 |
|
|
Elektronika.lt portalo forumas
Jūs esate neprisijungęs lankytojas. Norint dalyvauti diskusijose, būtina užsiregistruoti ir prisijungti prie forumo.
Prisijungę galėsite kurti naujas temas, atsakyti į kitų užduotus klausimus, balsuoti forumo apklausose.
Administracija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus bei dalyvius,
kurie nesilaiko forumo taisyklių.
Pastebėjus nusižengimus, prašome pranešti.
Dabar yra 2026 02 11, 01:00. Visos datos yra GMT + 2 valandos.
|
|
|
 |
Forumas » Elektronika žaliems » Antro akumuliatoriaus krovimo rele
|
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
|
|
|
Puslapis 2 iš 2
Pereiti prie Atgal 1, 2 |
|
 |
Antro akumuliatoriaus krovimo rele |
 Parašytas: 2012 05 29, 20:25 |
  |
|
|
|
is esmes gaunasi paprasta sujungimo schema
tavo siulomu variantu reikes vest nauja laida nuo genero(nes dazniausia generas taupumo sumetimais prijungtas prie starterio jegos pliuso) iki kakzkokio komutacijos mazgo, iki ten reiks atvest atskirus pliusus nuo abieju akumu, reikia dvieju galingu, minimum 100A diodu, organizuot ju ausinima, reiks matuot abiju akumu itampas ir perjunginet akumus priklausomai nuo matavimo rerzultatu, todel niekur tokios nesamones ir nenaudojamos |
|
|
|
|
|
|
|
Antro akumuliatoriaus krovimo rele |
| Parašytas: 2012 05 29, 21:34 |
|
|
|
|
| gnt rašo: |
is esmes gaunasi paprasta sujungimo schema
tavo siulomu variantu reikes vest nauja laida nuo genero(nes dazniausia generas taupumo sumetimais prijungtas prie starterio jegos pliuso)
Aha, senuose kibiruose.
iki kakzkokio komutacijos mazgo, iki ten reiks atvest atskirus pliusus nuo abieju akumu,
Is antro akumo vesti laida link genero bet kokiu atveju reikes, taigi cia nieko neparandam.
Netgi jei pirmasis akumas prijungtas prie genero per starteri, tai prireiks daryti tik viena prailginima toje vietoje jei blogiausiu atveju to paties laido ejusio link starterio dabar jau iki akumo arba "komutatoriaus" neuztektu.
reikia dvieju galingu, minimum 100A diodu, organizuot ju ausinima,
Jei tamstai tai yra didele problema tai mes patys galim isimti is keliu senu kompiniu maiteku keleta 30A-45V diodu ir perleisti tamstai po kokius 2 lt - uz cervonca gausis 150A, tikiuosi ne per mazai?
Nepatinka plastmasiniai korpusai - galiu pasiulyti metalovus KD2998 30A-35V uz ta pacia kaina - tik kaip zinia jie kartais ne taip patogiai statosi ant radiatoriu, beje kas del ausinimo tai manau net jei kalbeti apie ilgalaikes ~100A sroves kurios tikroveje mazai tiketinos tai issklaidyti keliasdesimt papildomu vatuku nebus didele beda - as netgi sudeciau tuos diodus tiesiai ant teigiamu abieju akumu kontaktu (svinas viduj ir dalinai varis isorej gerokai pagerintu silumos nuvedima) - taigi, ir jokio papildomo "komutatoriaus" gali neprisireikti ir "itogo" apsieinam (apart diodu) at most vienu minetu papildomu laidu.
reiks matuot abiju akumu itampas ir perjunginet akumus priklausomai nuo matavimo rerzultatu,
O kokiam dar velniui matuoti abieju akumu itampas ir tuo labiau kazka (ir vel?) perjungineti?
Matuokim kaip ir pries tai (t.y. be jokiu papildomu perdarymu) tik vieno t.y. originalaus masininio akumo itampa - jei ji generatoriaus veikimo metu (po diodu) bus palaikoma normos ribose, tai automatiskai ir kito akumo itampa irgi bus tvarkoje, nes jie abu prijungti prie to pacio itampos saltinio (genero) per analogiskas grandines is analogisku diodu!
todel niekur tokios nesamones ir nenaudojamos
Aha, o naudojamos yra tos nesamones ape kurias cia pries tai rasei, ane? |
Konkreciai, kaip ta tamstos nupasakota highly-automatizuota sistema reaguotu i toki scenariju - uzsimirse pramogautojai kemperyje nudusino ta jo labai gilaus iskrovimo akuma iki tiek kad kemperio iranga issijunge velniop - laimei, kazkas is kemperistu-pramogautoju susiprato, kas vyksta ir kad reikia uzvesti masinos varikli ir pakrauti issikrovusi kemperio akuma.
