 |
|
|
Elektronika.lt portalo forumas
Jūs esate neprisijungęs lankytojas. Norint dalyvauti diskusijose, būtina užsiregistruoti ir prisijungti prie forumo.
Prisijungę galėsite kurti naujas temas, atsakyti į kitų užduotus klausimus, balsuoti forumo apklausose.
Administracija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus bei dalyvius,
kurie nesilaiko forumo taisyklių.
Pastebėjus nusižengimus, prašome pranešti.
Dabar yra 2025 05 19, 03:11. Visos datos yra GMT + 2 valandos.
|
|
|
 |
Forumas » Mokslai » Elektros srovės tekėjimo greitis laidininke
|
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
|
|
|
Puslapis 1 iš 3
Pereiti prie 1, 2, 3 Toliau |
|
 |
Elektros srovės tekėjimo greitis laidininke |
 Parašytas: 2025 02 20, 23:08 |
  |
|
|
|
Prireikė visai netikėtai ...
Miglotai prisimenu studijas, bet reikia tiksliau. Elektronai juda panašiai šviesos greičiu, bet visai nedidelį atstumą, ir ne griežtai elektros lauko kryptimi, trankosi ten tarpusavyje ir su kitais jonais, perduoda jiems krūvį ir t.t. žodžiu krūvio judėjimas laidininke yra gerokai lėtesnis už laisvo elektrono laisvą greitį. Griozidiškos formulės buvo, neakivaizdžios ir sudėtingos.
Kaip įvertinti krūvio judėjimo greitį laidininke? Ir puslaidininkyje.
Kokiu tikslumu skaičiuotas atitinka faktinį? |
|
|
|
|
|
|
Re: Elektros srovės tekėjimo greitis laidininke |
| Parašytas: 2025 02 21, 07:49 |
|
|
|
|
| a1girdas rašo: |
| žodžiu krūvio judėjimas laidininke yra gerokai lėtesnis už laisvo elektrono laisvą greitį. |
Viskas prieshingai.
Elektronai, jonai tirpale ar skyles puslaidininkyje juda letai, o kruvis apie sviesos greiti |
|
|
|
|
|
|
|
Re: Elektros srovės tekėjimo greitis laidininke |
| Parašytas: 2025 02 21, 10:45 |
|
|
|
|
| Mari rašo: |
| a1girdas rašo: |
| žodžiu krūvio judėjimas laidininke yra gerokai lėtesnis už laisvo elektrono laisvą greitį. |
Viskas prieshingai.
Elektronai, jonai tirpale ar skyles puslaidininkyje juda letai, o kruvis apie sviesos greiti |
Krūvis yra dalelės savybė ir be dalelės neegzistuoja.
Krūvius visame laidininke, vienu ir tuo pačiu metu priverčia judėti elektrinis laukas, pastarasis ir sklinda šviesos greičiu. Laidininkuose nėra laisvų elektronų. Laisvas elektronas laidininkui priduotų krūvį, kitaip tariant, laidininkas taptų įelektrintas. Laidininko laidumą nulemia tai, kad elektrinis laukas elektronus iš išorinių orbitų labai lengvai "išlaisvina", dėl to elektronai taip peršokinėdami nuo vieno atomo prie kito, sudaro bendra srovės tekėjimą.
Kokiu greičiu peršoka elektronai, nežinau, bet tikrai tie šuoliai nėra kvantiniai, taip kaip tarp orbitų atomo viduje, vidutinis elektronų greitis laidininke vėžlinis.  |
|
|
|
|
|
|
|
Re: Elektros srovės tekėjimo greitis laidininke |
| Parašytas: 2025 02 21, 13:19 |
|
|
|
|
| rammas rašo: |
Krūvis yra dalelės savybė ir be dalelės neegzistuoja.
Krūvius visame laidininke, vienu ir tuo pačiu metu priverčia judėti elektrinis laukas, pastarasis ir sklinda šviesos greičiu. |
Nauji kruviai irgi atsiranda sviesos greiciu, tai vidurkis. Bendro kruvio judejimo greitis ir matuojamas. Pavieniu elektronu jonu ar skyliu judejimai nera svarbus. |
|
|
|
|
|
|
|
Re: Elektros srovės tekėjimo greitis laidininke |
| Parašytas: 2025 02 21, 15:28 |
|
|
|
|
| a1girdas rašo: |
Prireikė visai netikėtai ...
