|
|
Elektronika.lt portalo forumas
Jūs esate neprisijungęs lankytojas. Norint dalyvauti diskusijose, būtina užsiregistruoti ir prisijungti prie forumo.
Prisijungę galėsite kurti naujas temas, atsakyti į kitų užduotus klausimus, balsuoti forumo apklausose.
Administracija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus bei dalyvius,
kurie nesilaiko forumo taisyklių.
Pastebėjus nusižengimus, prašome pranešti.
Dabar yra 2024 09 27, 16:17. Visos datos yra GMT + 2 valandos.
|
|
|
|
Forumas » Žinantiems ir klausiantiems. Ar žinai, kad... » Šviesos greitis
|
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
|
|
|
|
|
Šviesos greitis |
Parašytas: 2010 11 22, 16:40 |
|
|
|
miegapele rašo: |
ai. cia pagal tave normalu kai greiciai pastovus nepriklausomai nuo atskaitos tasko (judancio ar stacionaraus) . ar normalu jog greiciai priklauso nuo atskaitos tasko kurio atzvilgiu matuojame. |
o kodel tai turetu buti nenormalu?
toks gamtos desnis.
tiesiog greciai dedasi ne taip kaip moke pirmoje klaseje mokykloje ir tiek.
bet jie susideda visai normaliai.
o jei del svieso grecio tai sinai jei sauksis skrisdamas visrgarsiu lektuvu tavo balsas nenukeliaus grecisu iki tikslo nei tuo atveju jei tu sauksi stovedamas atnt zemes.
tai cia niekam jokiu neiaskumu nekyla, su sviesa lygiai tas pats. |
|
|
|
|
|
|
Šviesos greitis |
Parašytas: 2010 11 22, 20:24 |
|
|
|
Man idomu kaip ta laiko suletejimo formule yra isvesta.
Pats pameginau isvesti imdamas pavyzdi sviesos laikrodi.Tai ten paprasta pitagoro teorema taikoma ir atsakymas gaunamas tapatus formulynams.Bet , kad va sviesos laikrodzio pavyzdi fotonas tarp veidroziu keliauja (beveik)skersai greicio vektoriau,o as noreciau isvesti formule sunkesniu atveju - kai keliauja isilgai, bet nemoku.Galetumet kas?
kas nezino kas tas sviesos laikrodis:
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/6/69/Light-clock.png
Tik nesuprantu kodel butent sviesa , kodel negaletu koksnors guminis kamuolys taip atsimusineti?tarkim yra dvi inercines atskaitos sistemos A1 ir A2.Ir yra du stebetojai S1 ir S.S1 stebetojas A1 atskaitos sistemoje , o S2 - A2.A1 ir A2 turi greiti viena kitos atzvilgiu.A1 ats. sist. leidziame musinetis guminiui kamuoliui tarp ploksciu, tai stebetojas S1 matys kad kamuolys musineja statmenai plokstems.O ka matys stebetojas S2?Manau , kad si situacija yra analogiska sviesos laikrodziui ir stebetojas S2 turetu matyti kamuolio zigzagus.Nes kitaip kamuolys stebetojui S2 nepataikys i plokste.
Ir dar, jei Lorencas parase transformaciju lygtis 1904, vadinasi jis turejo suvokti spec.reliatyvuma.Bet SRT buvo paskelbta tik 1905.Kaip gali taip gautis? |
|
|
|
|
|
|
Šviesos greitis |
Parašytas: 2010 11 22, 20:59 |
|
|
|
belzebulas rašo: |
Ir dar, jei Lorencas parase transformaciju lygtis 1904, vadinasi jis turejo suvokti spec.reliatyvuma.Bet SRT buvo paskelbta tik 1905.Kaip gali taip gautis? |
nebutinai, nes relaityvuo teroija sugalvota tik po to kai jau buvo is esmes zinomos visos formules, nes rezultatai gauti eksperimentiskai.
tu savo skaciavimuose viska is esmes darai netesingai:
visa esme yra ne gretis o pagretis tiesa kadangi pagretis susintegruoja tai rezultate gauinasi kad viskas priklauos nuo galutinio rezultato.
bet sitas dalykas vadinamas specialioji relaityvumo teroija kitaip sakant vaikiskas varisntas holivudo filmams. ir pagal tokia teorija nieko suprasti nepavyks.
bendrojoje relaityvumo teorijoje esnimis dalykas yra pagreitis.
laiko suletejias ivyksta tik tuo metu kai tu geiteji arba leteji, o kai judi nekintamu greiciu tavo ir laiko gretis nekinta. analogiska poveiki laiko greiciui daro ir gravitacija.
