 |
|
|
Elektronika.lt portalo forumas
Jūs esate neprisijungęs lankytojas. Norint dalyvauti diskusijose, būtina užsiregistruoti ir prisijungti prie forumo.
Prisijungę galėsite kurti naujas temas, atsakyti į kitų užduotus klausimus, balsuoti forumo apklausose.
Administracija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus bei dalyvius,
kurie nesilaiko forumo taisyklių.
Pastebėjus nusižengimus, prašome pranešti.
Dabar yra 2024 12 18, 04:19. Visos datos yra GMT + 2 valandos.
|
|
|
 |
Forumas » Mokslai » paviršių savybės, tirpalai.
|
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
|
|
|
Puslapis 2 iš 2
Pereiti prie Atgal 1, 2 |
|
 |
paviršių savybės, tirpalai. |
 Parašytas: 2024 01 16, 13:57 |
  |
|
|
|
| Chulio rašo: |
| rammas rašo: |
.................... a jo prst, kaip tenai viskas sudėtingai
,............................ |
o kaip galvojote? Tiesiog porėta anglis? 
|
Na, neturiu aš super Mari'o protinių galių ... tad tik tiek ir tegalvojau.  |
|
|
|
|
|
|
paviršių savybės, tirpalai. |
| Parašytas: 2024 01 16, 19:16 |
|
|
|
|
Man teko kiek bendrauti su tais "prie mokslo" ir tada ciupinejau tokius vadovelius kaip
Physical chemistry ir Chemical Physics tai ten pamenu buvo tokios temos nagrinejamos, bet mano makaulei jos buvo per sudetingos. Tada buvau gal per jaunas. Dabar jau per senas |
|
|
|
|
|
|
|
paviršių savybės, tirpalai. |
| Parašytas: 2024 01 16, 21:26 |
|
|
|
|
| Chulio rašo: |
Na kažkaip keistai suformulavote: "padidinti vandens tankį ištirpinus jį tinkamoje medžiagoje" WTF? Gal padidinti tirpalo tankį kažką tirpinant vandenyje? Arba gal keisti tirpalo tankį maišant skirtingomis proporcijomis skirtingus skysčius/tirpalus?
Šiaip chemijoje 1+1 ne visada =2. Sumaišius dviejų skirtingų tirpalų po 10ml nebūtinai gausime 20ml. Gali būti ir daugiau ir mažiau. |
jei gerai pamenu - spiritas neribotai susimaiso su vandeniu (lygtai kazkur skaiciau protingose knygose ). ir jei gerai pamenu - siektiek sumazedavo turis, kai skiesdavo iki 40C.  (cia is praktikos  )
as manau jei maisymasis "neribotas", tai cia ne cheminis susijungimas. o tiesiog kaip susimaiso sakykim dvi zvyro frakcijos - smulkus akmeneliai sulenda i didesniuju tarpus. kazkoks fizinis persimaisymas.
o turis del to ir susitraukia - nes "tarpuose" dalis turio prasmenga. o kai "smulkioji" frakcija pradeda didet - visi tarpai perpildyti. ir vel bendras turis pradeda didet. nes tarpeliu kiekis nebeitakoja mazejimo, tik papildomas "smulkesniuju" kiekis - kurio erfvinis issidestymas turyje santykinai didesnis.
as manau siti du fizikiniai dalykai pilnai paaiskina - jei ten ta tankiausio "turio riba" kazur nusistovi. kadangi arti vidurio - tai panasios "smulkume" matyt.
ir trecia: manau keliu molekuliu, ar vienerines molekules atveju tas visiskai negaliotu. kas butu kaip patvirtiniams - kad cia fizikinis, o ne cheminis atvejis.
----
dar is praktikos - persimaisymas turi laiko tarpa - ne momentaliai. bet kelios fizines sekundes minimum. ir lygtai net silumos siektiek issiskirdavo. laboratorija pamenu kazka ten skiede apie "susistovejima ir stabilizacija" - ir aiskino kad reikia bent paros. ir kazkaip ten "matydavo"  bet neisivaizduoju net kaip...