Miglotai prisimenu studijas, bet reikia tiksliau. Elektronai juda panašiai šviesos greičiu, bet visai nedidelį atstumą, ir ne griežtai elektros lauko kryptimi, trankosi ten tarpusavyje ir su kitais jonais, perduoda jiems krūvį ir t.t. žodžiu krūvio judėjimas laidininke yra gerokai lėtesnis už laisvo elektrono laisvą greitį. Griozidiškos formulės buvo, neakivaizdžios ir sudėtingos.
Kaip įvertinti krūvio judėjimo greitį laidininke? Ir puslaidininkyje.
Kokiu tikslumu skaičiuotas atitinka faktinį? |
tu ten kazka ne taip supratai 
elektronu judejimas yra mazdaug kaip sratu judejimas apribotoje slangoje po slegiu. atskiras sratas (elektronas) juda letai. bet stuma sekanti srata. tas dar sekanti. ir t.t. visos sitos elektronu sistemos judejimas ir yra elektros srove. kuri persiduoda visu slangos (laidininko) ilgiu. o varza - tai pasipriesinimas elektros srovei is laidininko "sieneliu" ar "pertvareliu" del to syla. superlaidume sitas pasipriesinimas elektronu judejimui nulinis. matyt absoliutus saltis tai busena, kai "istirpina" varza. bet kokioje medziagoje - ne tik metaluose.
tos visos susiktos formules tiesiog apraso saveikas, jei ziuret is kazkokios "paciupinejamos-pamatuojamos" savybes. bet kas ten vyksta fiziniu lygiu - neturim priemoniu nei paziuret nei uzfiksuot. nieko ten niekas neperduoda elektronas vienas kitam tik visuma.
o jei perskirt tuos sarysius - branduolinis sprogimas gaunasi. nu nevisiems - Iranui vis dar nesigauna
-------------
| Mari rašo: |
Nauji kruviai irgi atsiranda sviesos greiciu, tai vidurkis. Bendro kruvio judejimo greitis ir matuojamas. Pavieniu elektronu jonu ar skyliu judejimai nera svarbus. |
niekas ten is niekur natsirada. visada buna. tiesiog yra laisvu arba nera. ir tu sukeli arba ne sroves tekejimo bukle, bukle kai atlaisvini jau esamus, arba padarai dirbtini deficita. ten su tom "judanciom skylem" - tai debilinis aiskinimas... tera tik arba elektronu perteklius arba deficitas. panasiai kaip slegis ir vakumas.
sviesos greitis, kai ji "matavo", yra visai kitokio tipo reiskinys - kai juda idealiai tiesiai vakume. "nepriristi". spinduliuoja. va jei sviesolaidziu juda - jau panasiau i elektros sroves tekejima. bet irgi - tik del atsispindejimo nuo sieneliu. nors ten juda ATSKIRAS fotonas. ar ten ju grupe. o dalis ar net visi prarandama. su elektros srove kitaip - ji UZSTABDOMA. kaip vanduo slangoje. bet pats vanduo lieka. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Re: Elektros srovės tekėjimo greitis laidininke |
| Parašytas: 2025 02 21, 20:50 |
|
|
|
|
| SG rašo: |
| rammas rašo: |
| Laidininkuose nėra laisvų elektronų. |
Ar tikrai?
https://www.vle.lt/straipsnis/kruvininkai/
| www.vle.lt rašo: |
| Metaluose krūvininkai yra laisvieji elektronai, dielektrikuose jonai, puslaidininkiuose elektronai ir skylės, dujose elektronai ir jonai, skysčiuose priemaišų jonai, joniniuose kristaluose laisvieji jonai. |
|
Laisvas krūvininkas (laidininke elektronas) tai reiškia, kad jo nesieja niekas nei su vienu atomu ir taip esant, toks laidininkas turi statinį krūvį, iš tokio laidininko eina elektrinio lauko jėgų linijos, kurios stengiasi pritraukti teigiamus krūvius. 
Nežinau, kaip tenai tą "laisvę" parašė, gal būt, kad buitiniame lygmenyje lengviau visi suprastų, arba pats autorius, išorinio elektrinio lauko, laidininke lengvą elektrono išlaisvinimą ir atomo išorinės orbitos, taip suinterpretavo .. nežinau.
Laidininką sudaro atomai, atomų gardelės ir jokių tenai kažkokių iš pašalių priklydusių elektronų, nesitabaluoja.
Kuo skiriasi dielektrikas nuo laidininko. Dielektriką taip pat sudaro atomai su elektronais, tačiau skirtumas tame, kad atomo branduolys didesne jėga laiko elektronus. Kuomet išorinis elektrinis laukas nugali branduolio traukos jėgą, elektronai nuo atomo atplėšiami ir taip dielektrike įvyksta elektrinis "pramušimas".