Taigi, variklis uzsivede, bet pirma pakrove pacios masinos akuma - na sakykim tam neprireike labai daug laiko nes jis nebuvo labai issikroves, ir stai pagaliau - super-automatizuota rele pamatavusi kad arba itampa ant masinos akumo jau pakankamai uzkilo arba kad genero krovusio masinos akuma srove nukrito iki 60% nuo ... sorry, net nezinau nuo ko (nes uzvestam varikliui veikiant tuscia eiga generas jokiu 60% max deklaruotos savo sroves neisduos - tai gal ten dar ir "gazo" paspaudimo automata reikes statyti?  ) - na zodziu, rele prijungia prie sistemos iskrauta labai dideli ir labai gilaus iskrovimo kemperio akuma, ir pastarasis budamas visai tuscias ka tik prijungtas aisku nusodina sistemos itampa iki sakykim kokiu 12.000V.
Dabar iskyla bent du klausimai:
1. Ar masinos akumas susijunges per rele lygiagreciai su kemperio akumu (nes generas sistemoje juk by default yra tik vienas ir iprastas t.y. su vienu isejimu) tures atiduoti pastarajam dali savo kruvio, kas tada ribos sito tarpusavio kruvio perdavimo metu galincia atsirasti labai didele srove (ar tik ne specialiai highly-automatizuotai apskaiciuojama jungiamuju laidu varza?) ir kokia tada aplamai buvo prasme pirma krauti masinos akuma jei jis ta sau pirma gauta kruvio pertekliu vistiek po to tures perduoti kemperio akumui prijungtam per rele prie bendros sistemos?
2. Ar kemperio akumo prijungimo prie sistemos "protingoji" rele supranta skirtuma kai kemperinio akumo prijungima nustatancia slenkstine persijungimo itampa sistemoje arba atitinkama genero srove matuoja vienu atveju tik su masininiu akumu o kitu atveju - jau su jais abiem tarpusavyje suristais?
Matyt taip, nes priesingu aveju ji prades be perstojo junginetis pirmyn-atgal itampai arba srovei tai kylant tai krentant del iskrauto antro akumo prisijungimo, bet tada velgi griztam prie to paties klausimo - nafig reikalinga visa sita tikrai perdaug highly-sudetinga automatizacija, jeigu galu gale vistiek prisijungus antram akumui jie abu bus sujungti ir kraunami lygiagreciai ir tures pasidalinti savo turimais kruviais?
P.S. Na o dabar belieka tik pastebeti, kad sistemoje su diodais abu akumai butu ir ikraunami ir iskraunami nepriklausomai vienas nuo kito ir pakrovimas automatiskai vyktu teisinga eiles tvarka t.y. daugiau sroves gautu tas kuris yra labiau issikroves nes abu akumai butu sujungti per analogiskus diodus turincius analogiskus parametrus t.y. siuo atveju mums reiksminga ta pati dU(I).
P.P.S. O nenaudojamos tokios kaip siuliau sistemos masiskai todel, kad perdarinetojams darantiems is to verKsla vakaru salyse kur didele darbo jegos/laiko kaina yra paprasciau papildomai primontuoti i masina tegu ir sudetingesni bet atskira ir jau gatavai pagaminta gamyklini irengini su rele ir kontroleriu nei tegu ir nelabai daug perdarineti tos masinos vidine iranga (o ir tu baisiu neisradingiems burzujams ">100A!" diodu saskaita dar keletas $$ susitaupo!) - tuo tarpu klaidingas tos papildomos "gatavos" sistemos funkcionalumas nebus akivaizdziai matomas todel ji kaip taisykle prastai techniskai kompetetingas uzsakovas kaip nors ir/arba bent kuri laika pakentes. |
|
_________________
Elektroje stebuklų nebūna  - būna blogi kontaktai! 
"Aš čia, gyva!"