------------
| Chulio rašo: |
Ir nereikėtų to porėtumo įsivaizduoti kaip adata subadyto anglies gabaliuko. Ten mikro ir nano pasaulis |
o tai neina paziuret pvz elektroninio tipo mikroskopais? konkreciai jau i molekuliu strukturas kokias nors?
nes mates ir "foto" kai tipo "atomas nufotkintas". ir mikruskes kur tipo "molekuliu sluoksnis" vos ne 1-2 storio. ir net vidosa kazkur maciau kaip fotonai juda - tipo realus atseit. tai jei tas sugebama - negi dar ten kazkas sudetingo chemija tyrinet molekules dydziu? tiesiog ziurint "elektroniskai".
---------
as aplamai manau egzistuoja dar kazkokiu smulkesniu objektu lygmuo, uz tu "daleliu" lygmeni. nes kas pernesa fizikoje kur ivardinta "egzistuoja laukai" - nera kolkas kaip "paziuret". bet juk paziuret kaip ir galima i stambiausius objektus - kodel tas nedaroma MASISKAI? koks nors "kvantinis" mikroskopas manau butu dar geresnis ir uz elektroionini. o jei as teisus - chemija taptu tiesiog fizikos mokslo atmaina...daba fuflo kazkokiu uzsiimineja fizikai su retu "daleliu gaudymu" ir kazkoki matematini modeli vis "piesia". nu einsteinu debilizmas nugalejo moksle kai tas nesvarbu (kaip tikslas) - apjungt matematiskai. vistiek bus mastelio isimtys, kokios nors greicio ribos ir t.t. uzsizaide manau... vadoveliai - 300 metu viduramziu sudas kazkoks... patikslintas matematisku apvalkalu vieno gluso... ir viskas - stop... ekspermentu nebedaro - tik "tikslina tikslumo laipsni" begaliniu "moksliniskai moksliniu" publikaciju stampavimu... kalkuliatoriniai kazkokie... |
|
|
|
|
|
|
|
paviršių savybės, tirpalai. |
| Parašytas: 2024 01 17, 08:08 |
|
|
|
|
| zamolskis rašo: |
..............................
dar is praktikos - persimaisymas turi laiko tarpa - ne momentaliai. bet kelios fizines sekundes minimum. ........................... |
raktinis žodis - konvekcija
| zamolskis rašo: |
........................
| Chulio rašo: |
Ir nereikėtų to porėtumo įsivaizduoti kaip adata subadyto anglies gabaliuko. Ten mikro ir nano pasaulis |
o tai neina paziuret pvz elektroninio tipo mikroskopais? konkreciai jau i molekuliu strukturas kokias nors?
.............................. |
porėtumą tai galima ir geru optiniu pamatyt, bet molekulinės struktūros - ne. Tai išskaičiuojama formulyčių pagalba.
| zamolskis rašo: |
...........................
nes mates ir "foto" kai tipo "atomas nufotkintas". ir mikruskes kur tipo "molekuliu sluoksnis" vos ne 1-2 storio. ir net vidosa kazkur maciau kaip fotonai juda - tipo realus atseit. tai jei tas sugebama - negi dar ten kazkas sudetingo chemija tyrinet molekules dydziu?............................... |
kažkaip abejoju...
| zamolskis rašo: |
| ............................ koks nors "kvantinis" mikroskopas manau butu dar geresnis ir uz elektroionini. ......................... |
kadangi kvantiniai reiškiniai labiau formulėse nei ant laboratorinio stalo, tai kvantinis mikroskopas turbūt ten pat |
|
_________________
I GAVE UP DRINKING, SMOKING AND SEX!
it was the worse 15 minutes of my life! |
|
|
|
|
|
paviršių savybės, tirpalai. |
| Parašytas: 2024 01 17, 14:34 |
|
|
|
|
| Chulio rašo: |
| zamolskis rašo: |
..............................