P.S. pa'google'nus išmeta tokį paaiškinimą:
All metals are conductors, and conductors have lots of electrons that are not very strongly attached to the atoms, moving about from atom to atom, sort of drifting around. These are called "free electrons," although they aren't completely free.1997-01-21
https://www.youtube.com/watch?v=AU-NPthm1Pk |
|
|
|
|
|
|
|
Elektros srovės tekėjimo greitis laidininke |
| Parašytas: 2025 02 21, 23:39 |
|
|
|
|
Kam jums gilintis i elektronus? Tai per daug sudetinga kad paprastai paaishkinti. Elektronai tai ne kruopos ten galioja kiti desniai, reikia labai jau i fizika gilintis. O kai shratais ar kruopomis bandoma suvokti tai gal nelabai rimta...
Kruvis juda sviesos greiciu, nes kruvio judejimas ir yra elektra. 1 C (kulonas) kruvio per 1 s tai yra 1A srove.
O kas ten vyksta daleliu fizikoje tai tikrai neverta suprimityvinti |
|
|
|
|
|
|
|
Re: Elektros srovės tekėjimo greitis laidininke |
| Parašytas: 2025 02 22, 12:06 |
|
|
|
|
| SG rašo: |
| rammas rašo: |
| Laidininkuose nėra laisvų elektronų. |
Ar tikrai?
https://www.vle.lt/straipsnis/kruvininkai/
| www.vle.lt rašo: |
| Metaluose krūvininkai yra laisvieji elektronai, dielektrikuose jonai, puslaidininkiuose elektronai ir skylės, dujose elektronai ir jonai, skysčiuose priemaišų jonai, joniniuose kristaluose laisvieji jonai. |
|
Iš tenai pat, apie laisvus elektronus.
Elektronai sudaro atomų elektroninius sluoksnius, iš kurių gali išsilaisvinti gavę pakankamai energijos. Tokie elektronai vadinami laisvaisiais (nuo jų priklauso medžiagos elektrinis laidumas).
Ta gaunama papildoma energija gali būti išorinis elektrinis laukas ir ne tik, yra dar termoemisija, t.y. šiluminė energija išlaisvina elektronus. Būtent dėl to kaitinami lempų katodai.
Elektronas turi masę, todėl jį išlaisvinti gali net jo inercija.
StewartTolman effect |
|
|
|
|
|
|
|
Elektros srovės tekėjimo greitis laidininke |
| Parašytas: 2025 02 22, 16:36 |
|
|
|
|
skirtingos mokyklos skirtingai aiškina. Taip ir pasiskirsto į profesines mokyklas, koledžus, universitetus ir akademijas.
Jeigu laikyti, kad elektros krūvis juda šviesos greičiu, tai prisieda masė dar sąlygų. Tada bet koks laidininkas turi talpumą ir induktyvumą ( paskirstytoji kompleksinė varža ) na ir ribotą laidumą, o kaip krūvis pernešamas izoliacinėse medžiagose išvis gausis džiunglės.
Vienok, nagrinėjant klausimą tuo požiūriu, kad yra krūvininkai - elektronai ir "skylutės" yra ir paaiškinama ir prognozuojama ir ypatingai sėkmingai pagaminama daugybė puslaidininkinių prietaisų.
Elektros lauko judėjimo greitis tai išvis mistika. Aš sakyčiau, kad jis juda kartu su krūvio pernešimu, t.y. elektros srove. Nes kitaip gautųsi, kad ilgo tiesaus laidininko skirtingose nutolusiose atkarpose yra elektros laukas ir dar nėra srovės o kitoje atkarpoje tas pats elektros laukas ir srovė teka.
Manau, kad elektros srovės greitis negali būti lygus šviesos greičiui. Nes nėra taip, kad vienas elektronas nuo laidininko pradžios iki pabaigos visiškai tiesiai nukeliautų. Tai branduolinio sprogimo metu panašiai vyksta, bet ne laidininke. Laidininke įtampos poveikyje tie laisvai atitrūksantys elektronai juda tendencinga kryptimi, daužosi vieni į kitus ir į atomus, taip perduodami krūvį - energiją ne visai padrikai. Kiek tas nepadrikai, priklauso nuo įtampos ir kitų salygų. Daugumos metalų laidumas mažėja kaistant - nes daugiau netvarkingo atomų judėjimo išmušinėja tuos tendencigai judančius elektronus iš tiesaus kelio.