tai ir ta savo svoesos laikrodi gali analogiskai nagrineti.
daleiskim mes ji stumiam su pagreiciu isilgai asies.
sviesos greitis zinoma bis visada bienodas, taciau ivertink doplerio efekta ir pamatysi kas gaunasi su fotono bangos ilgiu.
jei nori glima sviesa pakeisti kamuoliuku, tokiu atveju keisis kamuoliuko greitis tavo laikrodyje tada kai tu laikrodi judini su pagreiciu |
|
|
|
|
|
|
Šviesos greitis |
Parašytas: 2010 11 22, 21:28 |
|
|
|
nelabai supratau ka nori pasakyti, nes as taigi rasiau , kad uzdavinys be pagreicio, taigi - tenkinantis SRT.
Taigi sakydamas , kad as neteisus tu turi omeny, kad darau nesamones ir netenkinu SRT?
Ar kad pati SRT yra nesamone?tada ir pagal tave ir sita
http://upload.wikimedia.org/math/7/a/d/7adbc5bcc344df5c2e913ee50e72475b.png
formule yra neteisinga ?Nes butent sita formule issiveda is duoto sviesos laikrodzio pavyzdzio. |
|
|
|
|
|
|
Šviesos greitis |
Parašytas: 2010 11 22, 22:48 |
|
|
|
belzebulas rašo: |
nelabai supratau ka nori pasakyti, nes as taigi rasiau , kad uzdavinys be pagreicio, taigi - tenkinantis SRT.
Taigi sakydamas , kad as neteisus tu turi omeny, kad darau nesamones ir netenkinu SRT? |
be pagreicio reliatyvumas negalioja. ir nera jokios prasmes sitaip kazka irodineti.
net jei tu skaiciuji patal STR Principus tu remiesi prielaida kad tas gretis buvo igautas su pagreiciu. jei tu ignoruoji pagreti gausi ta gerai zinoma "dvyniu paradoksa"
formule tesinga, bet ne sita formule sisiveda is kokio nors pavyzdio bet butent ta formule buvo sugalvota pries tai kai buvo sugalvota reliatyvumo teorija.
o varinstu kaip isvesti ta formule yra labai daug.
SRT yra tik dalinis GRT atvejis. sugalvotas tam kad butu skaiciavimai parastesni. |
|
|
|
|
|
|
Šviesos greitis |
Parašytas: 2010 11 26, 19:04 |
|
|
|
Digix rašo: |
Citata: |
O ir greiciau uz garsa judam visai nesenei . Dabar teigem kad sviesos greitis riba,- manau neteisinga taip manyt vien todel kad nezinom kaip tai padaryt ir kas nutiks pasiekus toki greiti |
problema tokia kad garsas negali virsyti garso grecio ir atitinkamai sviesa negali virsyti svieso grecio.
o kadangi mes patys esame pagaminti is "sviesos" todel mes ir negalime to grecio virsyti.
nu zinoma pagal tavo fizika kadangi tu isivaizduoji jod visatoje irra begalinis kiekis materijos fromu tai gali ir tolaiu svajoti kad rasi kazka tinkamo.
bet deja yra tik viena materijos forma - energija. |
Esame pagaminti iš šviesos???! Šviesa - tai tam tikro dažnio elektromagnetinės bangos, taigi kaip galima teigti, jog mes sudaryti iš šviesos? |
|
|
|
|
|
|
Šviesos greitis |
Parašytas: 2010 11 26, 19:32 |
|
|
|
Nordzikas rašo: |
Esame pagaminti iš šviesos???! Šviesa - tai tam tikro dažnio elektromagnetinės bangos, taigi kaip galima teigti, jog mes sudaryti iš šviesos? |
mazdaug ta pati sako ir stygu teorija,
principas toks kad ta sviesa kazkaip uzkoncervuojma kad stovetu vienoje vietoje ir taip atsiranda visos elementarios daleles.
jei tu duosi susjungti eleptrnui uir antielektronui tai jie ismyks pavirsdami sviesa, tas pats ivyks su betkokiomis antidalelemis.
tai jei viksas pagaminama is sviesos(paga diziojos progimo teorija peradsioje buvo daug sviesos is kursio visa materija ir susdare ) ir pavista sviesa(anihiliacija) tai manau galima teigti kad viskas ir sudaryta is sviesos. |
|
|
|
|
|
|
Šviesos greitis |
Parašytas: 2010 11 26, 20:33 |
|
|
|
Digix rašo: |
Nordzikas rašo: |
Esame pagaminti iš šviesos???! Šviesa - tai tam tikro dažnio elektromagnetinės bangos, taigi kaip galima teigti, jog mes sudaryti iš šviesos? |
mazdaug ta pati sako ir stygu teorija,
principas toks kad ta sviesa kazkaip uzkoncervuojma kad stovetu vienoje vietoje ir taip atsiranda visos elementarios daleles.