............................ koks nors "kvantinis" mikroskopas manau butu dar geresnis ir uz elektroionini. ......................... |
kadangi kvantiniai reiškiniai labiau formulėse nei ant laboratorinio stalo, tai kvantinis mikroskopas turbūt ten pat |
Nu kaip ... elektroniniame mikroskope tiriamas materiolas apspinduliuojamas elektronu pluoštu, o optiniame mikroskope tiriamas materiolas apspinduliuojamas šviesos kvantais, nu tai kaip jau biški kvantinis, nu toks pusiau, o gal ir visai kvantinis.
| zamolskis rašo: |
| ir net vidosa kazkur maciau kaip fotonai juda |
Fotonas juda šviesos greičiu, taigis, tokią filmavimo kamerą, kuri nufilmuotų judantį fotoną, gali išrasti tik vienas dydys šio forumo išradėjas, kuris bendravo su perkūnu.
Na, manau, kad kamera būtų kaip kamera, nelabai skirtųsi nuo įprastos, tiesiog jai reiktų išskaičiuoti atitinkamą kadrų dažnį ... vat čia super Mari'o vėl galėtų sužibėti ... maitblokių dažnius, su visom akordeonikom labai tiksliai išskaičiavo. |
|
|
|
|
|
|
|
paviršių savybės, tirpalai. |
| Parašytas: 2024 01 17, 23:31 |
|
|
|
|
| Chulio rašo: |
raktinis žodis - konvekcija
|
konvekcija kai suteikiama energija is pasalies. pvz kad ir skystis is kitos patalpos. skirtingos temperaturos. cia ne tas atvejis greiciausia.
logiskai mastant - turetu susisluoksniuot gravitaciskai. uzsipildzius tarpams ir "istrigus". arba jei uzpilami "stambesni" - iklimpstant smulkesniuose. ar nebutu vinalytiskumo medziagos - kampuose skietusi turis ar kazkas.
o persimaiso spiritas ir vanduo pilnumoje. vadinas "dar kazkas ivyksta". o konvekcija atmesciau - nebuvo tam salygu.
----------
optika "fiziskai" galimybiu riba (kaip as suvokiu) - yra fotonas. jis nuo kazko atsispindi. atsimusa ir matai "kontura". nepamatysi kazko kas smulkiau uz fotona, ar nesusiformuoja atspindimo objekto konturas. jei viska vertint "dydziais". o jei atsispondi tik vienas fotonas - nesuprasi dydzio.
----------
video bandysiu paieskot. ten greitis tipo kameros realiu laiku. ir fotonu toks debeselis *gal kokiu 10+) - kurie tipo juda istrizai- paskui atsimusa, ir kadrais vel istrizai kol uz apzvalgos remo kazkur dingsta. suletinta aisku kad suvokt. nepamenu bet lygtai aprasyta net buvo kaip padare. kazkiek. |
|
Paskutinį kartą redagavo zamolskis, 2024 01 17, 23:43. Redaguota 1 kartą |
|
|
|
|
|
paviršių savybės, tirpalai. |
| Parašytas: 2024 01 17, 23:41 |
|
|
|
|
| zamolskis rašo: |
| Chulio rašo: |
raktinis žodis - konvekcija
|
konvekcija kai suteikiama energija is pasalies. pvz kad ir skystis is kitos patalpos. skirtingos temperaturos. cia ne tas atvejis greiciausia.
logiskai mastant - turetu susisluoksniuot gravitaciskai. uzsipildzius tarpams ir "istrigus". arba jei uzpilami "stambesni" - iklimpstant smulkesniuose. ar nebutu vinalytiskumo medziagos - kampuose skietusi turis ar kazkas.
o persimaiso spiritas ir vanduo pilnumoje. vadinas "dar kazkas ivyksta". o konvekcija atmesciau - nebuvo tam salygu. |
Konvekcija tenai kur skirtingos temperatūros sukuria sroves tą temperatūrą kažkur nunešti, perduoti.