Ne, ne taip? |
|
|
|
|
|
|
|
Elektros srovės tekėjimo greitis laidininke |
| Parašytas: 2025 02 22, 18:21 |
|
|
|
|
| a1girdas rašo: |
Jeigu laikyti, kad elektros krūvis juda šviesos greičiu, tai prisieda masė dar sąlygų. Tada bet koks laidininkas turi talpumą ir induktyvumą ( paskirstytoji kompleksinė varža ) na ir ribotą laidumą, o kaip krūvis pernešamas izoliacinėse medžiagose išvis gausis džiunglės. |
Nelaikyk to ko nėra ir nebus džiunglių su papildomom sąlygom.
Dar kartą kartoju "fundamentalius" dalykus, kad krūvis yra dalelės, materijos savybė ir be materijos krūvis neegzistuoja, tad čia pamiršk šviesos greičius.
Laidininko talpumo ir induktyvumo įtaka srovei, priklauso ir nuo išorinio elektrinio lauko (šaltinio) kitimo dažnio.
| a1girdas rašo: |
| Elektros lauko judėjimo greitis tai išvis mistika. Aš sakyčiau, kad jis juda kartu su krūvio pernešimu, t.y. elektros srove. Nes kitaip gautųsi, kad ilgo tiesaus laidininko skirtingose nutolusiose atkarpose yra elektros laukas ir dar nėra srovės o kitoje atkarpoje tas pats elektros laukas ir srovė teka. |
Mistika tokia, kad srovės tekėjimui reikalingas du atskiri elektriniai laukai ir tų laukų sąveika, t.y. elektrono ir išorinis elektrinis laukas (kažkoks elektros šaltinis) + uždara grandinė. Šaltinio teigiamas polius per visą laidininko ilgį vienodai traukia elektronus ir nėra kokių kažkokių tarpų, kur "biški" srovė teka, "biški" nelabai.
Analogiškai, šaltinio neigiamas polius, per visą laidininko ilgį tolygiai stumia elektronus.
Labai paprastas elektrinio lauko jėgų linijų sklidimo šviesos greičiu pvz. Tarkim turim vieną atomą, pilnos komplektacijos, tad jo elektros krūvis lygus nuliui. Dabar su šaukštu nuo to atomo atgnybam vieną ar kelis elektronus. Turim dvi materialias daleles, nuo kurių elektrinio lauko jėgų linijos, atgnybimo akimirką, pasklinda šviesos greičiu. Atomas stengsis pritraukti trūkstamus elektronus. Atgnybti elektronai, jei ne tas pats atomas, tai kas nors kitas, turintis teigiamą krūvį, nusitems tą/tuos elektronus ...
| a1girdas rašo: |
Daugumos metalų laidumas mažėja kaistant - nes daugiau netvarkingo atomų judėjimo išmušinėja tuos tendencigai judančius elektronus iš tiesaus kelio.
Ne, ne taip? |
Temperatūra yra gardelės vibracijos. Kuomet yra absoliutus nulis, gardelė nurimsta ir elektronai gardelės viduje, kaip tuneliuku gali nukeliauti gerą šmotą kelio, nešokinėdami nuo atomo prie atomo ir neperduodami elektros srovės tėkmės estafetės, vieni kitiems. |
|
|
|
|
|
|
|
Elektros srovės tekėjimo greitis laidininke |
| Parašytas: 2025 02 22, 20:38 |
|
|
|
|
| Citata: |
| nuo kurių elektrinio lauko jėgų linijos <...skipped ...> pasklinda šviesos greičiu. |
va šitą aš ir vadinu profesiiu mokymu. Technikume paaiškina, kodėl magnetinės galvutės siauresnis plyšiukas pakelia signalo atkūrimo kokybę. Tą paaiškina nupaišytomis magnetinio lauko linijomis, kurių kliūva daugiau juostelei kada plyšiukas siauresnis.
Nuo elektrono šviesos greičiu sklinda elektrinio lauko linijos ... ar padeda tas prognozuoti, apskaičiuoti elektros kūvio pernešimą?
| Citata: |
| ir neperduodami elektros srovės tėkmės estafetės, vieni kitiems |
argi taip? Skaičiavome kadaise tai tą laisvo skrydžio kelią. "free mean path". Puslaidininkiuose tai ypatingai svarbus parametras.
Jeigu teisingai prisimenu, tai normaliai ten angstremai, o maksimum berods 2mm superlaidininke.
Ore elektronai iš pradinės >6MeV netenka apie 200keV per pusmetrį. Beveik 5%
Tai prie mažesnių įtampų ir tankesnėje medžiagoje už orą kokie ten šansai elektronui pralėkti nesusidaužiant su kuo nors?