(durnyno SHIT'o vardas - Lietuva) |
|
|
|
|
|
Antro akumuliatoriaus krovimo rele |
| Parašytas: 2012 05 29, 22:46 |
|
|
|
|
| RVRSS rašo: |
P.S. Na o dabar belieka tik pastebeti, kad sistemoje su diodais abu akumai butu ir ikraunami ir iskraunami nepriklausomai vienas nuo kito ir pakrovimas automatiskai vyktu teisinga eiles tvarka t.y. daugiau sroves gautu tas kuris yra labiau issikroves nes abu akumai butu sujungti per analogiskus diodus turincius analogiskus parametrus t.y. siuo atveju mums reiksminga ta pati dU(I).
|
prie genero isejimo bent vienas akumas turi buti pajungtas tiesiogiai
pajungus per dioda - labai didele tikimybe, kad generatorius sudurniuos
del ko taip ivyksta - atsakyt negaliu, nes schemu(reliu) niekas neskelbia, o ir issamiai nenagrinejau sitos temos
tiesiog tai patvirtinta praktiskai su ne vienu skirtingo tipo generatorium, kai buvo norima truputi sumazinti krovimo itampa
pastebejom sita dalyka atsitiktinai, neturedami po ranka pakaitalo kazkokiai retesnio tipo, ir biski per daug kraunanciai relei
po to bandem su kitais generais, del idomumo
rezultatas neigiamas
| Citata: |
| sorry, net nezinau nuo ko (nes uzvestam varikliui veikiant tuscia eiga generas jokiu 60% max deklaruotos savo sroves neisduos |
japonas ar prancuzas duos 90%, vokietis maziau
| Citata: |
| uzsimirse pramogautojai kemperyje nudusino ta jo labai gilaus iskrovimo akuma iki tiek kad... |
...itampai nukritus iki 10v rele akuma atjunge visai
| Citata: |
| (ar tik ne specialiai highly-automatizuotai apskaiciuojama jungiamuju laidu varza?) |
arba nichromo juostele, didoko ploto, kad geriau ausintusi, ir reles kontaktai lygiagriaciai, kai itampos kritimas ant nichromo sumazes iki priimtino, kontaktai susijungs |
|
|
|
|
|
|
|
Antro akumuliatoriaus krovimo rele |
| Parašytas: 2012 05 29, 23:30 |
|
|
|
|
1. Genero galimas "sudurniavimas " del diodu.
Lygtai ir as esu kadaise bandes is 14.5-14.6 padaryti 14.2 - keista, jokio neigiamo rezultato neprisimenu, gal del ivykio senumo, bet siaip jau tai butent neigiama ir tureciau geriausiai prisiminti!
A, nors galbut tai del to, kad ten buvo klasikine "autonominio savireguliuojancio genero" sistema - gal tos durniuoja kur su keliais GR "pries" ir "po", nors jei minejai butent "perkraunancia rele" tai matyt irgi buvo klasikinis "vieno kontroles tasko" variantas?
Bendru atveju butu idomu kaip visa tai reaguotu i bandyma, tsakant, pa-hi-endinti dioda konderiu?
Ta prasme - kad suzinoti kas gi tai sistemai nepatinka, ar itampu skirtumas (tada blogai) ar tik nebuvimas rysio per AC?
(kas manau pataisoma)
2. Genero isduodamu amperu % prie TE.
Na kaip tycia neturiu jokiu prancuzisku ar japonisku duomenu, bet uztai paimsiu vieno seno gero Fokiecio - MB280SE kurio knyga turiu netoli.
Tai va, apie jo 55A genera (KI 14V55A20 jei teisingai perskaitau) rasoma:
10A prie 1200 RPM
36A prie 2000 RPM
55A prie 6000 RPM
(net ir tas senas motoras 2.8L DOHC R6 tiek pats issukdavo, pas ji galia prie 5800 RPM nurodyta)
Tai cia kaip suprast - kad ten nurodytos apsukos yra ne variklio o butent genero, t.y. reikia priskaiciuot dar mazdaug (2-3):1 ar kiek ten?
3. Itampai nukritus iki 10V akumas ir yra (bent jau tuo metu) visiskai (legaliai) nuduses.
Jei jis pries tai buvo geras/nedamustas tai gerai/patikimai prijungtas prie kito pakrauto akumo lups srove kaip reikiant - ir netgi jei niekas pakeliui nesudegs tai svarbiausia kaip jau minejau, kad tas kitas pasikroves akumas bus tuoj pat verciamas dalintis savo turimu kruviu su tuo tusciuoju, taigi kokia prasme buvo pirma atskirai krauti ta pirmaji?