Vienodos temperatūros skysčio maišymąsi vyksta dėl Brauno judėjimo.
Išsisluoksniavimas - stratifikacija, pvz vandens terminė stratifikacija.
https://lt.wikipedia.org/wiki/Termin%C4%97_e%C5%BEer%C5%B3_stratifikacija |
|
|
|
|
|
|
|
paviršių savybės, tirpalai. |
| Parašytas: 2024 01 17, 23:56 |
|
|
|
|
| rammas rašo: |
Vienodos temperatūros skysčio maišymąsi vyksta dėl Brauno judėjimo.
|
nepaaiskina vienalytiskumo vistiek. plius ten gana greitai syreguoja. net suburbuliuoja faktiskai. kai suregavo - aidas atsiranda per misini spirito su vandeniu. o kol maisosi - aidas nesklinda. jei aiskit viska TIK brauno judejimu - aidas keistusi visaip. ar irgi butu zonos visokios, kur nevienalytiskai.
termini susisluoksniavima irgi puikiai zinau - jis yra monolitiskai medziagai. ta prasme jau misiniui kuris susiformavo vienalytis. tada galima visokiais fokusais (su konvekcija pvz ir indo formom) padaryt terminius sluoksnius. kurie daugmaz stabilus bus. ir "skiedzisi" ne konvekciskai - nes irgi galima stebet - jei tinkamai prisiruost skyscius. matosi konvekcines srovesvisokios. su spiritu skiedziasi VISAS iskart. daugmz tik pagal "brauna" manau skiedziasi pvz surus vanduo su gelu. o savoka "vandenilines jungtys" is esmes nieko nesako apie mechanizma. tik tipo faktas.  o va jei pamatytum atskiru molekuliu paziurejimo smulkume - gal kazka ir suprastum kas cia per sudas. elektroniskas principas manau ta leidzia kazkokiu lygiu bent apgraibom. |
|
|
|
|
|
|
|
paviršių savybės, tirpalai. |
| Parašytas: 2024 01 18, 00:08 |
|
|
|
|
| rammas rašo: |
Fotonas juda šviesos greičiu, taigis, tokią filmavimo kamerą, kuri nufilmuotų judantį fotoną, gali išrasti tik vienas dydys šio forumo išradėjas, kuris bendravo su perkūnu.
Na, manau, kad kamera būtų kaip kamera, nelabai skirtųsi nuo įprastos, tiesiog jai reiktų išskaičiuoti atitinkamą kadrų dažnį ... vat čia super Mari'o vėl galėtų sužibėti ... maitblokių dažnius, su visom akordeonikom labai tiksliai išskaičiavo. |
nu ir kas kad juda sviesos greiciu? filmuoja letesniu greiciu. ten pagal ta video, gal kazkur manau ne daugiau 5-10% sviesos greicio - kadras.
-------------
tai optinis tisiog "apsviecia" fotonais.
o elektronis - "apspinduliuoja" elektronais.
bet esme kad faktiskai kiekiai "apspinduliavimo" tokie kaip sprogdinant atomine bomba.
as kalbu kai apspinduliuoja kazkokiu valdomu srautu - kur gali principe elektrona valdyt ir ju spinduliavimo pirmine krypti. kazkoks sakykim elektronu tinklelis 10 x 10 elektronui. ir kryptis dibtinai valdoma - visi lygiagreciai. ir paskui uzfiksuoja atspindi kiekvieno individualiai - kai atsimusa nuo "stebimo" objekto.
va toks "jautrumo" lygmuo.
as manu sitai imanoma techniskai jau gana senai. bet nesispecializuoju gi ir va paziuret tokliu jautrumo lygmeniu i ta "vandeniline jungti" susidarymo procese but idomu nerealiai. 