jei tu duosi susjungti eleptrnui uir antielektronui tai jie ismyks pavirsdami sviesa, tas pats ivyks su betkokiomis antidalelemis.
tai jei viksas pagaminama is sviesos(paga diziojos progimo teorija peradsioje buvo daug sviesos is kursio visa materija ir susdare ) ir pavista sviesa(anihiliacija) tai manau galima teigti kad viskas ir sudaryta is sviesos. |
Taip, bet po to, kai elektronas ir pozitronas susijungia, ir išsiskiria du fotonai, jie netrukus skyla į tas pačias daleles - elektroną ir pozitroną, taigi jie į šviesą nevirsta. Be to šviesa yra tik reakcijos produktas, bet ne sudėtis ... paaiškink jei konors nepagaunu |
|
|
|
|
|
|
Šviesos greitis |
Parašytas: 2010 11 26, 20:47 |
|
|
|
Nordzikas rašo: |
Taip, bet po to, kai elektronas ir pozitronas susijungia, ir išsiskiria du fotonai, jie netrukus skyla į tas pačias daleles - elektroną ir pozitroną, taigi jie į šviesą nevirsta. Be to šviesa yra tik reakcijos produktas, bet ne sudėtis ... paaiškink jei konors nepagaunu |
kazka cia sumaisei, fotonai i nieka neskyla, fotonai ir yra sviesa.
jei sviesa tik reakcijos produktas tai kodel tada po tos reakcijos daugiau absoliuciai nieko nelieka? |
|
|
|
|
|
|
Šviesos greitis |
Parašytas: 2010 11 26, 21:23 |
|
|
|
Digix rašo: |
Nordzikas rašo: |
Taip, bet po to, kai elektronas ir pozitronas susijungia, ir išsiskiria du fotonai, jie netrukus skyla į tas pačias daleles - elektroną ir pozitroną, taigi jie į šviesą nevirsta. Be to šviesa yra tik reakcijos produktas, bet ne sudėtis ... paaiškink jei konors nepagaunu |
kazka cia sumaisei, fotonai i nieka neskyla, fotonai ir yra sviesa.
jei sviesa tik reakcijos produktas tai kodel tada po tos reakcijos daugiau absoliuciai nieko nelieka? |
Betgi energijos ir tvermės dėsniai neleidžia šioms dalelėms išnykti. O po tos reakcijos susidaro nepaprastas, o gama spindulių fotonas, kuris vėliau skyla į tas pačia daleles, o tu aiškini, jog šitoje reakcijoje susidaro šviesa (kitaip sakant išsiskiria eilinis fotonas), tačiau tas vykti negali, nes būtų pažeista energijos tvermės ir judesio kiekio dėsniai.
Šviesa - tai energijos rūšis, o energiją išgaunam iš reakcijų, šiuo atvėju iš antimedžiagos ir medžiagos, taigi galima teigti, jog šviesa (fotonai) yra reaguojančių dalelių reakcijos produktas. |
|
|
|
|
|
|
Šviesos greitis |
Parašytas: 2010 11 26, 22:27 |
|
|
|
Beto grįžtant prie temos, kuri buvo ne į temą, kiek skaičiau ,galėčiau pasakyti, jog šviesos greitį viršyti galima, deformuojant, ir tuo pačiu priverčiant judėti, erdvę. :/ |
|
|
|
|
|
|
Šviesos greitis |
Parašytas: 2010 11 26, 22:33 |
|
|
|
Nordzikas rašo: |
Betgi energijos ir tvermės dėsniai neleidžia šioms dalelėms išnykti. O po tos reakcijos susidaro nepaprastas, o gama spindulių fotonas,, o tu aiškini, jog šitoje reakcijoje susidaro šviesa (kitaip sakant išsiskiria eilinis fotonas), tačiau tas vykti negali, nes būtų pažeista energijos tvermės ir judesio kiekio dėsniai.
Šviesa - tai energijos rūšis, o energiją išgaunam iš reakcijų, šiuo atvėju iš antimedžiagos ir medžiagos, taigi galima teigti, jog šviesa (fotonai) yra reaguojančių dalelių reakcijos produktas. |
nu tu idomiai cia padarei atradima kad gama fotonas yra ipatingas
ne, jis yra paprastas eilinis fotonas tik tiek kad daznis didelis.
zinoma kdangi fotonas galingas jis elgiasi kiek kitaip nei silpnas matomos sviesos fotonas, bet gali klausti betko tau psakysk kad is esmes gama ar ne gama yra tas pats dalykas.