4. Turite nichromo placiomis juostelemis?
Kurgi anaji toki dalina? |
|
_________________
Elektroje stebuklų nebūna - būna blogi kontaktai!
"Aš čia, gyva!"
(durnyno SHIT'o vardas - Lietuva) |
|
|
|
|
|
Antro akumuliatoriaus krovimo rele |
| Parašytas: 2012 05 30, 19:35 |
|
|
|
|
ale tu jumoristas  darai isvadas spresdamas pagal priestvanini 55A generatoriu, tokiu senai nededa
del jo max sroves - pazek ant lipduko, ten bus parasyta 55 pasviras bruksnys ir berods 28(sito skaiciaus 55A generui tiksliai nepamenu, bet kazkur sitam rajone) ir tie 28 ir yra jo max srove prie nominalios isejimo itampos, o 55A jis isbezda tik prie maksimaliu apsuku ir tai dar isejimo itampo tada nukrenta kazkur iki 13,2V, gaisena ten, nors ir patikimas 
jei kalbet apie masinas ne senesnes nei kokia 15 metu, tai azijatas isvis nei vienas nedirbs, jei rele nematys tiesiai prie genero isejimo pajungto akumo, VAG grupes auto irgi nuo devyniasdesimtuju antros puses masiskai eina reles, kurios visiskai nedirbs, jei akumas bus atskirtas diodu, tas pats su MB, Ford, Volvo, beveik visais italais ir nemaza dalim chrancuzu
rele maitinanciu atskiru diodu jau senai beveik niekas nededa, reles maitinima ima nuo akumo, todel net su dideles talpos konderiu pries dioda cia neissisuksi
zinoma, galima genera perdaryt, pritaikyt kita rele, nieko cia sudetingo, ipac jei rele ''snekasi'' su ECU per CAN linija bet cia jau kita tema
| Citata: |
| taigi kokia prasme buvo pirma atskirai krauti ta pirmaji? |
prasme elementari - kad butu patikimas ir neprobleminis variklio uzvedimas - starterinis akumas turi buti visada normaliai pakrautas
o kai variklis uzvestas ir generatorius krauna, tegul lupa tas iskrautasis, o dlia osobo tupych dar galima kemperyje lentele prikniedyt, kad tokiu atveju negalima variklio isjungt anksciau, nei po kazkokio tai laiko tarpo, kad spetu pakankamai pasikraut |
|
|
|
|
|
|
|
Antro akumuliatoriaus krovimo rele |
| Parašytas: 2012 05 30, 20:06 |
|
|
|
|
Sveiki, aunu paskaityti jusus mintis, dalis ju taip pat mane buvo aplankiusios. SIuo metu mano sprendimas yra toks:
pajungiu lygiagreciai akumui antraji akuma per rele, o rele pajungsiu per leiko rele nuo uzdegimo spyneles.
Uzkuri varikli 10min leidziu pakrauti pagrindini akuma ir paskui pajungiu antraji akumuliatoriu. manau paprasciausias bus ir gana geras variantas. |
|
_________________
Nepykit uz kartais kvailus klausimus gi visi nuo to pradejom |
|
|
|
|
|
Antro akumuliatoriaus krovimo rele |
| Parašytas: 2012 05 30, 20:21 |
|
|
|
|
| gnt rašo: |
| ale tu jumoristas darai isvadas spresdamas pagal priestvanini 55A generatoriu |
Na taip, su masinu generatoriais mes jau seniai nedirbam kaip ir su auto-elektrika aplamai - mat seniai baigesi tie laikai, kai ten verta buvo daryti mokslinius tyrimus su nezinomais objektais.
Taciau is kitos puses - gamtos desniai pagal kuriuos visa tai (kartais) veikia tai juk nuo to laiko nepasikeite, taigi visvien persasi tam tikros isvados.
0. Norint kad naujesni generai sugebetu isduoti didesne srove prie bent jau tos pacios itampos ir mazu arba TE variklio apsuku, reikia arba fiziskai didinti pati genera arba didinti jo apsukas variklio atzvilgiu.
