training Equipment,
Football Skills,
Football Training |
|
|
 |