Štai, wikipedija rašo, kad labai gerame vakuume, t.y. 0,00005mBar laisvo judėjimo kelias yra apie 10 metrų. |
|
|
|
|
|
|
|
Elektros srovės tekėjimo greitis laidininke |
| Parašytas: 2025 02 22, 21:22 |
|
|
|
|
| a1girdas rašo: |
| Citata: |
| nuo kurių elektrinio lauko jėgų linijos <...skipped ...> pasklinda šviesos greičiu. |
va šitą aš ir vadinu profesiiu mokymu. Technikume paaiškina, kodėl magnetinės galvutės siauresnis plyšiukas pakelia signalo atkūrimo kokybę. Tą paaiškina nupaišytomis magnetinio lauko linijomis, kurių kliūva daugiau juostelei kada plyšiukas siauresnis.
Nuo elektrono šviesos greičiu sklinda elektrinio lauko linijos ... ar padeda tas prognozuoti, apskaičiuoti elektros kūvio pernešimą?
| Citata: |
| ir neperduodami elektros srovės tėkmės estafetės, vieni kitiems |
argi taip? Skaičiavome kadaise tai tą laisvo skrydžio kelią. "free mean path". Puslaidininkiuose tai ypatingai svarbus parametras.
Jeigu teisingai prisimenu, tai normaliai ten angstremai, o maksimum berods 2mm superlaidininke.
Ore elektronai iš pradinės >6MeV netenka apie 200keV per pusmetrį. Beveik 5%
Tai prie mažesnių įtampų ir tankesnėje medžiagoje už orą kokie ten šansai elektronui pralėkti nesusidaužiant su kuo nors?
Štai, wikipedija rašo, kad labai gerame vakuume, t.y. 0,00005mBar laisvo judėjimo kelias yra apie 10 metrų. |
Magnetinių galvučių mokslo neturėjau, tad nesiginčysiu, o dėl elektrinio lauko jėgos linijų sklidimo, tai gal tam kuris moka prognozuoti ir skaičiuoti, gal ir padeda, o tas kuris nemoka prognozuoti ir skaičiuoti, akivaizdu, kad nepadeda ... na čia toks klausimas ... "nokautuojantis".
Elektronui laisvo kelio 2 mm, tai čia dakuja ir dar biški angstremų. Ne vieną gardelę prašoks, neužkabinęs.
Ir tai lyginti su vakuumu ar dujomis ... tai tas pats kaip bėgti per pievas (vakuumą) ir neatsitrenkti į medį. O dujose, tai tas pat, kaip bėgti tiesiai per mišką ir tikėtis neatsitrenkti į nuolat chaotiškai migruojančius medžius.
Ore elektronus skaičiuoti ir gaudyti kažkaip nėra prasmės. Ore be dujų, dar yra garai, dulkės. Aplamai, dujos neturi jokios struktūros, tenai chaotiškas Brauno judėjimas ... iš dujų padaryti kristalinę gardelės struktūrą, tik žeminant temperatūrą ... nu bet čia, pamąstymai apie beleką ir nieką. |
|
|
|
|
|
|
|
Elektros srovės tekėjimo greitis laidininke |
| Parašytas: 2025 02 22, 23:52 |
|
|
|
|
| a1girdas rašo: |
| šviesos greičiu sklinda elektrinio lauko linijos ... ar padeda tas prognozuoti, apskaičiuoti elektros kūvio pernešimą? |
Panashu, kad ponas maishote elektros kruviu judejima su dalelemis.
Daleles tai visai nesvarbu cia.
CIa kaip maishyti komunizmo ar LGBT ideju sklidimo greiti su komunistu judejimu.
Komunistines ar kokios LGBT idejos gali sklisti greitai, net i koki Marsa per kazkiek minuciu nuskris ideju kruvis, o patiems komunistams ar mazumoms kelione gali uztrukti |
|
|
|
|
|
|
 |
Google paieška forume |
|
|
|
Naujos temos forume |
|
|
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps,
FS25 Trucks |
|
ETS2 Mods
ETS2 Trucks,
ETS2 Bus,
Euro Truck Simulator 2 Mods
|
|
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods,
FS22 Maps,
FS25 Mods |
|
VAT calculator
VAT number check,
What is VAT,
How much is VAT |
|
FS25 Mods
FS25 Harvesters,
FS25 Tractors Mods,
FS25 Maps Mods |
|
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija |
|
FS25 Mods
FS25 Maps,
FS25 Cheats,
FS25 Install Mods |
|
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps |
|
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods,
ATS Trucks,
ATS Maps |
|
Football Training Kit
Football Training Equipment,
Football Skills,
Football Training |
|
|
 |