daba kiek esu mates zaidineja su "nufotkinimu" vienos molekules visokiu junginiu kuri buna nejudamai kazkur "itvirtinta" ar kazas tokio...
bet va pastebet judesyje procesus - parverstu chemija aukstyn kojom speju kaip moksla... |
|
Paskutinį kartą redagavo zamolskis, 2024 01 18, 00:21. Redaguota 1 kartą |
|
|
|
|
|
paviršių savybės, tirpalai. |
| Parašytas: 2024 01 18, 00:19 |
|
|
|
|
| zamolskis rašo: |
video bandysiu paieskot. ten greitis tipo kameros realiu laiku. ir fotonu toks debeselis *gal kokiu 10+) - kurie tipo juda istrizai- paskui atsimusa, ir kadrais vel istrizai kol uz apzvalgos remo kazkur dingsta. suletinta aisku kad suvokt. nepamenu bet lygtai aprasyta net buvo kaip padare. kazkiek. |
Tu gal pirmą surask, kas nufilmavo ne šiaip vieną fotoną, o ištisą fotonų - šviesos srautą.
Fotonas iš principo nėra matomas kol juda.
Labai konkretus pvz, kai Žemę ištinka naktis, niekas nebemato Saulės šviesos, kuri ir toliau sklinda toje tamsioje erdvėje. Analogiškas efektas - sutemimas ištinka pakilus virš Žemės atmosferos.
Kitas dalykas, kad fotonas sklinda šviesos greičiu, grubiai 300 000 km/s. Tarkim filmuojam vieno metro atstumą, kuriame praskries fotonas. Taigi 300 000 km/s pasiverčiam į metrus - 300 000 000 m/s, kad surasti kiek laiko užtruks 1m kelionė, sekundą dalinam iš 300 000 000 . Jei tam "filmavimui" skirtume tik vieną kadrą, tai filmavimo greitis turėtų būti lygiai tiek pat kadrų, koks yra šviesos greitis.
O jei to fotono kelionei galėtume skirti kokius "ubagiškus" 10 kadrų - pamatytume fotono judėjimą kas 10 cm, tai tos kameros kadrų dažnis - trys milijardai kadrų per sekundę.
Zamolska, tai ką matei, buvo iliustracija fotonų trajektorijų, kuomet vyksta visokie fizikiniai reiškiniai, kaip pvz difrakcija, interferencija. |
|
|
|
|
|
|
|
paviršių savybės, tirpalai. |
| Parašytas: 2024 01 18, 00:34 |
|
|
|
|
| rammas rašo: |
| zamolskis rašo: |
video bandysiu paieskot. ten greitis tipo kameros realiu laiku. ir fotonu toks debeselis *gal kokiu 10+) - kurie tipo juda istrizai- paskui atsimusa, ir kadrais vel istrizai kol uz apzvalgos remo kazkur dingsta. suletinta aisku kad suvokt. nepamenu bet lygtai aprasyta net buvo kaip padare. kazkiek. |
Tu gal pirmą surask, kas nufilmavo ne šiaip vieną fotoną, o ištisą fotonų - šviesos srautą.
Fotonas iš principo nėra matomas kol juda.
Labai konkretus pvz, kai Žemę ištinka naktis, niekas nebemato Saulės šviesos, kuri ir toliau sklinda toje tamsioje erdvėje. Analogiškas efektas - sutemimas ištinka pakilus virš Žemės atmosferos.
Kitas dalykas, kad fotonas sklinda šviesos greičiu, grubiai 300 000 km/s. Tarkim filmuojam vieno metro atstumą, kuriame praskries fotonas. Taigi 300 000 km/s pasiverčiam į metrus - 300 000 000 m/s, kad surasti kiek laiko užtruks 1m kelionė, sekundą dalinam iš 300 000 000 . Jei tam "filmavimui" skirtume tik vieną kadrą, tai filmavimo greitis turėtų būti lygiai tiek pat kadrų, koks yra šviesos greitis.