Citata: |
kuris vėliau skyla į tas pačia daleles |
kur tu tokia nesamone istraukei? |
|
|
|
|
|
|
Šviesos greitis |
Parašytas: 2010 11 26, 22:39 |
|
|
|
Nordzikas rašo: |
Beto grįžtant prie temos, kuri buvo ne į temą, kiek skaičiau ,galėčiau pasakyti, jog šviesos greitį viršyti galima, deformuojant, ir tuo pačiu priverčiant judėti, erdvę. :/ |
zinai yra dar mokykloje manau buvo irodinejama kad artimiausias kelais tarp dvieju tasku yra tiese.
tai idomu kokiu pagrindu tu sumanei tegti kad krevu keliu turetum i tiksla patekti greiciau nei tiesiu?
taip kad kreivindamas erdve tu gali tik suletinti svieso greti, padidinti nepavyks kad ir ka darytum |
|
|
|
|
|
|
Šviesos greitis |
Parašytas: 2010 11 26, 22:50 |
|
|
|
Digix rašo: |
Nordzikas rašo: |
Beto grįžtant prie temos, kuri buvo ne į temą, kiek skaičiau ,galėčiau pasakyti, jog šviesos greitį viršyti galima, deformuojant, ir tuo pačiu priverčiant judėti, erdvę. :/ |
zinai yra dar mokykloje manau buvo irodinejama kad artimiausias kelais tarp dvieju tasku yra tiese.
tai idomu kokiu pagrindu tu sumanei tegti kad krevu keliu turetum i tiksla patekti greiciau nei tiesiu?
taip kad kreivindamas erdve tu gali tik suletinti svieso greti, padidinti nepavyks kad ir ka darytum |
http://en.wikipedia.org/wiki/Warp_drive_%28Star_Trek%29 Esmė yra tokia
Miguelis Alcubierre remdamasis Einsteino lygtimis paskaičiavo, jog toks variantas įmanomas, rodos 1994m. šią įdėją pasiūlė ... anyway dėl informacijos šaltinio nesu tikras, nes aš kitą naudojau, čia iš esmės taspats parašyta, tik dar labiau išplėsta, kaip ir būdinga wikipedijai |
|
|
|
|
|
|
Šviesos greitis |
Parašytas: 2010 11 26, 22:54 |
|
|
|
Digix rašo: |
Nordzikas rašo: |
Betgi energijos ir tvermės dėsniai neleidžia šioms dalelėms išnykti. O po tos reakcijos susidaro nepaprastas, o gama spindulių fotonas,, o tu aiškini, jog šitoje reakcijoje susidaro šviesa (kitaip sakant išsiskiria eilinis fotonas), tačiau tas vykti negali, nes būtų pažeista energijos tvermės ir judesio kiekio dėsniai.
Šviesa - tai energijos rūšis, o energiją išgaunam iš reakcijų, šiuo atvėju iš antimedžiagos ir medžiagos, taigi galima teigti, jog šviesa (fotonai) yra reaguojančių dalelių reakcijos produktas. |
nu tu idomiai cia padarei atradima kad gama fotonas yra ipatingas
ne, jis yra paprastas eilinis fotonas tik tiek kad daznis didelis.
zinoma kdangi fotonas galingas jis elgiasi kiek kitaip nei silpnas matomos sviesos fotonas, bet gali klausti betko tau psakysk kad is esmes gama ar ne gama yra tas pats dalykas.
Citata: |
kuris vėliau skyla į tas pačia daleles |
kur tu tokia nesamone istraukei? |
vo čia kažkada skaitęs buvau http://lt.wikipedia.org/wiki/Anihiliacija |
|
|
|
|
|
|
|
Google paieška forume |
|
|
Naujos temos forume |
|
|
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps,
FS25 Trucks |
|
ETS2 Mods
ETS2 Trucks,
ETS2 Bus,
Euro Truck Simulator 2 Mods
|
|
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods,
FS22 Maps,
FS25 Mods |
|
VAT calculator
VAT number check,
What is VAT,
How much is VAT |
|
LEGO
Mänguköök,
mudelautod,
nukuvanker |
|
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope |
|
FS25 Mods
FS25 Harvesters,
FS25 Tractors Mods,
FS25 Maps Mods |
|
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija |
|
FS25 Mods
FS25 Maps,
FS25 Cheats,
FS25 Install Mods |
|
GTA 6 Weapons
GTA 6 Characters,
GTA 6 Map,
GTA 6 Vehicles |
|
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods |
|
|
|