(itariu, kad siais naujais laikais dazniausiai yra taupoma resurso saskaita t.y. antruoju budu)
1. Objektyviai reles/reguliatoriaus (stabiliam) veikimui reikalinga tik viena "atramine" itampa - pvz. ant akumo (o juk senesnes sistemos puikiai veikdavo ir vien tik su pulsuojancia itampa gaunama is papildomo diodinio lygintuvo!), taigi nematau jokiu principiniu "negalimybiu" atskirti generatoriaus isejima nuo akumo kad ir per tuos pacius minetus diodus - o su konderiais ar ne ir kaip butent tai galima butu padarti tai jau kitas klausimas.
2. Jei itampos regulavimo "rele" maitinasi tiesiogiai nuo akumo, tai ji turi kazkaip "zinoti", kada variklis veikia o kada ne.
(degimo ijungimo signalo cia vargu ar pakanka - juk realiai stovinciame variklyje tegu ir su ijungtu degimu reguliuoti genera nera prasmes)
O is kur ji zino apie tai, kas dedasi generatoriaus isejime atskyrus ji nuo akumo per diodus, jei originalioje komponuoteje tos dvi vietos kaip supratau buna tarpusavyje tiesiogiai sujungtos laidu taigi kontroliuoti jas abi kartu kazin kokia butu prasme?
(nebent vietini maitinima reguliatoriui paimti tiesiai nuo cia pat esancio genero isejimo butu patogiau - bet prie ko cia stabilumas?)
P.S. Apie placiasias nichromo juostas uzsiminiau tuo poziuriu, kad musu salygomis daznai gauti ir pastatyti diodus butu vos ne paprasciau nei tas relemis komutuojamas papildomas self-made varzas - va tik ta klausima del veikimo su diodais (ne)stabilumo reiketu pirma perprasti, nes obektyviu ir (nesudetingai) neiveikiamu sunkumu as ten nematau.
P.P.S. Na matyt visgi reikes mums zygiuot i neta ir update-int "materialine dali". |
|
_________________
Elektroje stebuklų nebūna - būna blogi kontaktai!
"Aš čia, gyva!"
(durnyno SHIT'o vardas - Lietuva) |
|
|
|
|
|
Antro akumuliatoriaus krovimo rele |
| Parašytas: 2012 05 30, 20:28 |
|
|
|
|
| pinkisjo rašo: |
pajungiu lygiagreciai akumui antraji akuma per rele, o rele pajungsiu per leiko rele nuo uzdegimo spyneles.
Uzkuri varikli 10min leidziu pakrauti pagrindini akuma ir paskui pajungiu antraji akumuliatoriu. manau paprasciausias bus ir gana geras variantas. |
Tokiu atveju mano minetas reiskinys kai pirma pasikrovusi masinini akuma po kiek laiko prijungus prie iskrauto kemperinio gali pradeti teketi labai didele srove tarp ju (kuri be to tuoj pat iskraudines ta ka tik pirma atskirai pakrauta masinini akuma) - lieka galioti.  |
|
_________________
Elektroje stebuklų nebūna - būna blogi kontaktai!
"Aš čia, gyva!"
(durnyno SHIT'o vardas - Lietuva) |
|
|
|
|
|
Antro akumuliatoriaus krovimo rele |
| Parašytas: 2012 05 30, 22:53 |
|
|
|
|
| RVRSS rašo: |
0. Norint kad naujesni generai sugebetu isduoti didesne srove prie bent jau tos pacios itampos ir mazu arba TE variklio apsuku, reikia arba fiziskai didinti pati genera arba didinti jo apsukas variklio atzvilgiu.