O jei to fotono kelionei galėtume skirti kokius "ubagiškus" 10 kadrų - pamatytume fotono judėjimą kas 10 cm, tai tos kameros kadrų dažnis - trys milijardai kadrų per sekundę.
Zamolska, tai ką matei, buvo iliustracija fotonų trajektorijų, kuomet vyksta visokie fizikiniai reiškiniai, kaip pvz difrakcija. |
nerandu - senai maciau.
randu tik kai pvz filmuoja dideli lazerio fotonu srauta. suletintai.
bet ten butent fotonus atskirus filmavo.
fotonus kur atskirai uzfuksuoja vienetini - daviklis sukurta jau gal pries 10+ metu.
cia as speju abieju technologiju darinys buvo. suletinimo + daug davikliu masyvas.
ir esme tame - kad ta dare i srauta ziurint is sono! o ne atskira fotona i davikli kaip tu cia panasu isivaizduoji as radau butent toki tik kur lazeri sviecia i daviklius ir judina spinduli i sona. o ten IS SONO buvo stebima!!! o ne tisioginis paciu stebimu fotonu atspindys. vat tame ir ispudingumas. |
|
|
|
|
|
|
|
paviršių savybės, tirpalai. |
| Parašytas: 2024 01 18, 00:51 |
|
|
|
|
| zamolskis rašo: |
nerandu - senai maciau.
randu tik kai pvz filmuoja dideli lazerio fotonu srauta. suletintai.
bet ten butent fotonus atskirus filmavo.
fotonus kur atskirai uzfuksuoja vienetini - daviklis sukurta jau gal pries 10+ metu.
cia as speju abieju technologiju darinys buvo. suletinimo + daug davikliu masyvas. |
Zamolska, jutikliu užfiksuoti vieną fotoną, kuomet fotonas pataiko į jutiklį yra visiškai kas kitą, nei filmuoti pro šalį skriejančius fotonus.
Rašiau, kad su 300 milijonų kadrų, nufilmuotum fotono brūkšnį - 1m nueitą fotono kelią, jei padidinsim kadrų dažnį iki 3 milijardų, tai turėsim 10 kadru su 10 cm ilgio brūkšniais, tame 1m, intervale, kad filmavime fotonas iš brūkšnio pataptu skrituliuku, reikia dar "biški" padidinti kadrų dažnį.
Zamolska, mesk tuos fotonus į šalį, per sudėtingi jie tau, geriau užsiimk kitokiomis inovacijomis.
http://www.prosvarky.ru/techniguewelding/technology/16.html
http://electrosvarka.su/index.php?mod=text&uitxt=396
Kreipkis į Welvatinį, jis svarkių vyniojimo specas, kaip vienas Welvatinio gerbėjas rašė, revoliucinis specas ... čia musiau turėjo mintyje laikmetį, - žydelio revoliuciją ... |
|
|
|
|
|
|
|
 |
Google paieška forume |
|
|
|
Naujos temos forume |
|
|
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps,
FS25 Trucks |
|
ETS2 Mods
ETS2 Trucks,
ETS2 Bus,
Euro Truck Simulator 2 Mods
|
|
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods,
FS22 Maps,
FS25 Mods |
|
VAT calculator
VAT number check,
What is VAT,
How much is VAT |
|
LEGO
Mänguköök,
mudelautod,
nukuvanker |
|
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope |
|
FS25 Mods
FS25 Harvesters,
FS25 Tractors Mods,
FS25 Maps Mods |
|
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija |
|
FS25 Mods
FS25 Maps,
FS25 Cheats,
FS25 Install Mods |
|
GTA 6 Weapons
GTA 6 Characters,
GTA 6 Map,
GTA 6 Vehicles |
|
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps |
|
|
 |