(itariu, kad siais naujais laikais dazniausiai yra taupoma resurso saskaita t.y. antruoju budu) |
nesu as labai kietas specas elektros masinu teorijoje ir todel cia nesiplesiu, bet zinau faktus:
prasciausi situo poziuriu yra rusiski generai
po ju eina seni vokieciai
azijatai labai stabiliai laiko maksimalia apkrova nuo vos didesniu uz TE apsuku
senuteliai prancuzai max isejimo galinguma uztikrina prie minimaliu apsuku
naujesni vokieciai daro beveik ta pati
naujesni prancuzai pucia visa srove vos prie keleto simtu apsuku, italai irgi, ir taip juos kankinant ant stendo jau baugoka, kad diodai nenudegtu, nes ausinimo prie tokiu sukiu beveik nera
gabaritai jei imt vienodo amperazo didziausi senu vokieciu, apie TSRS nekalbam, naujesni panasiai visi vienodi, ir aisku mazesni uz senus, tokio dydzio, kaip tas senas 55A dabartinia bus apie 90A, japoskes Denso truputi mazesni
| Citata: |
| 1. Objektyviai reles/reguliatoriaus (stabiliam) veikimui reikalinga tik viena "atramine" itampa - pvz. ant akumo (o juk senesnes sistemos puikiai veikdavo ir vien tik su pulsuojancia itampa gaunama is papildomo diodinio lygintuvo!), |
tokiu jau mazai belike
| Citata: |
| 2. Jei itampos regulavimo "rele" maitinasi tiesiogiai nuo akumo, tai ji turi kazkaip "zinoti", kada variklis veikia o kada ne. |
be abejo, ateina signalas is skydelio, daznai du, plius rele turi viena arba du isvadus, kurie jungiasi tiesiai prie apviju isvadu, ijungus degima rele vos vos prasidaro, per inkara teka maza srove, apvijose indukuojasi kintama itampa, rele per ''fazini'' isvada patikrina, ar ta kintama itampa tokia, kokia turi buti(du ''fazinius'' isvadus turinti rele dar tikrina ir faziu skirtuma, jei jis neatitinka - krovimas neprasides)kai kurios atsidaro pilnai, per inkara leisdamos visa darbine srove, jei po kazkokio laiko intervalo ''nepamato'' kintamos itampos ant fazinio isvado - uzsidaro
cia paprasciausias variantas, yra ir dar durnesniu, kur ir ECU dar dalyvauja
| Citata: |
| O is kur ji zino apie tai, kas dedasi generatoriaus isejime atskyrus ji nuo akumo per diodus |
vienas reles isvadas tiesiogiai sujungtas su lygintuvo pliusu, kitas laidu su skydeliu
jei tarp situ dvieju vietu atsiras itampos skirtumas - skydelyje prasides sviesos muzika
| Citata: |
| jei originalioje komponuoteje tos dvi vietos kaip supratau buna tarpusavyje tiesiogiai sujungtos laidu taigi kontroliuoti jas abi kartu kazin kokia butu prasme? |
prasme paprasta - jei kazkur pakirmijo laidai ar sujungimo kontaktai ir ir ijungus viena ar kita apkrova skirtingose borto tinklo vietose del to buna skirtinga itampa - kas yra labai daznas variantas - vairuotojas is kart informuojamas skydelyje uzsidegusios lemputes, kad yra gedimas
| Citata: |
P.S. Apie placiasias nichromo juostas uzsiminiau tuo poziuriu, kad musu salygomis daznai gauti ir pastatyti diodus butu vos ne paprasciau nei tas relemis komutuojamas papildomas self-made varzas - va tik ta klausima del veikimo su diodais (ne)stabilumo reiketu pirma perprasti, nes obektyviu ir (nesudetingai) neiveikiamu sunkumu as ten nematau.
|
perdaryt galima, sudetingumas priklausys nuo konkretaus modelio
jei rele nesurista su ECU - bus salyginai paprasta idet kita, paprastesne rele
jei surista su ECU - bus daugiau krapstymosi, gali prireikt pasigamint reles emuliatoriu
jei releje yra CAN bus - gali is karto pamirst
man paprasciau idet papildoma rele, paprasciausia komparatoriu ir gabala nichromo, nei lyst i masinos pravodke, lupt, ardyt ir perdarinet generatoriu ir det ji atgal, vien genero isemimas-idejimas gali uzimt keleta valandu, daugelio prancuzu isardymas/sudejimas dar tiek pat, ir tai turint irankius, duobe/keltuva ir zinant darbo eiliskuma |
|
|
|
|
|
|
|
 |
Google paieška forume |
|
|
|
Naujos temos forume |
|
|
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps,
FS25 Trucks |
|
ETS2 Mods
ETS2 Trucks,
ETS2 Bus,
Euro Truck Simulator 2 Mods
|
|
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods,
FS22 Maps,
FS25 Mods |
|
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija |
|
FS25 Mods
FS25 Maps,
FS25 Cheats,
FS25 Install Mods |
|
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps |
|
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods,
ATS Trucks,
ATS Maps |
 |
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods,
WOT Mods,
RDR2 Maps |
|
|
 |
